Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. R. ir D. R. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2SP-6046-1024/2023 pagal pareiškėjų L. R. ir D. R. prašymą ir patvirtino pareiškėjų 2023 m. rugsėjo19 d. sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju teismo nutarties teiginiai, susiję su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą tenkinimu, nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, suformuota teismų praktika, t. y. teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus bei netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą užbaigtose civilinėse bylose. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas trečioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės, visiškai nenagrinėjo bei neanalizavo pareiškėjos nurodytų atnaujinimo pagrindų, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes bei bylą išnagrinėjo itin formaliai.

7.2. Teigia, jog teismo argumentai dėl proceso atnaujinimo pagrindų išdėstyti 2024 m. kovo 27 d. nutartyje, todėl mano, kad teikdamas skundą dėl 2024 m. balandžio 5 d. nutarties yra priverstas pasisakyti dėl 2024 m. kovo 27 d. nutarties teiginių pagrįstumo. Pažymėjo, kad teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartyje konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą, kuris numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

7.3. Pažymėjo, kad L. R. prašymu R. B.-B. taikos sutartį pateikė teismui prisijungusi ne per savo asmeninę paskyrą, o per L. R. paskyrą EPP. Teigia, jog yra akivaizdu, kad R. B.-B. neveikė kaip L. R. atstovas CPK 56 straipsnio prasme, o tiesiog padėjo asmeniui (L. R.), neturinčiam specialių žinių, atlikti techninio pobūdžio veiksmus – išsiųsti L. R. pasirašytus dokumentus. Mano, kad priešingas teisinis aiškinimas suformuotų itin ydingą praktiką, kadangi galima būti atnaujinti procesą, pavyzdžiui, visose bylose, kuriose laišką teismui išsiuntė ne pats procesinį dokumentą pasirašęs asmuo, o kitas asmuo (sutuoktinis, giminaitis ir pan.), kuris atliko tik techninę funkciją – perdavė laišką paštui, kurjeriui, siuntų tarnybai ar pan. Akcentavo, kad techninio pobūdžio veiksmų atlikimas (informacijos suteikimas, kompiuterio, spausdintuvo ar kitos technikos pateikimas, padėjimas prisijungti prie informacinių sistemų, duomenų surinkimas, laiško/dokumento išsiuntimas ir pan.) negali būti prilyginamas atstovavimui CPK 56 straipsnio numatyta prasme. Darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo atliekami tik techninio pobūdžio veiksmai, kurie yra pagalbiniai bei neturi jokios teisinės įtakos asmens, šiuo konkrečiu atveju L. R. ir D. R., pasirašyto dokumento tikrumui, teisėtumui bei pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, paliktas nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje bei Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismui 2023 m. rugsėjo 21 d. 10:14:01 L. R. vardu buvo pateiktas dokumentas, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2SP-6046-1024/2023. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų L. R. ir D. R. 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarytą taikos sutartį. 2023 m. gruodžio 28 d. Plungės apylinkės teisme gautas pareiškėjos L. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjos prašymas tenkintas – procesas civilinėje byloje Nr. e2SP-6046-1024/2023 atnaujintas, civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. balandžio 5 d. 14.00 val.. Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis panaikinta bei pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka paliktas nenagrinėtu.

12. Atskiruoju skundu teigiama, kad teismo argumentai dėl proceso atnaujinimo pagrindų išdėstyti 2024 m. kovo 27 d. nutartyje, todėl apelianto nuomone, teikdamas skundą dėl 2024 m. balandžio 5 d. nutarties jis yra priverstas pasisakyti dėl 2024 m. kovo 27 d. nutarties teiginių pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria procesas atnaujintas, neskundžiama, bet motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami atitinkamai į atskirąjį skundą skundžiant po proceso atnaujinimo teismo priimtą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja laikė tai, kad iki 2023 m. spalio 17 d., kai pareiškėjai buvo įteikta nutarties kopija, kuria buvo patvirtinta ginčo taikos sutartis, pareiškėja apskritai apie pradėtą procesą nieko nežinojo, o prašymą patvirtinti taikos sutartį pateikė tai padaryti neįgaliotas asmuo.

14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar ieškovės nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis.

15. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

16. Akcentuotina, jog nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nustatyta, kad prašymą patvirtinti taikos sutartį su priedais pareiškėjos vardu teismui pateikė R. – B. B., prisijungusi per elektroninių paslaugų portalą. Aplinkybių, jog prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui pateikė ne pareiškėja L. R., šalys neginčija. Tačiau atskiruoju skundu iš esmės teigiama, kad L. R. prašymu R. B. – B. taikos sutartį pateikė teismui prisijungusi ne per savo asmeninę paskyrą, o per L. R. paskyrą EPP. Teigia, jog yra akivaizdu, kad R. B. – B. neveikė kaip L. R. atstovas CPK 56 straipsnio prasme, o tiesiog padėjo asmeniui (L. R.), neturinčiam specialių žinių, atlikti techninio pobūdžio veiksmus – išsiųsti L. R. pasirašytus dokumentus. Darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo atliekami tik techninio pobūdžio veiksmai, kurie yra pagalbiniai bei neturi jokios teisinės įtakos asmens, šiuo konkrečiu atveju L. R. ir D. R., pasirašyto dokumento tikrumui, teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjų L. R. ir D. R. prašymas patvirtinti jų 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarytą taikos sutartį. Minėta sutartimi aptariami šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio teikimo klausimai bei bendravimo su tėvu tvarka. Susipažinus su ginčo taikos sutarties turiniu, akivaizdu, kad sutarties šalys yra L. R. ir D. R., kas reiškia, jog teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą turi būtent L. R. ir D. R., arba jų teisėti atstovai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad R. – B. B. būtų įgaliota atstovauti kurį nors iš pareiškėjų. Priešingai, viso proceso metu L. R. neigė aplinkybes, jog būtų įgaliojusi R. – B. B. atstovauti ją teisme, ar, kad būtų prašiusi pagalbos pateikiant teismui ginčo taikos sutartį. Be to, į bylą buvo pateikti įrodymai, kad L. R. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tuo tikslu, kad būtų ištirti R. – B. B. galimai neteisėti veiksmai dėl neteisėto ginčo taikos sutarties pateikimo pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjų L. R. ir D. R. 2023 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis pateikta teismui asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą paliko nenagrinėtu.

18. Nors apeliantas teigia, kad byloje pateiktas R. – B. B. susirašinėjimas su L. R. patvirtina aplinkybes, kad L. R. buvo informuota apie taikos sutarties pateikimą teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad R. – B. B. derino taikos sutarties sąlygas, tačiau jokių užuominų apie ginčo taikos sutarties pateikimą teismui į bylą pateiktame susirašinėjime nėra paminėta. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad kažkokie L. R. dokumentai buvo pateikti teismui, tačiau minėtas R. – B. B. susirašinėjimas su L. R. vyko sausio 13 d. Vertinat tai, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis teismui pateikta 2023 m. rugsėjo 21 d., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į bylą pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina aplinkybių, jog L. R. buvo informuota apie taikos sutarties pateikimą teismui, ar juo labiau, kad L. R. būtų prašiusi R. – B. B. tokį prašymą pateikti jos vardu.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog 2023 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis buvo pateikta ne teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų (L. R., D. R.), o kitas, neturintis atstovavimo teisės asmuo (R. – B. B.), laikytinas žymiu faktinių duomenų skirtumu nuo anksčiau turėtų ir dėl šių aplinkybių teismo procesinis sprendimas gali keistis. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino procesą šioje byloje.

20. Pasisakant dėl skundžiamos nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo paliktas nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

21. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra ieškovo teisinis suinteresuotumas, nes CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi, tam, kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, jog: 1) pareiškimas yra paduodamas kito asmens (ieškovo, pareiškėjo) vardu ir 2) pareiškimą padavęs asmuo neturi įgaliojimų veikti to asmens, kurio vardu paduotas pareiškimas, vardu ir interesais.

22. Minėta, kad nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nustatyta, kad prašymą patvirtinti taikos sutartį su priedais pareiškėjos vardu teismui pateikė R. – B. B., prisijungusi per elektroninių paslaugų portalą. Aplinkybių, jog prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui pateikė ne pareiškėja L. R., šalys neginčija. Taip pat nustatyta, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog R. – B. B. būtų buvusi įgaliota atstovauti L. R. teisme, todėl akivaizdu, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis teismui pateikta neįgalioto vesti bylą asmens, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo paliko nenagrinėtu.

23. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias tiek su proceso atnaujinimu, tiek ir su prašymo palikimu nenagrinėtu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. Teisme gautas pareiškėjos L. R. atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo D. R. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1000 Eur sumą. Kartu su prašymu atsakovės atstovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2024 m. balandžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2024 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymą, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, iš kurių nustatyta, jog L. R, apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, pareiškėjos atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat į tai, kad atskirasis skundas netenkintas, konstatuoja, kad jog pareiškėjos prašoma priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl L. R. priteistina iš D. R. suma mažintina iki 844,12 Eur (2 110,3 (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 n. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) x 04 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis; Rekomendacijų 8.16 p.) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

28. Duomenų apie D. R. turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai L. R. iš pareiškėjo D. R. 844,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.