Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-23 · Administracinė byla Nr. I-5301-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
I-5301-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00935-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5301-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00935-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–5).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose 2 kameroje buvo apgyvendintas nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nurodė, jog be pareiškėjo buvo dar 5 asmenys, o 2019 m. kovo 26 d. buvo patalpintas į kamerą dar vienas asmuo. Nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. bausmę atliko kameroje Nr. 13. Kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nurodė, jog be pareiškėjo buvo dar 6 asmenys. Nuo 2019 m. balandžio 10 d. bausmę atliko kameroje Nr. 2. Pažymėjo, jog kamerose langai neatsidaro, per orlaides beveik nepatenka oras, nėra kuo kvėpuoti. Pareiškėjas nurodė, jog jis serga bronchine astma, todėl oro trūkumas jį dusina. Dėl oro trūkumo prastai jaučiasi, svaigsta galva. Sanitariniame mazge nėra lentynėlės ir spintelės susidėti higienos priemonėms, nėra pakabos išskalbtiems apatiniams pasidžiauti. Nurodė, jog iš lauko pusės ant langų yra pritvirtintos plastikinės žaliuzės pro kurias nieko nematyti, nepatenka pakankamai šviesos. Kamerose netinkamai padarytas remontas, neišdažytos grindys. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą ( b. l. 9-13) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas. Teisės aktai nenumato, jog sanitariniame mazge turi būti įrengiama lentynėlė. Nurodė, jog įstaigoje yra skalbykla, kuria nuteistieji gali pasinaudoti kartą per savaitę, rūbai atiduodami išdžiovinti. Teisės aktai nenumato, jog kameroje turi būti įrengta džiovykla. Patalpos yra periodiškai tikrinamos. Kameroje vėdinimas vykdomas per langus, duomenų apie tai, jog kamerose neatsidaro langai pareiškėjas neteikė. Sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro šalinimo sistema. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Marijampolės pataisos namuose sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerose Nr. 2, Nr. 13, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.6 kv. m vienam žmogui.

Pažymėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Į bylą pateikti duomenys (b. l. 14–16) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 26 d. bausmę atliko kameroje Nr. 2. Kameros plotas 24,6 kv. m, patalpoje gyveno 6 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 4,1 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog iki 2019 m. kovo 26 d. 2 kameroje gyveno 6 asmenys. Duomenų apie kameros plotą pareiškėjas neginčija. Todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais oficialiais duomenimis dėl kameros ploto.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. į kamerą buvo patalpintas 7 asmuo, pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir Marijampolės PN pateikta pažyma (b. l. 16), taigi atlikus paskaičiavimus, nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjui teko 3,51 kv. m. (trūko 0,09 kv. m.).

Į bylą pateikti duomenys (b. l. 14–16) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. bausmę atliko kameroje Nr. 13. Kameros plotas 26,92 kv. m, patalpoje gyveno 7 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 3,84 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. bausmę atliko kameroje Nr. 2. Kameros plotas 24,6 kv. m, patalpoje gyveno 4 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 6,15 kv. m gyvenamojo ploto.

Duomenų apie kameros plotą ir buvusių asmenų skaičių pareiškėjas neginčija. Todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais oficialiais duomenimis dėl kameros ploto ir buvusių asmenų skaičiaus.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu, išskyrus 2019 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 2 pareiškėjui trūko 0,09 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas teigia, jog skaičiuojant ar užtenka minimalaus gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose iš bendro plotas turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo užimtas plotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, taip pat žr. 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Taigi šiuo atveju į kameroje esantį sanitarinį mazgą ir kitus įrenginius, esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus; tokiu atveju teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl minimalios ploto normos kameroje skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Bausmių vykdymo kodeksas numato, jog kalėjimuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose (BVK 85 str. 3 d.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5 punkte numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), 9.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas) bei praustuvė.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą matyti, jog sanitariniame mazge nėra numatyta įrengti lentynėlės ar spintelės higienos reikmėms susidėti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2 ir 13 kamerose vėdinimas vykdomas per langus. Iš Marijampolės pataisos namų patalpų techninio projekto matyti, kad kamerų tipo patalpose yra suprojektuota mechaninė ir natūrali vėdinimo sistema. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo aktu, kameros, kuriose nuteistieji laikomi ilgiau nei 24 val. vėdinamos per atveriamus langus (b. l. 19-21). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo ar oro trūkumo gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, taip pat kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, jog patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte numatyta, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Todėl atsakovas 2 ir 13 kamerose įrengdamas išorines apsaugines grotas teisės aktų nėra pažeidęs.

Pareiškėjas teigia, jog kameros sanitariniame mazge nėra kur džiovinti apatinių drabužių. Atsakovė teigia, jog įstaigoje yra skalbykla, kuria nuteistieji gali pasinaudoti kartą per savaitę, rūbai atiduodami išdžiovinti.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 9 punkte nenumatyta, jog kameroje turi būti džiovykla.

Higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji, bausmę atliekantys kalėjimų rėžimu, skalbyklos paslaugomis naudojasi vieną kartą per savaitę, pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Bylos medžiagoje yra Marijampolės PN direktorius 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 4/07-15, kuriuo patvirtinta Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka (toliau – Tvarka), Nuteistųjų skalbyklos darbo grafikas ir Nuteistųjų dušinės darbo grafikas, kopija (b. l. 22-25). Iš Tvarkos matyti, kad skalbykloje yra skalbiama patalynė ir apatiniai drabužiai pagal grafiką (2–3 punktai), o nuteistųjų viršutiniai drabužiai yra dezinfekuojami (12 punktas). Minėto įsakymo ir juo patvirtintos Tvarkos, Nuteistųjų skalbyklos darbo grafiko duomenys patvirtina atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas skalbyklos paslaugomis galėjo naudotis kartą per savaitę – patalynės skalbimui ir apatinių drabužių skalbimui. Tuo tarpu pareiškėjo viršutiniai drabužiai, kaip numato Tvarkos 12 punktas, dezinfekuojami. Tvarkos 13 punkte yra nustatytas įpareigojimas nuteistiesiems rūpintis asmenine higiena bei nustatytu laiku atiduoti tvarkiniui patalynę ir apatinius drabužius, kad ji būtų pristatyta į skalbyklą skalbimui. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo pareigą nustatytu laiku atiduoti tvarkiniui savo apatinius drabužius, kad jie būtų pristatyti į skalbyklą skalbimui, o ne džiovinti juos kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas nebūtų patyręs nepatogumų, džiovindamas drabužius kameroje, jeigu būtų atidavęs juos išskalbti skalbykloje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti šiuo aspektu (t. y. dėl nesudarytos galimybės džiovinti apatinius drabužius kameroje) neteisėtus Marijampolės PN veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo išdažytos grindys, netinkamai atliktas remontas.

Nors konkrečių duomenų apie kamerose atliktus remontus nebuvo pateikta, tačiau, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas šioje skundo dalyje (dėl netinkamai atlikto remonto, nedažytų grindų) neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą prašydamas atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namai iš viso 1 parą neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpoje, be to, kameros plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, taigi konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., 2009-02-20 LVAT nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjas pažymėjo, kad serga, tačiau šių aplinkybių plačiau nedetalizavo ir jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę nepateikė. Bylos duomenimis, pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą ar Psichologinę tarnybą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 17, 18). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis.

Nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl gyvenamojo ploto trūkumo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Akcentuotina, kad pažeidimas truko itin trumpai, o gyvenamojo ploto trūkumas nebuvo žymus (1 parą trūko 0,09 kv. m ploto). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sąlygų nenustatyti ir nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų - žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė