Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-237-771/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
1-237-771/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01401-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
I. B., L. B., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-237-771/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01401-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei, kaltinamajam R. B., nukentėjusiesiems I. B. ir L. B., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Birutei Brazienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., turėdamas pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei teikti vaikui būtiną materialinę pagalbą, laikotarpiais nuo 2007-08-01 iki 2009-01-28, nuo 2009-03-17 iki 2011-05-02 visiškai nemokėdamas lėšų sūnaus L. B., gim. 1994 m., išlaikymui, vengė pareigos pagal 1998-09-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą mokėti lėšas I. B. sūnaus L. B., gim. 1994 m., išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio, pagal 2007-11-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį iki L. B. pilnametystės, dėl ko 2011-05-03 I. B. susidarė 14754,74 litų įsiskolinimas.

R. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki santuokos nutraukimo su I. B. kartu nebegyveno nuo 1995 metų birželio mėnesio. Alimentai sūnui priteisti 1998 metais, kai oficialiai santuoka dar nebuvo nutraukta. Kol dirbo, pinigus sūnaus išlaikymui mokėjo, netekęs darbo – nebemokėjo. Nuo 2007-08-01 iki 2009 m. sausio mėnesio neteikė išlaikymo, nes neturėjo pajamų: 2007 m. liepos mėnesį savo noru išėjo iš darbo, nes tikėjosi susirasti kitą darbą. Darbo biržoje neužsiregistravo. Tą padarė tik 2009 metais. Iki tol darbo biržoje nesiregistravo, nes nesitikėjo, kad jam bus pasiūlytas tinkamas darbas. Darbo ieškojo pats, siųsdavo savo CV į įvairias įmones, bet pasiūlymų dėl darbo negavo. Dokumentų, patvirtinančių darbo paiešką, neturi. 2009 m., kai buvo registruotas darbo biržoje, pats susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo 1,5 mėnesio. Po to darbo biržoje užsiregistravo 2011 metais. Nuo 2011-11-07 dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Prie sūnaus išlaikymo kitaip, nei piniginėmis lėšomis, neprisidėjo, materialiai – daržovėmis, maisto produktais, kitais daiktais – sūnaus nerėmė, nes pats buvo išlaikomas tėvų. Su sūnumi beveik nebendravo, tik retkarčiais pasikalbėdavo telefonu. Nuoširdžiai gailisi, kad nesiėmė jokių priemonių ir nemokėjo lėšų sūnaus išlaikymui, neteikė jam paramos. Šiuo metu dirba, be to, turi ir kitų darbo pasiūlymų. Tikisi, kad turėdamas darbą galės teikti išlaikymą sūnui.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. B. nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, R. B. kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: nukentėjusiosios I. B. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 1998 metais iš jos buvusio vyro R. B. buvo priteistas išlaikymas jų nepilnamečiui sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 25 % gaunamo atlyginimo, arba ne mažiau kaip 1 MGL, tai yra 125 Lt. Po to 2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje oficialiame skyrybų procese (kartu su R. B. negyveno jau nuo 1995 m.) alimentų sumą jos prašymu teismas padidino iki 300 Lt per mėnesį. Kol buvęs vyras R. B. dirbo, tol alimentus išskaičiuodavo iš jo atlyginimo ir tais laikotarpiais alimentai sūnaus išlaikymui buvo mokami. Su buvusiu vyru R. B. nei ji, nei sūnus Lukas visiškai nebendrauja. R. B. visiškai nesirūpina ir nesidomi sūnumi. Tuo metu, kai jis dirbdavo ir iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojami alimentai sūnaus išlaikymui, jis sūnumi daugiau visiškai nesirūpino, nesveikindavo nei su Šv. Kalėdomis, nei su gimimo diena. Per visą tą laikotarpį, datų sukonkretinti negali, yra sūnui atnešęs kamuolį ir vieną saldainių dėžutę. 2008 metais kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir iki šiol iš Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį gauna po 195 Lt išmoką. Koks yra R. B. įsiskolinimas, nežino. Ar R. B. kur nors šiuo metu dirba ir turi pajamų, nežino (b.l. 12-13); nukentėjusiojo L. B. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad su tėvu R. B. jis nepalaiko jokių santykių jau maždaug 15 metų, nes pats tėvas nerodo jokios iniciatyvos su juo bendrauti. Tėvui jis visiškai, kaip supranta, nerūpi, nes tėvas jo net per gimtadienius nepasveikina. Jokios materialinės pagalbos iš savo tėvo negauna ir iš savo mamos žino, kad alimentų jo išlaikymui mamai tėvas nemoka jau seniai (b. 1. 15-16); įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo kopija, kurioje nurodyta, jog iš R. B. priteisti alimentai I. B. sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1998 m. rugsėjo 17 d. iki L. B. pilnametystės ( b.l. 71); įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad teismas, nutraukdamas R. B. ir I. B. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią R. B. įsipareigojo teikti sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-09-01 iki sūnaus pilnametystės ( b.l. 68); duomenys, užfiksuoti antstolio R. K. pateiktoje patikslintoje išlaikymo mokėjimo lentelėje, iš kurių matyti, jog R. B. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio sudaro 22311,21 Lt (b.l. 53-54); išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės, iš kurio matyti, jog R. B. nuo 2005-02-09 iki 2007-07-05 dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2009-03-17 iki 2009-04-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-11-07 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 57-58, 59); duomenys, užfiksuoti Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus pažymoje bei išraše iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės, iš kurių matyti, jog R. B. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje buvo registruotas nuo 1997-10-09 iki 1997-10-30, nuo 1999-02-01 iki 1999-11-02, nuo 1999-12-15 iki 2000-04-16, nuo 2001-07-16 iki 2002-03-31, nuo 2009-01-29 iki 2009-03-16, nuo 2011-05-03 iki 2011-11-07 ( b.l. 60, 62).

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas – vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Šios veikos sudėties buvimui svarbu nustatyti, jog kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).

Byloje nustatyta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu iš R. B. priteisti alimentai I. B. sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1998 m. rugsėjo 17 d. iki L. B. pilnametystės. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007-11-20 sprendimu nutraukdamas R. B. ir I. B. santuoką patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią R. B. įsipareigojo teikti sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-09-01 iki sūnaus pilnametystės. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino žinojęs apie minėtus teismo nutarimą ir sprendimą mokėti lėšas sūnui L. B. išlaikyti ir teikti jam būtiną materialinę pagalbą, nurodė, jog išlaikymą sūnui mokėjo tol, kol dirbo, o netekęs darbo piniginių lėšų sūnaus išlaikymui nebemokėjo, prie sūnaus išlaikymo kitaip, nei piniginėmis lėšomis, neprisidėjo, materialiai jo nerėmė, nes neturėjo pajamų: nuo 2007 metų liepos mėnesio, kai išėjo iš darbo, iki tol, kol 2009 metais trumpam įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nes mėgino susirasti darbą pats, darbo biržoje buvo registruotas 2009 metais, po to užsiregistravo 2011 metais. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų I. B. ir L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iš kaltinamojo R. B. darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamos lėšos L. B. išlaikymui tik tol, ko R. B. dirbo, o po to jis nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui, neteikė sūnui jokios materialios paramos. Šiaulių teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos bei socialinio draudimo fondo valdybos duomenys liudija, jog R. B. nuo 2005-02-09 iki 2007-07-05 dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2009-03-17 iki 2009-04-28 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2009-01-29 iki 2009-03-16, nuo 2011-05-03 iki 2011-11-07. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis pagal teismo sprendimus privalėjo iki pilnametystės mokėti lėšas savo sūnaus L. B. išlaikymui, teikti jam būtiną materialinę pagalbą, žinojo apie šią savo pareigą, tačiau kaltinime nurodytu laiku pareigos išlaikyti savo vaiką tyčia nevykdė: po darbo sutarties su AB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje, joje užsiregistravo tik 2009-01-29 ir buvo registruotas iki 2009-03-16, laikotarpiu nuo 2009-03-17 iki 2009-04-28 dirbdamas bei gaudamas pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios sumos vaiko išlaikymui neskyrė, vėliau niekur oficialiai neįsidarbino ir nuo 2009-04-29 nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, joje užsiregistravo tik 2011-05-03, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. B. nuo darbo sutarties su AB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo iki 2009-01-28 ir nuo 2009-04-29 iki 2011-05-02 ieškojo darbo, nes šiais laikotarpiais nebuvo registruotas darbo biržoje. Nors pats kaltinamasis teisme teigė, jog darbą mėgino susirasti savarankiškai, be darbo biržos specialistų pagalbos, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šiuos kaltinamojo teiginius, byloje nėra. Tai reiškia, kad R. B., žinodamas apie savo pareigą išlaikyti sūnų, nesiėmė jokių pastangų įsidarbinti ir turėti pajamas, o dirbdamas bei gaudamas pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios sumos vaiko išlaikymui neskyrė, neteikė jam kitokios materialios paramos, t.y. sąmoningai (tyčia) vengė išlaikyti savo sūnų. Tokiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo ir teisme nustatytų aplinkybių, R. B. veikos padarymo laikas yra nuo 2007-08-01 iki 2009-01-28 ir nuo 2009-03-17 iki 2011-05-02, nes būtent šiais laikotarpiais R. B. sąmoningai (tyčia) vengė išlaikyti savo sūnų. Kaltinamojo veika buvo baigta (nutrūko) 2011-05-03 jam užsiregistravus darbo biržoje, todėl kaltinime turėjo būti nurodyta, koks išlaikymo įsiskolinimas susidarė 2011 m. gegužės 3 dienai. Formuluodama kaltinimą, prokurorė nurodė, jog R. B. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007-08-01 iki 2009-01-28, nuo 2009-03-17 iki 2011-05-02 2011 m. rugpjūčio 1 dienai sudaro 20827,21 Lt, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ši įsiskolinimo suma, nurodyta antstolio pateiktoje lentelėje, apima ir laikotarpius nuo 2007-06-01 iki 2007-08-01, nuo 2009-01-29 iki 2009-03-16 ir nuo 2011-05-03 iki 2011-08-01, t.y. laiko tarpą, kuris nėra nusikalstamos veikos padarymo laikas. Dėl šios priežasties teismas tikslina kaltinimą ir mažina R. B. inkriminuotą išlaikymo įsiskolinimo sumą, pripažindamas, kad 2011-05-03 I. B. susidarė 14754,74 litų įsiskolinimas.

Skirdamas R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Išnagrinėjus bylą kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. anksčiau neteistas (b.l. 87), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( b.l. 91, 92), policijos pareigūnų pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b.l 90), dirba. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 55 straipsnio nuostatas, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. B. kaip pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą teisiamam asmeniui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti R. B.:

per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas