Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Izoldos Nėnienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo byloje antstolis M. P., kreditorius byloje Transporto priemonių draudikų biuras bei pagal atsakovės G. K. priešieškinį ieškovui K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kreditorius byloje Transporto priemonių draudikų biuras, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas santuoką, įregistruotą 2004 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp K. K., ir atsakovės G. K., nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės G. K. kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; priteisti iš atsakovės G. K., neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt; po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters V. K., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina G. K.; nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra V. K. tvarką: K. K., suteikiama teisė bendrauti su savo nepilnamete dukra V. K. vieną mėnesį, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., nepilnametės dukters vasaros atostogų metu, nepilnametės dukters motinai atvežant savo lėšomis nepilnametę dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą, o pasibaigus atostogoms tėvui grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis; priteisti nepilnametės dukters V. K., išlaikymui iš ieškovo K. K. periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki dukters pilnametystės. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną G. K.; santuokoje įgytas ir atsakovės vardu įregistruotas transporto priemones – keleivinį automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei keleivinį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei G. K.; priteisti iš atsakovės G. K. 3000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; pagal 2010-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-761-221 skola bei palūkanos išieškotojo LR Transporto draudikų biuro naudai bei visos su skolos išieškojimu susiję mokėtinos sumos antstoliui M. P. po santuokos nutraukimo palikti ieškovui K. K.; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę – K., o atsakovei prigimtinę pavardę – K.; priteisti iš atsakovės G. K. bylinėjimosi išlaidas (1 t. 163-168 b. l., 2 t. 40-41 b. l.). Ieškovas nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji nuo kito vyro susilaukė vaiko, nors atsakovė kito vaiko susilaukė gal būt praeitais metais, jau ieškovui su atsakove kartu negyvenant. Šeimoje nesutarimai prasidėjo 2009 metais, tačiau didelių pykčių nebuvo, kuo pasireiškia atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, konkrečiai įvardinti negali, pasikeitė atsakovės jausmai, pradėjo nesutapti jų nuomonės. 2010 m. pabaigoje atsakovė išsikraustė iš namų, pradėjo nuomotis butą, po to atsakovė išvyko į užsienį ir ryšiai nutrūko. Prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą 10000 Lt, nes ieškovas labai nervinosi, buvo įtampa, pas gydytojus nesikreipė, vaistus geria iki šiol. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove sutinka. Prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką per dukters vasaros atostogas, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Prašo, kad atsakovė dukrą atvežtų į Lietuvą, arba užtikrintų jos atvežimą, o jis užtikrintų dukros grįžimą pas motiną. Ieškovas sutinka dukrai mokėti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, dukrai 11 metų, kiek reikia lėšų dukros išlaikymui, pasakyti negali. Didesnio išlaikymo teikti negali, nes sunki jo turtinė padėtis, neturi jokio turto, gyvena pas motiną jai nuosavybės teise priklausančiame name, ieškovas niekur nedirbęs, jo išsilavinimas nebaigtas vidurinis, pragyvena iš atsitiktinių darbų ir padeda mama, nuperka maisto. Šiltu sezonu dirba atsitiktinius darbus statybose, tuo metu jo pajamos būna vidutiniškai apie 500 Lt per mėnesį. Pastovaus darbo niekada neturėjo, šiuo metu jokių pajamų neturi, šaltuoju sezonu išlaiko motina. Važiuodavo į Vokietiją padėti pusbroliui, kuris ten pirkdavo buitinę techniką, ieškovui kartais duodavo po 100 Lt, nupirkdavo maisto. Darbo biržoje registruotas, jokių išmokų negauna, paskutinė registracija buvo prieš tris savaites, internete buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško darbo. Kitos šeimos nesukūręs, kitų nepilnamečių vaikų neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų, skola 2400 Lt, tačiau skolos nemoka. Su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu ieškovas taip pat nesutinka, kadangi nuo 2008 m. pavasario iki 2010 m. sausio duktė gyveno ir pas ieškovą, ir pas atsakovę, pas ieškovą netgi daugiau gyveno, nes buvo arčiau mokykla, savaitgaliais duktė būdavo pas atsakovę, vaiką išlaikė ir ieškovas, ir atsakovė. Dukra į užsienį išvyko 2011 m. rugpjūčio mėnesį, nuo 2009 m. spalio iki 2011 m. rugpjūčio mėn. ieškovas dukrai pirko rūbus, mokyklines priemones, dienpinigių nereikėjo, kiek skirdavo dukros išlaikymui, neatsimena. Ieškovas pripažįsta, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. dukros neišlaikė, pripažįsta kad yra įsiskolinimas, kuris turėtų būti skaičiuojamas po 200 Lt. Prašo už transporto priemones priteisti ieškovui piniginę kompensaciją, transporto priemonių nematęs apie trejus metus, kainą nustatęs pagal rinkos kainas. Transporto priemonės pirktos iš bendrų santuokinių lėšų, tačiau transporto priemonių sau nepageidauja, nežino kokio jos stovio, neturės iš ko išlaikyti. Gyvenant su atsakove, ji važinėjo automobiliu Mersedes, kur kita transporto priemonė – Audi 80, nežino. Ieškovas sutinka, kad skola Transporto priemonių draudikų biurui yra jo asmeninė. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovui palikti pavardę K., atsakovei ikisantuokinę K. Nepripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Vokietijoje ieškovas nėra kalėjęs, Vokietijoje 2010 m. pradžioje buvo sulaikytas 5 mėnesius, įtarė transporto priemonių vagystėmis, bet buvo išteisintas, prieš atsakovę smurto nenaudojo (2 t. 14-15, 93 b. l.).

