- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- eI-5352-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00572-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Atsakovas
- E. D.
- Pareiškėjas
- VŠĮ "Gargždų švara"
2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui E. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja) prašo priteisti iš atsakovo E. D. (toliau – ir atsakovas) 130,80 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą „Gyvenamas namas“, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą, faktiškai naudotą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 12 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė Patikros vietoje išvadą. Pagal turimus duomenis konteineriai prie šio namo naudojami nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Atsakovui vietinė rinkliava skaičiuojama nuo 2016 m. birželio 1 d., tačiau dėl senaties termino prašo priteisti vietinę rinkliavą nuo 2017 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškėjos prašymą pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad jis nusipirko žemės sklypą, gyvenamojo namo statybos darbai pradėti 2019 m. balandžio mėnesį, namas dar nebaigtas statyti. Sutinka mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teigia, kad vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimų negavo, konteineriai prie namo pastatyti be jo žinios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje yra dėl 130,80 Eur vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjai iš atsakovo už turto objektą „Gyvenamas namas“, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas sutinka mokėti vietinę rinkliavą už 2019 m.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), 2016 m. rugpjūčio 25 sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Nuostatus ( su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu K(duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 12 d. Patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2019-65, kurią surašė VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojos, nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ir galimai naudojamas pastatas, šiam objektui taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pritaikius parametrą – turto vienetas, kuris priskiriamas nekilnojamojo turto objektų grupei – individualūs namai kaime.
Pažymoje apie skolą nurodyta, jog atsakovas apmokestintas vietine rinkliava 162,86 Eur už turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš jų už 2019 m. – 43,60 Eur. Kaip jau nurodyta, atsakovas sutinka mokėti vietinę rinkliavą už 2019 m. Iš pareiškėjos teismui pateiktos aptarnavimo istorijos suvestinės matyti, kad konteineriai komunalinėms atliekoms prie minėto objekto naudojami nuo 2019 m. balandžio mėnesio, pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad atsakovas nebaigtu statyti gyvenamuoju namu naudojosi iki 2019 m. bei buvo atliekų turėtojas.
Pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 pažymėta, kad „<...> nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos“. Analogišką nuomonę LVAT nurodo ir 2016-11-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016.
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei vertinus aplinkybes, jog pareiškėja nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas buvo atliekų turėtojas 2017 m. ir 2018 m., pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies, priteisina jai iš atsakovo vietinė rinkliava 43,60 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti dalinai.
Priteisti VšĮ „Gargždų švara“ (įmonės kodas 302720220) iš E. D. 43,60 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą „Gyvenamas namas“, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjos prašymą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.