Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. T. ir S. T. ieškinį atsakovui V. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat abi ieškovės patyrė didelį išgąstį, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus dėl likusių randų ant rankų, pasijuto pažemintos dėl atsakovo elgesio, pasireiškusiu abejingumu, neatsiprašymu, vengimu susitikti, o S. T. taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus dėl jos augintinio sunkios traumas, operavimo ir gydymo. Savo patirtą neturtinę žalą S. T. vertina 2000 Eur, o J. T. – 1700 Eur. (b.l. 1-3)

Teismo posėdžio metu bendraieškės ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. J. T. ir S. T. papildomai nurodė, kad savo šunis jos vedžiojo su pavadžiais, tačiau atbėgus palaidam svetimam šuniui ir pradėjus kandžioti S. T. šunį, pastarasisišsinėrė iš apykaklės ir pabėgo. Po įvykio jos pradėjo jausti didelių šunų baimę, savų šunų vedžiojimas joms nebeteikia malonumo.

Liudytojas A. T. teismo posėdžuio metu nurodė, kad jis yra Ieškovės S. T. sūnus ir J. T. vyras. Įvykio dieną eidamas gatve prie mokyklos sutiko S. T., kuri pasakė, kad ją ir J. T. užpuolė didelis baltas šuo. Tuomet jis ėmė ieškoti apibūdinto šuns, ieškoti padėjo nepažįstama mergaitė.Baltą šunį radę prisegė jį prie mergaitės turėto pavadžio ir nusivedė į tą vietą, kur buvo sutikęs savo mamą. S. T. patvirtino, jog tai tas pats šuo, kuris užpuolė ją ir J. T.. A. T. iškvietė policijos pareigūnus. Prisistatę pareigūnai netrukus kažkur išvažiavo ir grįžo su dviem moterimis, kurios galbūt turėjo atpažinti šunį.Moterys šuns neatpažino, bet pasiūlė pasaugoti šunį savo namuose, esančiuose Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), kol atsiras šuns šeimininkas.Palikęs šunį minėtu adresu ir eidamas gatve, A. T. sutiko vyrą, kuris domėjosi, ar kas nors nepagavo šuns.Jie abu grįžo prie namo, kuriame buvo laikomas sugautas baltas šuo, vyras atpažino savo šunį.Tuomet A. T. dar kartą iškvietė policijos pareigūnus, o šiems atvykus, nuėjo namo.

Liudytojas J. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. T. yra jo žmona, o J. T. – marti. Su šuns šeimininku kažkada kartu dirbo. Įvykio dieną jis buvo išvykęs, telefone rado daug praleistų skambučių, balso pašto žinučių, kuriose žmona ir marti prašė greičiau grįžti, nes jas užpuolė šuo. Grįžęs namo sužinojo, kad sūnus iškvietė policiją.Kadangi ieškovių rankos buvo sukandžiotos,J. T. nuvežė jas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, ten joms buvo suteikta pagalba. Po įvykio S. T.(žmona) dvi savaites buvo nedarbinga, rankos buvo subintuotos. Lentvario poliklinikoje ieškoves skiepijo nuo pasiutligės.S. T. pabėgusio šuns ieškojo tris paras, jį radę su sūnumi nuvežė į „Greitosios žirafos“ kliniką Vilniuje (ten jiems kaip nuolatiniams klientams buvo suteikta nuolaida). Sužeistam šuniui reikėjo iš viso 3 operacijų, šuo buvo vežiojamas į kliniką apie 20 kartų. Žaizdos užgijo, bet šuo dabar labai bijo už save didesnių šunų.Su atsakvovu vieną kartą bendravo telefonu ir vieną kartą atsakovasbuvo atėjęs.Atėjęs atnešė 300 Lt ir butelį konjako, norėjo susitaikyti. J. T. atsakė, kad šuns gydymui jau išleido virš 1000 Lt, pasakė, kadjo žmona su marčia tuo metu buvo tokios psichologinės būklės, kad nenorėjo susitikti, todėl pasiūlė susitikti vėliau. Jis pats jokių pinigų iš atsakovo nereikalavo.

Liudytoj S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo žmona.Šunų grumtynių nematė.Sekančią dieną po įvykio gatvėje sutiko kaimynę, kaip vėliau paaiškėjo,su ieškove J. T.. S. A. atsiprašė ieškovės dėl nesusipratimo. Taip pat patvirtino atsakovo teiginius, kad jų šuo yra draugiškas, tačiau jo elgesio su kitais šunimis už namo teritorijos, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus AVPK Trakų r. PK VPS Prevencijos poskyrio Vyresniojo tyrėjo 2013-05-15 nutarimu Nr. 87N-2586633-13 atsakovas V. A. nubaustas 600 Lt bauda už ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytą teisės pažeidimą – netinkamą gyvūnų priežiūrą, kuri lėmė žalos asmens sveikatai ir turtui atsiradimą. (b.l. 39)

Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.245 straipsnio normomis, atsakingam asmeniui kyla prievolė atlyginti žalą, kai nustatomi jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltės faktai.

Tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, kad 2013-05-08 ieškovėms išvedus pavedžioti S. T. šunį, iš namų pabėgęs atsakovui priklausantis šuo jas ir jų vedžiojamą šunį užpuolė ir sužalojo, nėra.

Pabrėžtina, kad atsakovas neskundė Vilniaus AVPK Trakų r. PK VPS Prevencijos poskyrio Vyresniojo tyrėjo 2013-05-15 nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas pažeidęs LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. d. 3 p.,kuriame nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Vadinasi, jis LR CK 6.248 straipsnio pagrindu laikytinas kaltudėl to, kad neįvykdė pareigos laikyti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui. Tokiu atveju teismas pripažįsta atsakovo neteisėto neveikimo faktą (LR CK 6.246 str. 1 d.).

Ginčas dėl šalių kilo dėl priteistinos žalos dydžio ir galimos pačių nukentėjusiųjų asmenų kaltės dėl atsiradusios žalos.

Ieškovės S. T. teigimu, jai sužaloto šuns gydymas UAB „Greitoji žirafa“ klinikoje kainavo 340,30 Eur (1175 Lt). Byloje esanti išrašo iš gyvūno ligos istorijos kopija (b.l. 27-31) ir apmokėjimų už gydymo paslaugas čekių kopijos (b.l. 65) patvirtina šią sumą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutinka apmokėti dalį šuns gydymo išlaidų, t.y. 249,09 Eur. Tokį savo sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovės pačios prisidėjo prie kilusios žalos dydžio – jos galimai bandė pagauti pabėgusį jo šunį, galbūt mušė ir spardė jį, dėl to pastarasis ėmė elgtis agresyviai. Be to, ieškovės vedžiojo savo šunį be pavadžio, todėl jis po grumtynių pabėgo ir natūralu, kad kelias dienas jo nerandant žaizdų būklė pablogėjo. LR CK 6.282 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju minėta CK 6.282 norma negali būti taikoma - nors atsakovas savo šunį apibūdina kaip ramaus charakterio, neagresyvų gyvūną, tačiau tiek jis pats, tiek jo žmona pripažino, kad šuo gyvena aptvertoje gyvenamojo namo teritorijoje, su juo nėra išeinama pasivaikščioti, todėl nėra žinoma, kaip jis elgtųsi už savo namų teritorijos sutikęs kitus šunis. Teiginiai, jog atsakovo šuo buvo provokuojamas pulti ir kad ieškovių šuo buvo vedmas be pavadžio, paremti tik įvykio nemačiusių atsakovo ir jo žmonos spėlionėmis, o šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės S. T. ieškinys dėl 340,30 Eur šuns gydymo išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Ieškovė S. T. prašo priteisti iš atsakovo ir 80,48 Eur (277,90 Lt) išlaidų kurui vežiojant gyvūną į kliniką. Nors ieškovė pateikė šių išlaidų išklotinę (b.l. 15-16), tačiau pateikė tik dalį išklotinėje nurodytų sumų pagrįstumą įrodančių duomenų, t.y. 2013-05-23 čekio kurui 97,45 Lt (28,22 Eur) sumai kopiją. (b.l. 66) Taigi ieškovės reikalavimas dėl išlaidų kurui vežant gyvūną į klinikas priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, priteistina žala mažintina iki 28,22 Eur.