A. G. K. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 2004 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp K. K. ir atsakovės G. K. nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę – K., atsakovei santuokinę pavardę – K.; priteisti iš ieškovo K. K. neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt; po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters V. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina G. K.; priteisti iš ieškovo K. K. dukrai V. K. nuo 2011 m. gruodžio 30 d. po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės; priteisti iš ieškovo K. K. dukrai V. K. 18000 Lt už praėjusius trejus metus, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d., vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną G. K.; transporto priemonę M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2750 Lt vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei G. K.; K. K. ieškinį dėl kompensacijos už automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti; pagal 2010-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-761-221 skola bei palūkanos išieškotojo LR Transporto draudikų biuro naudai bei visos su skolos išieškojimu susiję mokėtinos sumos antstoliui M. P. po santuokos nutraukimo palikti ieškovui K. K.; priteisti iš K. K. bylinėjimosi išlaidas (2 t. 65-68 b. l.). Atsakovė nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimus, su ieškiniu nesutinka. Prašo santuoką su ieškovu nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo neištikimas gyvenant santuokoje, ieškovas trejus metus gyveno Vokietijoje, atsakovę apgaudinėjo. Dukra matė, kad ieškovas turi draugę. Atsakovę su dukra išvaręs iš namų, ieškovas kitą dieną parsivedė draugę A., su kuria ir gyveno Vokietijoje. Apie ieškovo neištikimybės faktus pasakė jo draugai, kad jis Vokietijoje turi kitą moterį su kuria gyvena. Ieškovas prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą, tačiau ji niekur nesikreipė, nes mylėjo. Todėl prašo priteisti moralinę 10000 Lt žalą, ją grindžia tuo, kad ieškovas išmetė atsakovę iš namų, kad atsakovė negalėjo dirbti, nes iš jos antstoliai atskaičiuodavo ieškovo skolas. Pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra sutinka bei sutinka, kad dukters kelionės išlaidas turi dengti abu tėvai pusiau. Nors patikslintu ieškiniu prašė priteisti dukters išlaikymui po 500 Lt, kadangi Lietuvoje pakilo minimali alga, vaiko poreikiai po praeito posėdžio nepakito, atsakovės turtinė padėtis ta pati, tačiau mano, kad dukters išlaikymui reikia 800 Lt ir sutiktų, kad iš ieškovo dukters išlaikymui būtų priteista po 400 Lt kas mėnesį. Per tris metus, už kurį prašo priteisti įsiskolinimą iš ieškovo, atsakovė savo mamai siųsdavo kas mėnesį po 100 - 200 svarų, tai būtų virš 1000 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui. Dukros maistui išleidžia kas mėnesį 600 Lt, dukrai 11 metų, ji nevalgo maisto, kurį valgo atsakovės šeima, duktė valgo karštus sumuštinius, picą, karbonadus. Dukra sveika, sveikatos problemų neturi, dukrai maistą perka atskirai, perka, ką ji reikalauja, dukrą apiperka tris kartus į mėnesį, išlaidos sudaro apie 2000 Lt. Dukra eina į baseiną, kas kainuoja 40 Lt savaitei, 160 Lt mėnesiui, eina į kinus, kas mėnesiui kainuoja 160 Lt. Dukra eina į kavines, kas kainuoja 160 Lt, mokykloje reikmenų pirkti nereikia, komunaliniai mokesčiai sudaro 1600 Lt mėnesiui, gyvena keturi asmenys. Atsakovės pajamas sudaro 30 svarų kas savaitę gaunama pašalpa, atsakovę išlaiko jos draugas. Išlaikymo įsiskolinimą dukrai atsakovė skaičiuoja po 400 Lt už mėnesį, tokios sumos reikėjo kas mėnesį dukrai išlaikyti, nes reikėjo suruošti į mokyklą, pradžioje dukra gyveno pas atsakovės mamą, kuriai siųsdavo po 100-200 svarų. Transporto priemonę M. B. prašo palikti atsakovei, prašo kompensacijos ieškovui už šią transporto priemonę nepriteisti, automobilis pirktas iš ieškovo asmeninių lėšų ir padovanotas atsakovei. Kur yra automobilis Audi 80 pasakyti negali, nes iš tikrųjų ši transporto priemonė yra ieškovo sūnėno, kadangi jis buvo nepilnametis, automobilis buvo registruotas atsakovės vardu, o ji nesiėmė jokių priemonių ją perrašyti, nes ieškovas pasakė, kad automobilis priduotas į auto laužyną. Su dabartiniu draugu susipažino prieš dvejus metus, atsakovė gauna tik vaiko pašalpą, bedarbio pašalpos negauna, darbo neturi, užsienyje savo vardu registruoto turto neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Anglijoje nuomojasi kotedžą, atsakovės šeimai priklauso du kambariai, vonia, tualetas, virtuvė, nuoma 100 svarų į savaitę, nuomą moka atsakovės draugas. Praeitą vasarą duktė su ieškovu praleido visą mėnesį, mergaitė nori bendrauti su tėvu, dukrą atsivežė į Lietuvą pats ieškovas, o atsakovė atskrido ją parsivežti. Ieškovas, gyvenant santuokoje, uždarbiavo Vokietijoje, per mėnesį Lietuvoje ieškovas būdavo savaitę, kitą laiką buvo Vokietijoje. Tačiau net ir gyvenant santuokoje, ieškovas prie dukters išlaikymo, bendro ūkio neprisidėjo, atsakovės neišlaikė, kokias ieškovas gaudavo pajamas, atsakovė nežinojo. Ieškovas ir dabar važinėja į Vokietiją, tai jau tęsiasi 15 metų (2 t. 94-95 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino iš dalies.

Santuoką sudarytą tarp K. K. ir G. K. (po santuokos sudarymo K.) įregistruotą 2004-08-17 Kauno m. CMS, įrašo Nr. 1603, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo G. K. paliko santuokinę pavardę – K., K. K. – prigimtinę K. Priteisė iš atsakovo Kęstučio K. V. K. išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-02 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti įstatyminę V. K. atstovę G. K.. Sprendimą išlaikymo dalyje teismas nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo K. K., V. K. išlaikymo įsiskolinimą 14000 Lt už laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2011-12-31, išskyrus 2009 metų spalio mėnesį. Nustatė ieškovo K. K. ir nepilnametės dukros V. K., bendravimo tvarką: K. K. bendrauja su nepilnamete dukra V. K. vieną mėnesį, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., nepilnametės dukters vasaros atostogų metu, nepilnametės dukters motinai G. K. savo lėšomis atvežant nepilnametę dukrą į Lietuvą, į ieškovo gyvenamąją vietą rugpjūčio 1 d. Pasibaigus atostogoms, rugpjūčio 31 d., nepilnametės dukters tėvui K. K. savo lėšomis atvežant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą D. B.. Dukros pristatymo vieta ir laikas gali būti keičiami šalių sutarimu, įspėjant viena kitą raštu arba SMS žinute prieš vieną mėnesį laiko. Transporto priemonę M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2750 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei G. K., a. k (duomenys neskelbtini) Transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1200 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovui K. K.. Priteisė iš atsakovės G. K. 1550 Lt kompensaciją už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti. Priteisė valstybei iš atsakovės G. K. 635,86 Lt bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė atsakovei G. K. iš ieškovo K. K. 1748 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2004 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris 1603). Šalims gimė dukra – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė (1 t. 7-8 b. l.). Teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl santuokos iširimo. Byloje ieškovas atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė tuo, kad atsakovė nuo kito vyro susilaukė vaiko be to, pasikeitė atsakovės jausmai, pradėjo nesutapti jų nuomonės. Ieškovas duodamas detalesnius paaiškinimus dėl atsakovės kaltės nurodė, kad iš tikrųjų jis negali konkrečiai įvardinti, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, nurodė, kad jo manymu pasikeitė atsakovės jausmai. Ieškovas tikėjosi išsaugoti šeimą, tačiau, kaip pats nurodė, jis tik laukė, kad santykiai pasitaisys, bet jokių pastangų nedėjo šeimos išsaugojimui, tokiais savo paaiškinimais ieškovas patvirtino, kad buvo abejingas santuokos išsaugojimui. Be to, ieškovas savo nurodytų faktų dėl atsakovės pasikeitusių jausmų, apart savo paaiškinimo, nepagrindė teismui jokiais kitais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo teiginius. Atsakovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas, nes jis buvo neištikimas, išvijo atsakovę su dukra iš namų, naudojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Atsakovė nurodytiems faktams pagrįsti nepateikė teismui jokių įrodymų. Teismas įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena daugiau kaip penkis metus, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai

Ieškovas prašė, kad po santuokos nutraukimo jam būtų paliekama prigimtinė pavardė – K. atsakovei ikisantuokinė pavardė – K. Tuo tarpu atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė palikti jai santuokinę K. pavardę. Teismas atsižvelgdamas, į tai kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad šalys turi nepilnametę dukrą, vertino, jog ieškovo reikalavimas palikti po santuokos nutraukimo atsakovei ikisantuokinę pavardę, nepagrįstas,

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėtų būti sprendžiamas automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas, kadangi šios transporto priemonės faktiškai nėra. Teismas šį atsakovės atstovo teiginį atmetė kaip nepagrįstą. Be to, iš bylos duomenų nustatė, kad abi transporto priemonės yra registruotos atsakovės vardu, įrodymų, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas tretiesiems asmenims ar priduotas į metalo laužą, teismui nepateikta, todėl teismas vertino, kad nutraukiant santuoką dalintinos dvi transporto priemonės. Teismas dalindamas santuokinį turtą, siekdamas užtikrinti turto padalinimą lygiomis dalimis, vertino, kad automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2750 Lt vertės, po santuokos nutraukimo paliktinas atsakovės asmeninėje nuosavybėje, o automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1200 Lt, po santuokos nutraukimo paliktinas ieškovo asmeninėje nuosavybėje. Už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą, iš atsakovės ieškovui priteistina 1550 Lt kompensacija. Teismo nuomone, būtent toks turto padalinimo būdas labiausiai atitinkantis lygiateisiškumo principą.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovės paaiškinimus, teismas vertino, kad atsakovės prašomas iš ieškovo priteisti 500 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių (11 metų), normalią V. K. sveikatos būklę, įprastus poreikius, yra nepagrįstas, išdidintas, todėl turi būti mažinamas, juolab, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dukros išlaikymui užtektų 800 Lt per mėnesį, t. y. 400 Lt iš ieškovo. Todėl teismas vertina, kad iš ieškovo turi būti priteistas 400 Lt kas mėnesį dukros Vitos išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Nors ieškovas nurodė, kad jis nedirba, pajamų negauna, tačiau ieškovas taip pat paaiškino, kad jis gyvenime nėra dirbęs, jį išlaiko pensinio amžiaus motina. Ieškovas nurodė, kad ieško darbo, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aktyvias darbo paieškas. Ieškovas įrodinėjo teismui, kad jo materialinė padėtis yra sunki, tačiau teismas vertina, kad tokia padėtis susidarė dėl ieškovo neveikimo, aplaidaus požiūrio į savo, kaip vyro ir tėvo, pareigas. Ieškovas negalėjo paaiškinti kiek skiriama lėšų dukros V. išlaikymui. Ieškovas, jo teigimu, būdamas sunkioje materialinėje padėtyje, praktiškai nedaro nieko, kad padėtis keistųsi, gerėtų, pragyvena iš atsitiktinių darbų šiltuoju sezonu, iš pensinio amžiaus motinos paramos, todėl darytina išvada, kad toks gyvenimo būdas ieškovą tenkina. Nors ieškovas nurodė, kad pajamų negauna, sutiko teikti dukrai kas mėnesį po 200 Lt. Be to, teismui tiesiogiai išklausius ieškovo paaiškinimus teismo posėdyje, kilo abejonių, kad ieškovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nes ieškovas duodamas paaiškinimus prieštaravo pats sau. Atsakovės teiginį, kad ieškovas uždarbiauja Vokietijoje, ieškovas neigė, tačiau nurodė, kad važiuodavo į Vokietiją padėti giminaičiui. Iš bylos duomenų teismas nustatė bei šalių dukra paaiškino, kad ieškovas vežėsi dukrą į Vokietiją praleisti laiką, pateikė teismui dukrai Vokietijoje ir Lenkijoje pirktų daiktų čekius. Todėl teismas vertina, kad ieškovas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų skirti dukrai 400 Lt dydžio išlaikymą. Teismas nurodė, kad ieškovas pripažino, jog jis dukrai išlaikymo neteikė nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, nenuginčijamų įrodymų apie išlaikymo teikimą dukrai, teismui nepateikė. Netgi pripažįstant, kad ieškovas yra nupirkęs pirmiau nurodytus kelis daiktus dukrai, teismas vertina, kad išlaikymas buvo vienkartinis, absoliučiai nepakankamas ir siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus išlaikymo įsiskolinimo suma nemažintina nupirktų daiktų sumai, juolab, kad atsakovė neigė, jog ieškovas buvo pirkęs dukrai prekių pirkimo čekiuose nurodytus drabužius. Todėl akivaizdu, kad atsakovė gali prašyti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2011-12-31, t. y. už 3 metus. 2008 metais šalių dukrai buvo 7 metai, teismui įvertinus, kad dvylikamečiam vaikui yra pakankamas 400 Lt išlaikymas iš vieno iš tėvų, todėl septynmečiam vaikui, vadovaujantis protingumo kriterijais, tuo labiau yra pakankamas analogiškas išlaikymas, juolab, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų dėl didesnio negu vidutinis išlaikymo poreikio dukrai 2008 metais. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2009-10-22 yra pervedęs atsakovei 400 Lt dukros išlaikymui, todėl už šį mėnesį išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovo nepriteistinas (1 t. 83 b. l.). Todėl iš ieškovo priteistinas 14000 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnametės dukros V. K. išlaikymui už laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2011-12-31, išskyrus 2009 metų spalio mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyje nustatant, kad santuoka, sudaryta tarp K. K. ir G. K. įregistruota 2004-08-17 Kauno miesto CMS (įrašo numeris 1603) yra nutraukiama dėl atsakovės G. K. kaltės; priteisti iš atsakovės G. K. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui apelianto K. K. naudai; dėl priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo ir nepilnametės dukters V. K., gimusios (duomenys neskelbtini). išlaikymui priteistinas po 200 Lt periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės iš apelianto K. K.; panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo priteistas 14000 Lt išlaikymo įsiskolinimas; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovės G. K. naudai priteisimo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstų išvadų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyse esančių teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Atsakovė 2010 metais išsikraustė iš šeimos būsto, nuo to laiko ji visiškai nesirūpino šeima, neteikė nei moralinės, nei materialinės paramos, nebuvo lojali savo sutuoktiniui, buvo neištikima, tai yra nenutraukus santuokos su apeliantu K. K. 2012 metais pagimdė sūnų. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nustatytas LR CK 3.26 - 3,28 straipsniuose, tai yra sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Teismas konstatavo, jog vaiko gimimas nuo kito vyro nepatvirtina atsakovės neištikimybės fakto, o yra šalių faktiškai nutrūkusios santuokos ir pradėtų atskirų gyvenimų pasekmė. Byloje nustačius aplinkybes, kad atsakovė G. K. jau ilgą laiką neformaliai gyvena su kitu vyru, paliko šeimą, laikytina, kad būtent atsakovė G. K. pažeidė santuokinės ištikimybės principą, kaip monogaminės šeimos pagrindą ir bent jau kaip moralinę vertybę. Pažymėtina, jog apeliantas sudarydamas santuoką tikėjosi, jog ši santuoka bus tvirta ir ilgalaikė, atsakovės G. K. veiksmai - išsikraustymas iš šeimos būsto, neištikimybė, sukėlė apeliantui K. K. dvasinius išgyvenimus, tai yra apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis labai nervinosi, jautė įtampą, vaistus vartoja iki šiol. Atsakovei susilaukus vaiko su kitu vyru jiems dar oficialiai bebūnant sutuoktiniais, apeliantas pajuto pažeminimą tiek kaip vyras, tiek kaip sutuoktinis, kurio sutuoktinė yra neištikima. A. K. K. savo patirtą turtinę žalą vertina 10 000 Lt ir prašo teismo, konstatavus, kad santuoka iširo dėl atsakovės G. K. kaltės, priteisti jam šią sumą neturtinės žalos atlyginimui.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą teismas pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principą, dėl ko išlaikymo dydis mažintinas. Teismas visiškai neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį priteisdamas nepilnametei dukrai išlaikymą. Tai yra priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nevertino fakto, jog ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, neturi pastovių pajamų, o atsakovė turi. Atsakovas registruotas darbo biržoje, jokių pajamų iš darbo biržos (net ir bedarbio pašalpos) negauna, socialinės pašalpos taip pat nėra mokamos, oficialaus darbo dėl ekonominės situacijos Lietuvoje nepavyksta susirasti, nors deda visas pastangas tam - darbo ieškau tiek darbo biržos pagalba, tiek savo aktyviais veiksmais, siuntinėdamas savo gyvenimo aprašymus potencialiems darbdaviams, dėl šios priežasties tenka verstis atsitiktiniais darbais, iš kurių pastovių pajamų negauna, šiuos faktus patvirtina tiek mano byloje duoti paaiškinimai, tiek atsakovės duoti paaiškinimai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog gyvena iš socialinių pašalpų, pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie šalių nepilnametės dukters poreikius. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymo skolą, netinkamai nustatė datą, nuo kurios išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas bei neįvertino visų kriterijų išlaikymui priteisti.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo teismas sprendimu nusprendė santuokoje įgytą transporto priemone - keleivinį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 1200,00 Lt po santuokos nutraukimo palikti apeliantui K. K.. Rašytiniai byloje esantys įrodymai, patvirtina faktą, jog ši transporto priemonė buvo ir yra registruota būtent atsakovės vardu, pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie šios transporto priemonės perdavimą tretiesiems asmenims ar utilizavimui. Nuo atsakovės iškraustymo iš šeimos būsto apeliantas nematė transporto priemonės Audi 80, atsakovė naudojosi ir valdė abi transporto priemones tiek iki išsikraustymo iš šeimos gyvenamojo būsto, teik ir po to. Atsakovė, siekdama suklaidinti teismą, teigė, jog automobilis yra apelianto žinioje. Tokiu būdu būdama sąžininga proceso dalyve atsakovė turi pareigą arba prisiimti atsakomybę už jai priklausantį turtą ir jo neesant šį turtą išregistruoti arba pateikti įrodymus pagrindžiančius jos išdėstytus teiginius. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiesiogiai išklausius šalis, vertintina, kad apeliantas nėra sąžiningas ir neatskleidžia automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvimo vietos bei siekdamas užtikrinti turto padalijimą lygiomis dalimis, automobilį Audi 80, kurio vertė 1200 Lt, priteisė apelianto asmeninėn nuosavybėn. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė LR CK teisės normas reglamentuojančias sutuoktiniams priklausančio turto padalijimą, todėl sprendimas dalyje dėl transporto priemonės Audi 80 priteisimo apeliantui yra neteisėtas, neteisingas ir yra keistinas, priteisinat jam kompensaciją už šį automobilį iš atsakovės.

Apeliantas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 79 str. yra nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tuo tarpu LR CPK 88 str. yra nurodyta, jog prie išlaidų, susijusiu su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Tokiu būdu, teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nustatė visas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo teiginiai apie mano kaltę dėl šeimos iširimo yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Šeimos iširimo požymis yra ir tai, kad ieškovas daugiau kaip trejus metus neteikia dukteriai išlaikymo. Ieškovo reikalavimas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas. Tai verčia tik stebėtis ieškovo vertybine (moraline) skale, kai jis metų metais niekur oficialiai nedirba, kai jį išlaiko motina arba jis išsilaiko iš kažkokių neoficialių, galimai gautų neteisėtais būdais, pajamų, kai jis metų metais neišlaiko dukters. Priteisto išlaikymo dydis atitinka suformuotai teisinei praktikai bei dukters poreikiams, kuriuos teismui atsakovė detalizavo. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas aprašomojoje apeliacinio skundo dalyje rašo apie turtą, tačiau aprašomojoje dalyje jokio prašymo dėl turto nepateikia. Apeliantas yra ieškovas, todėl jis privalėjo nurodyti automobilio AUDI 80 buvimo vietą, tačiau to nepadarė. Jis pasinaudojo atsakovės nepatyrimu ir automobilius registruodavo atsakovės vardu, o naudodavosi pats. Automobilį AUDI 80 jis davė naudotis kitam asmeniui ( giminaičiui), o tas automobilį nepataisomai sudaužė autoavarijoje ir tikėtina, kad dabar tas automobilis yra sąvartyne. Todėl apeliantas, reikalaudamas iš atsakovo atlyginimo už tą automobilį, elgiasi nesąžiningai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo

Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ((duomenys neskelbtini) str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami ((duomenys neskelbtini) str.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kas santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ( 1 d.); teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3d.).

Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad atsakovė G. K. ilgą laiką neformaliai gyvena su kitu vyru (nuo 2011 metų), paliko šeimą (2010 metais), todėl laikytina, kad būtent atsakovė pažeidė santuokinės ištikimybės principą, kaip monogaminės šeimos pagrindą, todėl remiantis LR CK 3.60 str. 3 d. santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės G. K. kaltės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo grindė tuo, kad atsakovė nuo kito vyro susilaukė vaiko, be to, pasikeitė atsakovės jausmai, pradėjo nesutapti jų nuomonės. Tačiau ieškovas savo nurodytų faktų dėl atsakovės pasikeitusių jausmų, apart savo paaiškinimo, nepagrindė teismui jokiais kitais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo teiginius ((duomenys neskelbtini) str.). Teismas nustatė, kad ieškovas neneigė atsakovės paaiškinimo, kad jis su atsakove kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2008 m. pavasario. Atsakovė sūnų pagimdė 2012 m., faktiškai šalių santuokai nutrūkus. Ieškovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad atsakovė kito vaiko susilaukė jiems jau kartu negyvenant. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko gimimas nuo kito vyro nepatvirtina atsakovės neištikimybės fakto, o yra šalių faktiškai nutrūkusios santuokos ir pradėtų atskirų gyvenimų pasekmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog šis faktas nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo ir kad ieškovas neįrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

A. G. K. pirmosios instancijos teisme priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Kadangi atsakovė G. K. byloje apeliacinio skundo nepateikė, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais teismas nustatė, kad atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, sprendžia, kad santuoka tarp šalių pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena daugiau kaip penkis metus ir bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad sprendimo priėmimo metu šalių santuoka yra tik formali.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas ieškovo K. K. apeliacinio skundo argumentas dėl jo teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.)

Dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.) Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas bylose vienodą praktiką ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

Apeliantas ieškovas K. K. skundžia teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, nes jis yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų iš darbo biržos (net ir bedarbio pašalpos) negauna, socialinės pašalpos jam taip pat nėra mokamos. Apeliantas nurodo, kad atsakovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 400 litų išlaikymą nepilnametei dukrai V., tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt, tačiau išlaikymas vaikui nustatytas tik po 400 Lt, kas apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo.

Apeliantas ieškovas K. K. nurodo, kad nepilnametei V. K. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, motinai V. K. išvykus į užsienį buvo nustatyta globa ir globėju buvo paskirta R. K., kuri reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo už šį laikotarpį ieškovui nereiškė. Be to, apeliantas nurodė, kad civilinėje byloje nėra nustatyta nuo kada šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, apelianto teigimu, atsakovė išsikraustė 2010 metais., todėl šalims vedant bendrą ūkį nėra galimybės nustatyti kiek kuris iš sutuoktinių prisideda prie bendro biudžeto ir kokiu būdu. Nurodo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2008-12-31 iki 2011-08-31 neturi įstatymo teisės reikalauti bei gauti išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Į bylą yra pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. likusiai be tėvų globos V. K. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. sausio 8 d. V. K. globėja paskirta R. K. (t. 1, b. l. 115). R. K. apklausta byloje liudytoja parodė, kad per laikotarpį kuomet ji globojo anūkę V. K. ieškovas jokia forma išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė (t.2, b. l. 17-18). Ta aplinkybė, kad R. K. būdama nepilnametės dukters globėja nereikalavo išlaikymo priteisimo iš ieškovo neatima iš atsakovės teisės reikalauti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį. Pasibaigus laikinosios globos laikotarpiui, atsakovė G. K., kaip įstatyminė nepilnametės dukters atstovė, turi teisę pilna apimtimi naudotis jai suteiktomis teisėmis ginant nepilnamečio vaiko interesus, tame tarpe ir teise reikalauti išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai ir tai nepanaikina ieškovo pareigos mokėti išlaikymo įsiskolinimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pats ieškovas pripažino, kad jis dukrai išlaikymo neteikė nuo 2008 m. gruodžio mėnesio. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė nenuginčijamų įrodymų apie išlaikymo teikimą dukrai ((duomenys neskelbtini) str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė gali prašyti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2011-12-31, išskyrus 2009 metų spalio mėn. Tai, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė išlaikė dukrą ir nereikalavo išlaikymo iš apelianto, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas vaikui iš apelianto nebuvo reikalingas ir jis nuo šios įstatyme įtvirtintos pareigos yra atleistinas.

Byloje nustatyta, kad pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį tam, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, iš apelianto nuo ieškinio padavimo teisme dienos dukrai išlaikymas priteistas po 400 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės. Apeliantas prašydamas sumažinti priteistą įsiskolinimą, nepateikė įrodymų, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t.y. byloje nustatyta, kad iki ieškinio padavimo dukros poreikius tenkino mažesnė suma arba apelianto finansinės galimybės teikti 400 Lt per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, konstatuotina, kad nepilnametės dukters poreikius ir apelianto turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną atitiko 400 Lt per mėnesį išlaikymas, o ieškovas išlaikymo neteikė, todėl iš jo pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 14 000 Lt (400 Lt x 35 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo

Apeliantas ieškovas K. K. skundžia ginčijamo teismo sprendimo dalį, kurioje jam priteistas automobilis Audi 80, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad automobilis yra atsakovės dispozicijoje, ginčijamu teismo sprendimu už šį automobilį jam iš atsakovės G. K. turėjo būti priteista piniginė kompensacija.

Byloje nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo dvi transporto priemones M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios registruotos atsakovės vardu (t.1, b.l. 11-13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad neturėtų būti sprendžiamas automobilio Audi 80 padalinimo klausimas, kadangi šios transporto priemonės faktiškai nėra. Teismas šį argumentą atmetė, nes į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad šis automobilis parduotas ar priduotas į metalo laužą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis nežino kur šiuo metu yra transporto priemonės, automobiliai yra registruoti atsakovės vardu, todėl prašė automobilius palikti jos asmeninėje nuosavybėje, o jam iš atsakovės priteisti 2875 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovės nuomone, automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo žinioje, jis sąmoningai nenurodo automobilio buvimo vietos, kad galėtų gauti iš atsakovės kuo didesnę kompensaciją. Esant šiai situacijai kuomet abi šalys nenurodė automobilio Audi 80 buvimo vietos, tačiau abi šalys ir neteigė, kad automobilio faktiškai nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva iš viešos, visiems prieinamos informacijos nustatė analogiškų transporto priemonių minimalią, vidutinę ir maksimalią vertes ir nustatė vidutinę automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 1200 litų. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra sąžiningas ir neatskleidžia automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vietos. Ginčijame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas nuo pat bylos pradžios užėmė tik jam naudingą poziciją, t.y., kad atsakovei tektų transporto priemonės, paties ieškovo teigimu nežinia kur esančios, o jam būtų išmokėta kompensacija pagal maksimalias transporto priemonių kainas, kurios neatitinka realios šio kilnojamojo turto vertės. Teismui pasiūlius priešingą turto padalinimo būdą, t.y. ieškovui palikti transporto priemones ir išmokėti atsakovei jo paties prašomą kompensaciją, ieškovas sutiko, kad jo nurodyta automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra per didelė ir teismas turėtų vadovautis atsakovės turto vertintojų nurodyta verte. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis santuokinio turto padalinimo dalyje ir sprendžia, kad teismas pagrįstai automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 234 2750 Lt vertės paliko atsakovės asmeninėje nuosavybėje, o automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1200 litų paliko ieškovo asmeninėje nuosavybėje, o už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą iš atsakovės ieškovui priteisė 1550 Lt kompensaciją. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti priteistas atsakovei, o iš atsakovės ieškovui turėjo būti priteista piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia sprendimo dalį, kuriuo iš jo priteista bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad iš jo neteisėtai ir nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes jis yra atleistas nuo jų priteisimo. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė byloje patyrė 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų (t.2, b. l. 69, t. 2, b. l. 22, 23-36, t. 2, b. l. 6, 88). Kadangi teismas tenkino 76 procentus atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų, todėl pagrįstai ir teisėtai iš ieškovo atsakovei priteisė 1748 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.)

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.