Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas ieškinį palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovės 742 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, vertimo išlaidas - 86,52 Eur ir kitas išlaidas - 306,74 Eur.

Nurodė, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir pateiktų įrodymų pagrindu. Papildomai nurodė, kad Ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr.12 7223288, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė IVECO AS440 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Italijoje su minėtu automobiliu įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FIAT PANDA valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Ištyrus eismo įvykį surinktų dokumentų, patvirtinančių eismo įvykį ir žalos dydį, pagrindu nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 742 Eur draudimo išmoka. Vadovaujantis Italijos Aukščiausio teismo precedentu ir Italijos Civilinio kodekso 2054 straipsniu transporto priemonių susidūrimo atveju daroma prielaida, kai jei iki kol neįrodyta priešingai, abiejų transporto priemonių vairuotojai priskiriami prie žalos atsiradimo. Tai reiškia, kad abiejų transporto priemonių savininkai turi teisę kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo. Ieškovė, išmokėjusi 742 Eur draudimo išmoką, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, įgavo regreso teisę į atsakovę, kadangi eismo įvykio metu nebuvo sumokėta draudimo įmoka pagal draudimo sutartį Nr.12 7223288. Kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykis Italijoje įvyko 2017-01-23, o visa draudimo įmoka buvo sumokėta 2017-02-17. Į atsakovės atsikirtimus, kad draudimo įmoka buvo sumokėta laiku, ieškovė į bylą pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą ir CK, kai nenurodoma už ką yra mokamos įmokos, įmokos paskirstomos eilės tvarka, t. y. pirmiausia dengiamos seniausios skolos. Tai nurodyta ir Panevėžio apygardos teismo 2011-12-30 nutartyje (civilinė byla Nr.2A-802-544/2011). Jokių susitarimą, kad atsakovė pirmiausia moka už ginčo automobilio draudimą, nebuvo ir tokių įrodymų nėra. Civiliniame procese šalys yra lygios ir turi teikti įrodymus. Ieškovė pateikė įrodymus dėl žalos dydžio, dėl teisminės praktikos, o atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Atsakovė neigdama žalos dydį, privalo įrodyti kad yra kitokio dydžio žala. Draudimo įstatymo 12 str. 1 dalies 5 punkte numatyta, kad draudėjas per 3 dienas privalo informuoti draudiką apie eismo įvykį, tačiau atsakovė jokių pranešimą nepateikė, nebendradarbiavo, nesikreipė dėl dalyvavimo žalos sureguliavimo procese. Dėl eismo įvykio užsienio valstybėse žalos bylą administruoja draudiko korespondentas, kuris surenka visą reikalingą informaciją, nustato žalos dydį. Atsitikus eismo įvykiui, išmokant draudimo išmoką, taikoma tos valstybės teisė, kurioje buvo eismo įvykis. Kadangi pagal Italijos CK eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas, BTA kilo prievolė išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką.