Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-557/2017

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39662-2016-8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., prie 2005-06-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nuteistajam galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2016-08-21 apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per neužrakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užšokęs ant lovos, kurioje gulėjo A. K., spyrė jai ne mažiau keturis kartus į galvą kairėje virš smilkinio, ne mažiau tris kartus į veidą kairėje, keliu ne mažiau du kartus smogė į veidą dešinėje, sugriebęs ir už plaukų laikydamas jos galvą, keliu vieną kartą smogė į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajai netaisyklingos formos masyvią poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokų, abiejų skruostų ir nosies nugarėlės srityse, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje kaktos kairėje pusėje, pavienes smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iš A. K. kairės rankos pagrobė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6270“ su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ bendros 13 eurų vertės.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis A. L. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad teismas turėjo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, be to, teigia, jog teismas nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė kardomajame sulaikyme išbūto laiko.

BK 180 str. 2 d. numato, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą A. L. skyrė ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 1 metus laisvės atėmimo ir, vadovaudamasis BK 64¹ str., paskirtą bausmę A. L. sumažino trečdaliu. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. L., neišnykus ankstesniam teistumui, nepraėjus nei trims mėnesiams po to, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos padarė naują sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Teismas taip pat atsižvelgė į rizikingą pačios nukentėjusiosios elgesį – įžeidžiančio turinio žinučių rašymą A. L. prieš pat nusikaltimą, į nedidelę pagrobto turto vertę, į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. Teismas įvertino ir A. L. asmenybę, tai, kad jis iki sulaikymo dirbo, po įvykio atsiprašė nukentėjusiosios, pagrobtą telefoną grąžino, nukentėjusioji jokių pretenzijų jam neturėjo, byloje civilinio ieškinio nereiškė. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas konstatavo, kad visa šių aplinkybių visuma suponuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam minimaliam šios bausmės dydžiui.

A. L. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti A. L. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo A. L. padaryta veika yra tyčinė, smurtinė ir savanaudiška. A. L. yra eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, – vagystes, plėšimą, be to, jis teistas ir už nužudymą, kas rodo, jog savo nusikalstamomis veikomis jis ne tik kėsinasi į svetimą turtą, tačiau ir į asmens sveikatą ir net gyvybę (t. 1, b. l. 90-95). Nuteistojo A. L. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Kaip minėta, A. L. yra recidyvistas ir tyčinius nusikaltimus daro sistemingai, pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė nepraėjus trims mėnesiams nuo jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tai rodo ypatingą jo asmenybės pavojingumą. Anksčiau nuteistajam A. L. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam rodytas teismo pasitikėjimas (du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos), tačiau A. L. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors nuteistasis akcentuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimui pagrindą duoda jo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė provokuojamas nukentėjusiosios, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. L. realią laisvės atėmimo bausmę, jau įvertino ir atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei į rizikingą pačios nukentėjusiosios elgesį – įžeidžiančio turinio žinučių rašymą A. L. prieš pat nusikaltimą. Šios aplinkybės nelaikytinos paneigiančiomis ankščiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo vadovaujantis BK 66 str. į jam paskirtą bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką. BK 66 str. 1 d. numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų matyti, jog A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2016-08-21 BPK 140 str. tvarka, 2016-08-23 buvo paskirtas suėmimas, kuris ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo tęsiamas. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką jau įskaitė A. L. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš išvardyto akivaizdu, jog apeliaciniame skunde nurodomas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką jau buvo įskaitytas, todėl ir šioje dalyje tenkinti nuteistojo skundą nėra teisinio pagrindo.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. L. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl tinkamai nustatė galutinę subendrintą bausmę ir įskaitė kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. L. išlaidas sudaro 57,90 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. L. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.