Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimo E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. balandžio 30 d. E. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio 30 d., apie 13.45 val., Panevėžyje, Elektros-J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1 500 Lt iki 2 500 Lt arba administracinį areštą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Š. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog jis įvykio metu automobilio nevairavo, o jį tuo metu vairavo J. K..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010 m. balandžio 30 d., apie 13.45 val., Panevėžyje, Elektros-J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje, automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padarė būtent E. Š.. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad liudytojai Ž. M. ir D. Ž. nagrinėjamo įvykio metu įvykio vietoje nebuvo ir negalėjo patvirtinti, ar tuo metu E. Š. vairavo automobilį. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamą įvykį tiesiogiai stebėjęs liudytojas R. S. savo 2010 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įvykio metu matė, kaip automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam žinomas E. Š., kuriam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 12). Šią aplinkybę, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 30, 33), Institucijos pareigūnas patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 33-35), kur pabrėžė, kad važiuodamas Smėlynės gatve, ties Panevėžio apskrities ligoninės pastatu, kitoje gatvės pusėje, pastebėjo stovintį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pareigūnas žinojo, kad E. Š. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl sustojo ir stebėjo minėtą automobilį bei radijo ryšiu susisiekė su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalimi ir pranešė, jog asmuo, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, ruošiasi vairuoti automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl paprašė atsiųsti patrulių ekipažą. Tačiau budėtojai jam atsakė, kad visi patrulių ekipažai yra užimti, o minėtas automobilis netrukus pajudėjo, kirsdamas kelio ištisinę liniją apsisuko ir nuvažiavo Smėlynės gatve link Panevėžio miesto centro. Kai automobilis pravažiavo pro R. S. vairuojamą automobilį, pareigūnas dar kartą įsitikino, kad automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. Š., todėl dar kartą susisiekė su budėtojų dalimi ir paprašė atsiųsti patrulių ekipažą, tačiau vėl buvo informuotas, jog visi ekipažai užimti. Kalbėdamas su budėtojais ir sakydamas jiems, kur važiuoja minėtas automobilis, pareigūnas važiavo paskui jį. Tuomet E. Š. vairuojamas automobilis Ukmergės-J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje pasuko į Ukmergės gatvę ir nuvažiavo link Panevėžio miesto centrinės turgavietės, kur trumpam stabtelėjo ir į keleivio vietą įsėdo R. S. nežinomas asmuo – liudytojas J. K.. Tada automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį ir įsuko į parduotuvės „Maxima“, esančios Ukmergės gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelę, o ją pravažiavęs nuvažiavo link išvažiavimo į J. Basanavičiaus gatvę. Prie šio išvažiavimo pareigūno vairuojamas automobilis susigretino su E. Š. vairuojamu automobiliu ir sustojo, nuleido savo automobilio durelių stiklą bei žodžiu liepė E. Š. sustoti Elektros gatvėje, nurodydamas sustabdymo priežastį. Pareigūnas R. S. pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jo nurodymą įvykdė ir, įsėdęs į pareigūno vairuojamą automobilį, neneigė pats vairavęs automobilį bei pradėjo prašyti, jog pareigūnas neformintų padaryto pažeidimo, siūlydamas visokias paslaugas, tačiau maždaug po 10 minučių atvyko patrulių ekipažas, kuriame dirbo Ž. M. ir D. Ž..

Pabrėžtina, kad pareigūno R. S. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantis garso įrašas apie tai, kaip pareigūnas pranešė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų daliai apie E. Š. daromą KET pažeidimą bei jo vairuojamo automobilio judėjimo kryptį, taip pat policijos patrulių kvietimą jam į pagalbą (b. l. 29). Be to, šias aplinkybes patvirtino ir Institucijos pareigūnas Ž. M. savo 2010 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime, kur, be kita ko, nurodė, jog atvažiavus į įvykio vietą, liudytojas J. K., kuris administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu vairavo automobilį, sėdėjo keleivio vietoje (b. l. 11). Tai, būdami supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 30, 36, 42, 43), pareigūnai Ž. M. bei D. Ž. patvirtino ir apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (b. l. 36-37, 43-44). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų Institucijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Atsižvelgiant į tai, E. Š. teiginys, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo, o tuo metu jį vairavo J. K., vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis nešališkais pripažintų liudytojų parodymams ir kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesirėmė liudytojo J. K. parodymais, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nes yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas. Be to, pabrėžtina, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad įvykio vietą filmuojančių vaizdo kamerų vaizdo įrašas nėra išlikęs, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi. Tai, kad pareigūnas R. S. įvykio metu prie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio buvo privažiavęs iš dešinės pusės ir su E. Š. kalbėjo pro atidarytą langą, irgi nepaneigia fakto, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo būtent minėtas asmuo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.