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo 81,74 Eur (kiekvienai po 40,87 Eur) žalą, susijusią su jų sveikatos sutrikdymu. Kaip jau minėta, šią žalą, anot ieškovių sudaro: 22,76 Eur už vaistus ir pagalbines priemones, 3,70 Eur kuro išlaidos vykstant į greitosios pagalbos priėmimo skyrių, 17,63 Eur kelionė pas teismo medicinos ekspertus, 37,65 Eur už teismo medicinos eksperto išvadą (paslaugas). Byloje esančios mokėjimo čekių kopijos patvirtina, kad ieškovės turėjo 78,59 Lt (iš viso 22,76 Eur, o kiekviena atskirai – po 11,38 Eur) išlaidų vaistams ir pagalbinėms prekėms (b.l. 66). Taip pat byloje esančios banko išrašų kopijos patvirtina, kad ieškovės turėjo po 65 Lt (18,83 Eur) išlaidų teismo medicinos eksperto išvadų parengimo apmokėjimui (b.l. 17-18). Kitų išlaidų (kelionės išlaidų vykstant į greitosios pagalbos priėmimo skyrių ir pas teismo medicinos ekspertus) ieškovės nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3,70 Eur ir 17,63 Eur kelionių išlaidų yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutinkamai su LR CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Abi ieškovės tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metusavo patirtą neturtinę žalą apibūdino iš esmės analogiškai - abi ieškovės teigė patyrę didelį išgąstį, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus dėl likusių randų ant rankų, pasijuto pažemintos dėl atsakovo elgesio, pasireiškusiu abejingumu, neatsiprašymu, vengimu susitikti, po įvykio abi ieškovės ėmė bijoti svetimų didelių šunų, o pasivaikščiojimai su savais šunimis neteko malonumo. S. T. taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus dėl jos augintinio sunkios traumas, operavimo ir gydymo.

Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Preziumuojama, kad ieškovės, matydamos, kaip atsakovo šuo užpuolė S. T. šunį, o jį gelbėdamos ir pačios nukentėdamos, turėjo patirti dvasinius išgyvenimus.Manytina, kad S. T. patirti išgyvenimai buvo didesni nei J. T., kadangi nukentėjęs gyvūnas priklausė būtent S. T.. Tačiau teismas pažymi,kad ieškovės S. T. šuo išgijo ir pasveiko, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovėms būtų konstatuotas nervų sistemos sutrikimas ir paskirtas gydymas vaistais, taip pat nėra jokių įrodymų apie sumažėjusias ieškovių bendravimo galimybes, nemigą ar pan.

Atsakovas laikytinas kaltu dėlšuns laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau, svarbu pabrėžti, kad kaltė nėra tiesioginė – atsakovas nesiekė, kad būtų užpultos ieškovės ir vienos iš jų šuo. Įvykis sąlygotas atsakovo neapdairaus elgesio.

Ieškovė J. T. nurodė, kad jos patirtos žalos dydis yra 1700 Eur, o ieškovė S. T. nurodė, kad jos patirtos žalos dydis yra 2000 Eur. Teismas pažymi, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes tokio žalos dydžio įvertinimo pareiga ginčo atveju priklauso teismui. Teismo nuomone, nustatant žalos dydį, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškovių patirti sveikatos sutrikimai nėra sunkūs (b.l. 21-22; 25-26).Vadinasi, ir padarytos neturtinės žalos dydis santykinai negali būti laikomas dideliu.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovių patirtus dvasinius išgyvenimus, aplinkybę, kad nėra duomenų apie jų išgyvenmų išliekamąjį poveikį, atsakovo tyčia pasireiškia neapdairiu elgesiu, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ieškovių reikalaujamos 1700 Eur ir 2000 Eur neturtinės žalos sumos yra nepagrįstai per didelės, todėl tokie reikalavimai pilnai negali būti patenkinti.

Teismo nuomone, ieškovės J. T. patirta neturtinė žala vertintina 100 Eur suma, o ieškovės S. T. patirta neturtinė žala vertintina 200 Eur suma. Teismas pripažįsta, kad būtent tokio dydžio neturtinės žalos sumos atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų turinį bei išlaikys abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

Tokiu atveju, ieškovių reikalavimai tenkintini iš dalies, S. T. priteisiant iš atsakovo398,73 Eurturtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso – 598,73 Eur, J. T. priteisiant iš atsakovo 30,21 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso – 130,21 Eur

Kitos šalių išsakytos aplinkybės nagrinėjamos bylos atžvilgiu neturi reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o antrajai šaliai – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1-2 d.).

Ieškovė S. T. už turtinį reikalavimą (420,78 Eur) žalai atlyginti dėl šuns sužalojimo patyrė byloje mokėtino 15 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 26), ieškovė J. T. patyrė 350 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovas patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų (preziumuojama, kad kiekvienos ieškovių atžvilgiu patyrė po 200 Eur atstovavimo išlaidų).

Teismas patenkino 24,32 proc. ieškinio reikalavimų S. T. atžvilgiu, o 75,68 proc. atmetė, t.y. sprendimas S. T. naudai priimtas dėl 24,32 proc., o atsakovo naudai – dėl 75,68 proc.ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju, iš atsakovo ieškovės S. T. naudai priteistina 88,77 Eur (365 Eur x 24,32 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės S. T. atsakovo naudai – 151,36 Eur (200 Eur x 75,68 proc.). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės S. T. atsakovo naudai priteistina 62,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat teismas patenkino 7,48 proc. ieškinio reikalavimų J. T. atžvilgiu, o 92,52 proc. atmetė, t.y. sprendimas J. T. naudai priimtas dėl 7,48 proc., o atsakovo naudai – dėl 92,52 proc.ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju, iš atsakovo ieškovės J. T. naudai priteistina 26,18 Eur (350 Eur x 7,48 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės J. T. atsakovo naudai – 185,04 Eur (200 Eur x 92,52 proc.). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės J. T. atsakovo naudai priteistina 158,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė S. T. kreipdamasi į teismą, sumokėjo 72 Lt (20,85 Eur) sumos žyminį mokestį (b.l. 32), kai pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. nuostatas mokėtino žyminio mokesčio suma yra 15 Eur. Vadinasi, ieškovei S. T. grąžintina 5,85 Eur be pagrindo sumokėta žyminio mokesčio suma (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš šalių valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, siųsdamas šalims procesinius dokumentus, patyrė 4,49 Eur pašto išlaidų. Kadangi bendra ieškinio suma (4202,52 Eur) patenkinta 17,35 proc., iš ieškovių solidariai valstybei priteisiamos 82,65 proc.bylinėjimosi išlaidų, t.y.3,71 Eur. Remiantis minėtu finansų ministrės įsakymu, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

VadovaudamasisLietuvosRespublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268, 270, 279 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 598,73 Eur turtinės ir neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 130,21 Eur turtinės ir neturtinės žalos.

Priteisti iš ieškovės S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 62,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 158,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,85 Eursumos žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2014-11-14 mokėjimo kvitą „Swedbank“, AB Rytų Lietuvos filiale, Viršulikškių klientų aptarnavimo centre.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.