Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, eII-1687-961/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-23
Bylos Nr.: eII-1687-961/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01772-2025-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Mateikienė
Pažeidėjas: A. D.
Advokatai: Aušra Pilionė

Kategorijos

9.19Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundo byla Nr. eII-1687-961/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01772-2025-7Procesinio sprendimo kategorija: 9.19; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant skundą padavusio asmens A. D. įgaliotajai atstovei advokatei Aušrai Pilionei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-10572-2025 (ROIK 25286037772) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-10572-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda – 295 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas MB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) toliau – Deklaracija) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Tuo vadovas A. D., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. per savo įgaliotąją atstovę advokatę Aušrą Pilionę padavė teismui skundą, kuriame nurodė, kad jis nuo 2023 m. balandžio 25 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių I-ajame kalėjime, tad jis neturėjo galimybės pateikti metinės pelno mokesčio deklaracijos. Numatyta bausmės pabaiga 2031 m. gegužės 22 d. Jo vadovaujama įmonė veiklą vykdė mažiau nei vienerius metus, nes įsteigta 2022 m. gruodžio 19 d., o asmuo bausmę pradėjo atlikti kitų metų balandį. Atitinkamai, įmonė ne tik negavo pelno 2024 metais, tačiau išvis nevykdė jokios veiklos. A. D. dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių negalėjo ir negali pateikti Metinės pelno mokesčio deklaracijos. Atitinkamai, nesant asmens kaltei, laikytina, kad neišpildytos visos asmens atsakomybės sąlygos, tad asmuo neturėtų būti baudžiamas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Nutarime visiškai neanalizuojama, ar asmuo faktiškai turi galimybę įgyvendinti prievolę. Nutarime nurodoma, kad asmuo, kuris gali turėti advokatą, gali paskirti ir kitą asmenį, kuris teiktų deklaracijas. Su tokia pozicija nesutinka. Asmens teisė turėti atstovą advokatą yra ne tokio paties turinio, kaip kad kito asmens, tad sulyginti asmens teisę į gynėją ir į civilinį atstovą netapatu. Iš kitos pusės, net ir vertinant asmens padarytą pažeidimą, svarbu įvertinti bausmės tikslą. Asmuo šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, tad jo galimybės gauti pajamas yra ribotos, bauda bus perduota priverstinai vykdyti, taip toliau sunkinant asmens padėtį, o deklaracijų pateikimas/ar nepateikimas šioje situacijoje jokios įtakos neturi, kadangi įmonė veiklos nevykdo ir negali vykdyti nuo asmens atsidūrimo įkalinimo įstaigoje. Pažymi, kad asmeniui neturint pajamų atstovo skyrimas nėra įmanomas, o į advokato pavedimą deklaracijų teikimas neįeina. Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, turėtų būti atsižvelgta į visą susidariusią situaciją, į asmens realias galimybes įvykdyti savo pareigas (kaltės buvimą/nebuvimą, jos rūšį), ir bausmė turėtų būti individualizuota. Asmuo už tą patį pažeidimą yra traukiamas antrą kartą, tačiau iki šiol jis nežinojo apie jo atžvilgiu anksčiau priimtus sprendimus. Įvertinant tai, kas nurodyta, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant asmeniui mažiausią nuobaudą, t. y. įspėjimą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundo netenkinti. Nurodė, kad pagal Elektroninio deklaravimo sistemos duomenis, MB (duomenys neskelbtini) vis dar nepateikusi Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2024 metus. Deklaracijos neteikiamos nuo bendrovės įsteigimo pradžios. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

MB (duomenys neskelbtini) nėra laikinai sustabdžiusi veiklos bei nėra pateikusi prašymo laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą. Pažymi, kad aptartas teisinis reglamentavimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas privalėjo pats tiesiogiai VMI pateikti deklaracijas, tačiau būtent jis yra atsakingas už tai, kad deklaracijos būtų pateiktos laiku ir tinkamai. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-293-885/2025). Juridinio asmens vadovas turi pareigą būti atidus ir rūpestingas, užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas jam tenkančias prievoles įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Deklaracijas gali pateikti pats arba šią funkciją pavesti kitam asmeniui. Pareiškėjas gali veikti ir per advokatą.

Nei iki administracinio nusižengimo bylos negrindinėjimo ne teismo tvarka, nei su skundu nebuvo pateikta informacija apie Pareiškėjo įkalinimo režimą, nepateikta informacija, ar buvo bandoma teikti jo vadovaujamos bendrovės deklaracijas tiesiogiai ar per atstovą, nepateikta informacija, ar kreiptasi į kalėjimo administraciją, jog būtų suteiktas leidimas atlikti šiuos veiksmus. Atkreipia dėmesį į tai, kad protokolas buvo įteiktas el. priemonėmis, Pareiškėjas sugebėjo iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka kreiptis į Mokesčių administratorių, taigi mano, kad turėjo galimybę pateikti deklaracijas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Atsakovo nuomone, Pareiškėjas nepateikia nei vienos aplinkybės, kuri galėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. bei 2024 m. lapkričio 19 d. baustas pagal ANK 187 straipsnį, jam buvo skiriami įspėjimai.

Baudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytus baudos dydžio parinkimo kriterijus. Pareiškėjas baustas pagal ANK 187 straipsnį ne vieną kartą, šiuo metu vis dar egzistuoja pakartotinumas kaip sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas bei už jo padarymą skirta vidutinio dydžio piniginė nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga, todėl su Pareiškėjo prašymu švelninti paskirtą nuobaudą arba ją panaikinti Atsakovas negali sutikti. Prašoma palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotoji atstovė advokatė Aušra Pilionė skundą palaikė. Nurodė, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn, turi būti nustatyta jo kaltė. Pareiškėjas ne savo noru nepateikė deklaracijos. VMI laikosi pozicijos, kad jeigu žmogus turi advokatą, tai jis gali pateikti ir duomenis. Nesutinka su tokia pozicija, advokatas nėra buhalteris. Jis negali atlikti finansinių reikalų, negalima lyginti tokių dalykų. Asmuo atsidūrė įkalinimo įstaigoje po poros mėnesių, kai buvo įsteigta įmonė. Asmuo iškart buvo nuteistas. Atitinkamai visi tie metai, kai yra skiriamos baudos, tai jis tų reikalavimų neįvykdė ir neįvykdys. Nemato bausmės tikslo, institucija nevertino individualių aplinkybių. Ji turi padėti asmeniui, o ne bausti. A. D. buvo baustas už tą patį ir anksčiau, bet jis tos nuobaudos neskundė. Jis gali būti nubaustas ir kitais metais, nes nenusimato galimybė ištaisyti padėties, jo tikslas likviduoti įmonę. Jis tikrai žino prievolę ir gauna baudas, tačiau jos taip ir „kaba“. Pirmąjį kartą jis gavo tik įspėjimą, dabar jau pakartotinis pažeidimas ir skirta bauda. Asmens galimybės veikti ir žinoti apsunkintos. Kada buvo siųsti pradiniai dokumentai, tai jie nebuvo siųsti į įkalinimo įstaigą. Tik po kažkurio laiko jis gavo tuos VMI pranešimus. VMI žino, kad jis yra įkalinimo įstaigoje. Supranta, kad pažeidimas nereikalauja žalos ir pasekmių, tačiau nori, kad būtų atsižvelgta į tai, ką asmuo realiai gali padaryti. Asmuo neturi pajamų, jis negali pasisamdyti buhalterio. Bet kokia paieška reikalauja finansinių lėšų.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką institucija informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepime nurodė, neprieštaraujanti, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl byla buvo išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir / ar ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog A. D. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio mėn. 22 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-10572-2025 paskirta 295 eurų dydžio bauda už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2024 m.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. D. 2023 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 27 d. 2024 m. sausio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi A. D. buvo subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. birželio 7 d. nutartimi paskirtos bausmės ir A. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad A. D. išbuvo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., po to buvo paleistas į laisvę, taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuo 2023 m. balandžio 25 d. jis buvo sulaikytas vykdant įsiteisėjusį 2023 m. sausio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šie duomenys patvirtina, kad A. D. yra įkalintas nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki šiol, įskaitant šiai bylai aktualų laikotarpį, kuriuo turėjo būti teikiamos MB (duomenys neskelbtini) metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2024 metus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjas nepateikė Deklaracijos už 2024 metus, tačiau jis nesutinka su jam paskirta bauda, savo neveikimą teisindamas tuo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturėjo objektyvios galimybės vykdyti aukščiau išvardintų prievolių. Vis tik bylos medžiaga paneigia skunde nurodytus argumentus ir sudaro pagrindą teismui vertinti, kad šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės jo nuo atsakomybės neatleidžia. Pareiškėjas, būdamas juridinio asmens vadovu, privalėjo organizuoti juridinio asmens veiklą taip, kad nebūtų pažeistos įstatymo nuostatos. Kaip atsakingas vadovas, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios jis turėjo surasti ir paskirti jo įgaliojimus laikinai perimsiantį asmenį arba apskritai atsisakyti savo kaip vadovo pareigybės; tokią galimybę jis turėjo ir atlikdamas bausmę.

Pirma, A. D. aplinkybės apie tai, kad jo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jam gali tekti atlikti bausmę, buvo žinomos iš anksto. Juridinių asmenų registro duomenimis MB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2022 m. rugsėjo 19 d. Tą pačią dieną jis tapo šios įmonės vadovu, t. y. praėjus tik 11 dienų nuo paleidimo iš suėmimo baudžiamojoje byloje. A. D. neabejotinai buvo laisvėje nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. balandžio 24 d., t. y. daugiau nei 7 mėnesius, jau nuo 2025 m. sausio 19 d. nuosprendžio priėmimo jam turėjo būti žinoma apie paskirtą realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tad A. D. iki sulaikymo bausmei atlikti turėjo dar tris mėnesius laisvėje perduoti direktoriaus įgaliojimus kitam asmeniui arba pateikti atsistatydinimo pareiškimą, nes jam turėjo būti aišku, kad šių funkcijų atlikti kelerius metus galimybės nebus. Nepaisant to, jis nesiėmė jokių veiksmų nei dėl vadovo įgaliojimų perdavimo, nei dėl atsistatydinimo iš vadovo pareigų, nei dėl įmonės veiklos sustabdymo bei pateikimo prašymo laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių mokėjimo bei deklaracijų teikimo VMI.

Antra, iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos apie A. D. atliekamą bausmę matyti, kad jis bausmę atlieka atvirojo tipo kalėjime. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 2 punktą atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu, pagal 5 punktą – laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu, rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar naudojimosi kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus; pagal 6 punktą – laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius; pagal 7 punktą – laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius ir t.t. Taigi A. D. galimybės veikti nėra tiek apribotos įkalinimo, kiek jis teigia savo skunde. Jo atžvilgiu taikomas pakankamai švelnus kalėjimo režimas. Norėdamas sutvarkyti vadovo įgaliojimų perdavimo klausimus, jis rastų galimybių tai padaryti. Galiausiai, VMI sudaro galimybes nuotoliniu būdu pranešti apie laikiną įmonės veiklos nevykdymą per „Mano VMI“ sistemą ir gauti atleidimą nuo deklaracijų teikimo, tam net nereikia fiziškai atvykti į VMI padalinius. Kaip minėta, pagal atliekamos bausmės režimą A. D. nėra atkirstas nei nuo interneto ryšio, nei nuo galimybės naudotis telefonu, pagal įstatymą jis turi galimybę parvykti namo, išvykti darbo reikalais, skambinti į VMI ir gauti konsultaciją, kaip įforminti įmonės veiklos nevykdymą, jei pačiam to padaryti neišeina, tad jo neveikimas yra nulemtas ne bausmės atlikimo sąlygų, o jo paties pasyvumo ir nesidomėjimo savo, kaip juridinio asmens vadovo, prievolėmis. Bet jis prie įmonės „Mano VMI“ paskyros, nors „Mano VMI“ paskyroje yra nurodomas bendrijos atstovu, nesijungia, VMI siunčiamų pranešimų neperskaito ir nepasirūpina, kad tai darytų kitas įgaliotas asmuo. Tokia situacija tęsiasi nuo 2024 metų. Po pirmos nuobaudos (įspėjimo), paskirtos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu, jokių veiksmų spręsti susiklosčiusią situaciją nesiimta, nors kaip minėta, tam netgi nebūtina samdyti finansininką, kuris ruoštų deklaracijas, užtektų minimalių pastangų – pranešti VMI apie veiklos nevykdymą ir paprašyti atleisti nuo deklaracijų teikimo. Argumentas, kad VMI žinoma, jog asmuo yra įkalinimo įstaigoje, neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui. A. D. yra žinoma apie prievolę teikti deklaracijas, jo kaip bendrijos vadovo įgaliojimai dėl įkalinimo neišnyko, tačiau prievolė yra ignoruojama, nededant net minimalių pastangų tvarkyti situaciją. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. balandžio 23 d. A. D. nuosekliai dirba, gauna minimalų atlyginimą (VSDFV duomenimis, draudžiamosios mėnesio pajamos nesant nedarbingumų iki 1000 Eur), taigi kažkiek pajamų, priešingai nei nurodoma skunde, jis turi. Atitinkamai, turi finansinių galimybių kelionėms, jei įkalinimo vietoje neturi reikalingų dokumentų ar kitų priemonių, susijusių su pasirūpinimu vadovaujamos įmonės reikalais.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagrindo naikinti skundžiamo Institucijos nutarimą nėra, kadangi nusižengimo aplinkybės yra aiškios ir įrodytos. Tačiau atsižvelgdamas į pareiškėjo padėtį – atlieka ilgalaikę laisvės atėmimą bausmę, pagal galimybes dirba, bet gauna minimalų atlyginimą, turi daug finansinių įsipareigojimų pagal jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, teismas skiriamą bausmę mažina iki sankcijos minimumo – iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-10572-2025 (ROIK 25286037772) pakeisti, už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirti A. D. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė