Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2162-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
1-2162-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28556-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
K. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2162-961/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28556-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajai K. J.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2020 m. liepos 19 d., apie 01.45 val. Vilniuje, Galvės gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. LBK 473, būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija..

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji K. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo su draugais prie ežero. Ten ji pavartojo alkoholio, likerio, ir nusprendė, kad reikia važiuoti namo. Bevažiuojant sustabdė pareigūnai. Negali paaiškinti savo veiksmų, kodėl vairavo. Automobilis yra mamos, bet ji juo naudojosi, tėvai leido. Ji gyvena su tėvais. Jos pajamos 800 eurų per mėnesį. Dirba logistikos vadybininke, darbas nesusijęs su vairavimu. Automobiliu važiuoja tik į darbą. Su mama ji sutaria labai gerai, pakalbėjo su tėvais apie įvykį. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Labai gailisi dėl savo veiksmų, prašo skirti trumpesnį teisės atėmimo terminą bei atsižvelgti į automobilio vertę, kuri matosi iš pateiktos pažymos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji K. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Turi teisę vairuoti transporto priemones, jai yra išduotas vairuotojo pažymėjimas. Automobilis „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos motinos vardu ir priklauso jos tėvams. Šiuo automobiliu, tėvų leidimu naudojasi nuolat. 2020-07-18 vakare vairuodama automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie ežero, esančio Vilniaus r. sav., Keturiasdešimt Totorių kaime, kur laikotarpiu nuo 21.00 val. iki vidurnakčio kartu su savo draugais vartojo alkoholį, asmeniškai išgėrė apie 300 gramų svarainių likerio, daugiau nieko nevartojo, planavo likti nakvoti. Vėliau visgi nusprendė važiuoti namo. Apie 01.00 val. vairuodama tą patį automobilį išvažiavo link savo namų, automobilyje kartu su ja važiavo jos draugė A. L. Pravažiavus apie 20 kilometrų, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, ją sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnų reikalavimu prapūtė du kartus į alkoholio matuoklį, jai buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas, po ko buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, savo veiksmus vertina neigiamai. Jos tėvams nebuvo žinoma, kad vairuos jų automobilį būdama neblaivi (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. Nuo 2020 m. liepos 18 d. 20.00 val. iki 2020 m. liepos 19 d. 08.00 val. dirbo kartu su tyrėju A. Z. ekipaže V6021. 2020 m. liepos 19 d. apie 01.45 val. Galvės g., Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį VW Tiguan, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris vinguriavo kelyje, važiavo įjungtu avarinės šviesos signalu. Sustabdžius minėtą automobilį bei priėjus prie minėto automobilio buvo nustatyta, kad automobilį vairavo K. J., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojos, kada paskutinį kartą vartojo alkoholiniu gėrimus, K. J. atsisakė tai nurodyti. Nustačius neblaivumo požymius, jai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, K. J. sutiko ir 2020 m. liepos 19 d. 01.50 val. tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija, apie 02.10 val. pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilniuje, o vairuotoja K. J. sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas (b. l. 10).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu K. J. 2020 m. liepos 19 d. 01.50 val. pirmu patikrinimu nustatyta 1,61 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 02.10 val. nustatyta 1,72 promilės etilo alkoholio (b. l. 13-14).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registruota T. J., valdytoju – M. J. (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2020 metų liepos mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė tokios transporto priemonės VW Tiguan kaina Lietuvoje be PVM – 6571 Eur, su PVM – 7950 Eur (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jos kaltė įrodyta tiek pačios kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojo policijos pareigūno A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilis vinguriavo kelyje, važiavo įjungtu avarinės šviesos signalu, bendraujant su vairuotoja buvo nustatyti neblaivumo požymiai, alkoholio kvapas, nerišli kalba, patikrinus blaivumą pirmuoju pūtimu nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, antruoju – 1,72 promilės neblaivumas; taip pat neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, jog K. J. 2020 m. liepos 19 d., 01.45 val. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas. Todėl konstatuotina, kad K. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Baudžiamojoje byloje pateikti prašymai atleisti kaltinamąją K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos motinos T. J. atsakomybėn. T. J. prašyme nurodo, jog ją su dukra sieja glaudus emocinis ryšys, jos gyvena kartu, nuolatos bendrauja, kartu aptaria problemas ir bendrai randa jų sprendimo būdus. Jis (T. J.) neteista, yra nepriekaištingos reputacijos, gali daryti savo dukrai teigiamą įtaką. Prašo perduoti dukrą jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Teisiamojo posėdžio metu T. J. paaiškino, kad gyvena kartu su dukra. Nežino, kaip taip atsitiko, niekada tokių dalykų nebuvo, kad ji sėstų už vairo neblaivi. Dukra jai paskambino ir pasakė, kad reikia pakalbėti, atvažiavo ir papasakojo, kaip viskas įvyko. Dukra labai gailisi, neužmiega naktimis, raminančius vaistus geria. Ji su dukra sutaria gerai. Tai yra atsitiktinis elgesys, niekada tokių dalykų nebuvo ir nebus. Automobilis yra šeimos, leisdavo dukrai juo naudotis. Nežinojo, kad dukra išgėrusi vairuos. Ji (T. J.) dirba, gauna minimalų atlyginimą, užstato nelabai gali sumokėti.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 40), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 39), dirba (b. l. 38). Viso proceso metu ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog K. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, T. J. yra pateikusi prašymą perduoti K. J. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Pateikti duomenys patvirtina, kad T. J. neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, ji iš viso anksčiau buvo tris kartus bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, tačiau iš registro duomenų matyti, kad ji kartą bausta už leistino greičio viršijimą (surašytas administracinis nurodymas) ir du kartus – transporto priemonės vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Vis tik, teismo manymu, nagrinėjamu atveju T. J. baustumas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji nėra verta teismo pasitikėjimo, nes administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs. Teismo įsitikinimu, tarp T. J. ir K. J. susiklosčiusių santykių pobūdis, jų giminystė, tai, kad gyvena kartu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį K. J. Todėl konstatuotina, jog T. J. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, K. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad kaltinamasis visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalių nuostatos (t. y. laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo bei pasekmės, jei asmuo per laidavimo terminą padaro naują nusikalstamą veiką) taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus K. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris nedaug viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo terminas. Kadangi kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

K. J. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. ji valdė transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip minėta, K. J. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, yra jos atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, o nustatytas neblaivumo laipsnis nedaug viršijo įstatymo numatytą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Teisiamojo posėdžio metu ji tikrai išgyveno dėl savo poelgio ir nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, kuri patvirtina, jog priešingas teisei elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, tai, kad automobilis buvo valdomas nakties, t. y. ne intensyvaus eismo, metu, specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas atitinkantis straipsnio sankcijoje numatytą minimumą. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad K. J., būdama neblaivi, vairavo automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jos motinai T. J. Teismo posėdžio metu tiek K. J., tiek T. J. teigė, kad kaltinamosios tėvai nežinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Teismas neturi pagrindo tuo netikėti, nes K. J. vairavo neblaivi ne prie savo namų, naktį, iš bylos aplinkybių matyti, kad jos tėvai kartu su ja prie ežero nebuvo. Todėl automobilis nekonfiskuotinas. Vis tik pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės VW Tiguan vidutinė vertė su PVM yra 7950 eurų. Atsižvelgus į K. J. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos poveikio priemonės vertę pinigais. Tačiau, įvertinus teigiamą kaltinamosios asmenybę, jos tikrai nuoširdų gailėjimąsi, neblaivumo laipsnį, teismo manymu, visos automobilio vertės, 7950 eurų, konfiskavimas būtų neproporcingas, neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamosios asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės 1/3 dalies konfiskavimas.

Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojo poveikio priemonių pakanka motyvuoti kaltinamąją ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, o dar papildomai kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, ypač įvertinus tai, kad viena iš skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių yra piniginio pobūdžio, – kitos baudžiamojo poveikio priemonės jai netaikytinos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu K. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją T. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jai 1 (vienerius) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant transporto priemonės VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį, t. y. 2650 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų).

K. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti K. J., kad, jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė