Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato M. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas advokato M. P. prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį, kuria advokatas M. P. nubaustas 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistųjų I. P. (I. P.), A. F. (A. F.) ir nuteistojo D. F. (D. F.) bei jo gynėjo advokato M. P. apeliacinius skundus.

2015 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teisme gautas advokato M. P. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti nutartį ir jam paskirtą baudą.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas nutartyje formaliai, net nebandęs rasti kitos tinkamos datos, konstatavo, kad advokatas daugiau kaip keturias dienas iš eilės negali dalyvauti procese, nors tomis dienomis net nebuvo bandoma paskirti teismo posėdžio. Posėdis paskirtas 2015 m. balandžio 8 d. 8.30 val. Advokatas mano, kad BPK 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas gynėjo pakeitimui galėtų būti konstatuotas tik tada, jei būtent dėl M. P. kaltės teismas 3 kartus iš eilės negalėtų paskirti teismo posėdžio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Advokatas M. P. nagrinėjamu atveju nurodė visas dienas, kuriomis jis yra laisvas, ir toks elgesys, siekiant jam atstovauti apeliacinėje instancijoje ir užtikrinant realią teisę į gynybą, negali būti laikomas bylos vilkinimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 37 straipsnio 1 dalyje išvardintos svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys. Svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

BPK 48 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda.

Sprendžiant, ar BPK 163 straipsnyje numatyta procesinės prievartos priemonė – bauda, gynėjui paskirta pagrįstai, būtina įvertinti aplinkybes, ar į teisiamąjį posėdį gynėjas neatvyko dėl svarbios priežasties, taip pat ar apie tai tinkamai informavo teismą.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintų „Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose“ rekomendacijų 8 punktą, parinkdamas gynėją, koordinatorius paprastai parenka tą gynėją, kuris gynė įtariamąjį, kaltinamąjį, nuteistąjį, išteisintąjį ar asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje. Rekomendacijų 12 punktas numato, kad jeigu gynėjas negali dalyvauti baudžiamojo proceso veiksme arba teismo posėdyje dėl jo užimtumo kitoje byloje, jis apie tai nedelsdamas informuoja jį paskyrusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą.

Byloje nustatyta, kad advokatas M. P. neatvyko į iš anksto numatytą Vilniaus apygardos teismo posėdį, vykusį 2015 m. kovo 10 d. 9 val. Apie neatvykimą ir jo priežastis jis teismą informavo tinkamai: 2015 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad 2015 m. kovo 10 d. jis turi dalyvauti kitame teismo posėdyje, kuris buvo paskirtas anksčiau nei teismo posėdis šioje byloje. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 5 d., t. y. tą pačią dieną, kai koordinatorius parinko advokatą M. P. ginti D. F., advokatas žodžiu pranešė teismui, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje. Apie tai buvo informuotas ir koordinatorius.

Pažymėtina, kad pagal BPK 37 straipsnio 3 dalį svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje, tačiau nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, gynėjo neatvykimas į teismo posėdį dėl šios priežasties nesuteikia pagrindo skirti advokatui baudą. Kaip teisingai pabrėžia advokatas skunde, jis D. F. gynė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat parengė apeliacinį skundą, todėl buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl gynėjo parinkimo nuteistajam D. F. teismas į koordinatorių kreipėsi tik 2015 m. kovo 5 d., t. y. likus penkioms dienoms iki paskirto teismo posėdžio, iš kurių 2015 m. kovo 7 d. – 2015 m. kovo 8 d. buvo nedarbo dienos. Tuo tarpu byla su apeliaciniais skundais teisėjai paskirta dar 2015 m. vasario 10 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad gynėjo, kuris buvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, parinkimas nagrinėjamu atveju atitiko protingumo ir teisingumo principus. Tai, kad gynėjas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje, tačiau ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad informuotų apie savo nedalyvavimą teismo posėdyje, nelaikytina Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų pažeidimu ar trukdymu tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą BPK 163 straipsnio prasme.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi BPK 50 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir konstatavo, kad 2015 m. kovo 9 d. teismui pateiktame M. P. prašyme nurodytos 4 dienos iš eilės, kuomet jis yra užimtas bei dalyvauja kituose teismo posėdžiuose. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, toks argumentas nepatvirtina advokatui paskirtos baudos pagrįstumo. Teismas netinkamai aiškino bei pritaikė BPK 50 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios reiškia, kad kitas gynėjas gali būti paskirtas tais atvejais, kai gynėjas negali dalyvauti procese daugiau kaip tris dienas iš eilės. Tai, kad teisėjų kolegijos pirmininkė siūlė posėdžių datas, kurias nurodė advokatas kaip užimtas kitose bylose, šiuo atveju teismui tik suteikė teisę svarstyti klausimą dėl gynėjo pakeitimo, o ne taikyti jam procesinę prievartos priemonę. Iš 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad parenkant posėdžių datas, teisėjų kolegijos pirmininkės siūlomos posėdžių datos buvo netinkamos ir kitiems proceso dalyviams. Teismo posėdžio, numatyto 2015 m. balandžio 8 d. 8.30 val., laikas neturi nieko bendro su derintomis datomis ar datomis, apie kurias M. P. informavo teismą, nurodydamas, kad bus užimtas kitose bylose. Todėl tokia teisinė situacija nesuteikia pagrindo paskirti gynėjui baudą.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad M. P. veiksmuose nebuvo siekio vilkinti procesą, o jo nedalyvavimo negalima vertinti kaip trukdymo tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti advokato M. P. skundą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį, kuria advokatas M. P. nubaustas 5 MGL (188,30 Eur) dydžio bauda, panaikinti.

Nutartis neskundžiama.