Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir pagal atsakovės B. M. priešieškinį ieškovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė pasižymi valdingu būdu, dėl jos elgesio namuose pastoviai tvyrojo įtampa, atsakovė keldavo konfliktus. Ieškovas atstovui nurodė, jog visą tą laiką dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, namuose būdavo retai, o atsakovei likdavo daug laisvo laiko ir iš tam tikrų subtilių požymių ieškovas sprendžia, jog atsakovė galėjo būti jam neištikima. Kaip advokatui aiškino ieškovas, subtilūs požymiai buvo tokie kaip akių žvilgsnio nuleidimas, vengimas bendrauti, vengimas bendro ūkio vedimo. Ieškovas taip pat nurodė, jog kai grįždavo iš reiso, atsakovė vengdavo bendrauti su juo, susidėdavo daiktus ir važiuodavo pas motiną ar pas kitus asmenis. Ieškovas mano, kad būtent tuo pasireiškė sutuoktinės nelojalumas. Atsakovės nepakenčiamas elgesys pasireiškė tuo, kad buvo barniai, riksmai, konfliktai, o ieškovui grįžus iš reiso, atsakovė susidėdavo daiktus ir išvažiuodavo iš namų.

Ieškovas dirba UAB „Viljana“ tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi įmonė, pasak ieškovo, dar neatsigavo po krizės bei išgyvena sunkius laikus, todėl jo darbo užmokestis yra 860 Lt. Ieškovo finansinės galimybės leidžia mokėti vaiko išlaikymui tik 300 Lt. Ieškovas turi dviejų kambarių butą Naujojoje Vilnioje ir motociklą. Indėlių bankuose neturi, jokio kitokio turto neturi. Kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Automobilį VW Vento ieškovo atstovas prašė palikti ieškovui J. M., kadangi ieškovas juo naudojasi. M. S. taip pat prašė palikti ieškovui, o automobilį VW Passat - atsakovei. Kreditorių ieškovas neturi bei tikisi, kad atsakovė jų taip pat neturi.

Butas, esantis Linksmojo g. 61-31, Vilniuje, yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Butą pirko ieškovo tėvai ir padovanojo sūnui J. M.. Tai matyti iš VĮ Registrų centro duomenų ir iš paveldėjimo teisės liudijimo. Šalys kažkada ir kažkokiems tikslams pildė prašymą įregistruoti šiam butui šeimos turto statusą, tačiau šis butas pagal savo kilmę ir pagal savo struktūrą yra paveldėtas ieškovo ir laikomas jo asmenine nuosavybe. Šeima jau virš metų kartu negyvena tame bute, todėl akivaizdu, kad tas butas nėra šeimos gyvenamąja vieta. Jokių duomenų, kad šis butas butų iš esmės rekonstruotas, nėra, todėl manau, kad butas laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe.

Taip pat ieškovo atstovas nurodė, kad su reikalavimu įspėti atsakovę prieš 24 valandas apie norą pasimatyti su vaiku ieškovas sutinka. Taip pat ieškovas nesutinka atsakovei mokėti už nepilnamečio vaiko kambario remontą, kadangi tai yra nepagrįstas atsakovės reikalavimas. Ieškovas yra paaiškinęs, kad tokių išlaidų neketina atlyginti, kadangi toks remontas ir jo būtinumas nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Be to, tai yra atsakovės tėvų butas ir ieškovas mano, kad jo remontas nėra susijęs su šia byla. Ieškovo atstovo teigimu, J. M. mano, jog nėra jokių pagrindų atsakovei atlyginti neturtinę žalą, kadangi savo kaltės jis nepripažįsta bei nurodo, jog niekada nėra jos skriaudęs. 5 000 Lt neturinės žalos suma niekaip nepagrįsta rašytiniais įrodymais ir visiškai nėra aišku, kodėl atsakovė prašo priteisti būtent 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ne 4 000 Lt ar 6 000 Lt. Reikalaujama neturtinė žala visiškai nepagrįsta.

Atsakovė dirba parduotuvėje pardavėja-konsultante. Jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių yra 1 400 Lt. Į rankas gauna 1 100 Lt. Kitokio nekilnojamojo turto, išskyrus automobilį VW Passat, neturi. Indėlių banke neturi. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Butą, esantį Linksmoji g. 61-31, Vilniuje, prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi butas buvo pirktas už bendrus sutuoktinių pinigus. Vyras paprašė savo motinos, kad ji jam padėtų surasti butą pirkimui. Atsakovei nežinant, buvo nupirktas butas už sutuoktinių bendrus pinigus ir buvo užregistruotas vyro tėvo vardu. Butas buvo nupirktas 2001 metais. Pusę metų bute vyko remontas. Apie tai, kad butas buvo užregistruotas vyro tėvo vardu, atsakovė sužinojo tada, kai reikėjo mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas. Iš pradžių už buto komunalines paslaugas mokėjo vyras. 2001 metų liepos mėnesį sutuoktiniai persikraustė gyventi į tą butą ir tada atsakovė sužinojo, kad butas yra registruotas vyro tėvo vardu. Taip pat atsakovė teigė buto pirkimui pinigų neįnešusi, finansiškai neprisidėjusi prie buto pirkimo. Jos tėvai padėjo daryti kapitalinį remontą bute. Rašytinių įrodymų dėl kapitalinio remonto darymo nėra. Patvirtinti ir pasakyti, kokie būtent darbai buvo atlikti bute kapitalinio remonto metu, galės liudytojas, kuris atliko visus darbus. Atsakovės tėvai nedavė pinigų buto kapitaliniam remontui, jie padėjo savo jėgomis. Buto kapitalinis remontas kainavo apytiksliai 40 000 Lt, tiek pat kiek ir buto pirkimas.

Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovo išlaidas už vaiko kambario remontą. Dabar atsakovė kartu su vaiku gyvena tėvų bute, esančiame Žemoji g. 46-5, Vilniuje, todėl ji turėjo padaryti remontą vaiko kambaryje. Prieš darydama remontą vaiko kambaryje, atsakovė to su ieškovu nederino. Byloje yra pateikti čekiai, patvirtinantys vaiko kambario remonto išlaidas. Tėvų bute atsakovė remontavo savo ir vaiko bendrą kambarį. Buvo pašiltintos sienos, lubos buvo pažemintos.

Neturtinės žalos atlyginimo atsakovė prašo vadovaudamasi CK 3.70 str. 2 d. Dėl ieškovo nepagarbos atsakovei, smurtavimo prieš ją, ypač po 2009-12-30 įvykio, atsakovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė nuolatine nemiga, verksmu, pasitikėjimo žmonėmis netekimu, nuolatiniu nerimu dėl būsto netekimo. Dėl 2009-12-30 įvykio stiprių vaistų atsakovė nevartojo, tik valerijoną. Po 2009-12-30 įvykio mano giminės nuo atsakovės nenusisuko, bendravimo galimybės nesumažėjo.

Liudytoja E. Š. posėdyje parodė, kad yra esu ieškovo J. M. sesuo. Nurodė mananti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ježi nėra girtuoklis kažkoks, kartais kaip ir visi žmonės išgeria. Būna taip, kad žmona provokuoja konfliktines situacijas. Ieškovui grįžus iš reiso, žmona dažniausiai būdavo pas savo tėvus. Būdavo tokių atvejų, kai liudytoja užvažiuodavo pas brolį į namus, o žmonos namie nebūdavo. Kartą, kai brolio namuose nebuvo, Božena su draugėmis vakare nuvažiavo į diskoteką bei grįžo tik ryte, kokią 6.30 val. Liudytoja dirba degalinėje ir kartą pas ją buvo atvažiavęs policininkas, kuris pirmą kartą budėjo Naujojoje Vilnioje. Tas policininkas liudytojai pasakė, kad Naujojoje Vilnioje nieko nepažįsta. Iš pokalbio išėjo, jog policininkas pasakė, kad turi vieną pažįstamą, kuri dirba „Sarmoje“ ir ji gyvena Naujojoje Vilnioje, Linksmojoje gatvėje. Liudytoja pasakė, kad jos brolio žmona yra Božena ir pasirodė, kad tai ta pati Božena. Policininkas liudytojai pasakė, kad su ja susipažino internete. 2009-12-30 dieną liudytoja paskambino Boženai ir paklausė, ar pas juos namie viskas tvarkoje, ar liudytojai nereikia atvažiuoti. Božena pasakė, kad namie yra viskas gerai. Liudytoja mano, kad 2009-12-30 Božena pati išprovokavo visą situaciją, kadangi ji vėl norėjo važiuoti pas savo tėvus, o liudytojos brolis buvo grįžęs iš darbo ir norėjo, kad žmona liktų namie. Jeigu vyras truputį ir išgėrė, tai protinga moteris turi likti namuose, o ne važiuoti kažkur. Būdavo, kad Božena išprovokuodavo barnius, tačiau ne visus barnius ir konfliktus išprovokuodavo būtent ji. Abu sutuoktiniai yra kalti, nes tarp jų buvo nesusikalbėjimas, nesupratimas vienas kito.

L. R. Janovič parodė, kad yra atsakovės tėvas. Paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės iš pradžių santykiai buvo normalūs, bet laikui bėgant tie santykiai tapo vis blogesni. Visko buvo, ieškovas išgerdavo, kartą liudytojui teko jį surišti virtuvėje. Božena su vaiku pas tėvus būdavo dažnai. Matėsi, kad buvo konfliktai tarp sutuoktinių, barniai, ieškovas smurtavo prieš ją, Božena vaikščiodavo su mėlynėmis. Atsakovės tėvų akivaizdoje vykdavo ieškovo ir atsakovės barniai. Vieną kartą anūkas buvo pas atsakovės tėvus, ieškovas atvažiavo girtas, išsivedė anūką, automobilyje užrakino. 2009-12-30 jaunesnioji dukra atlėkė ir pasakė, kad ieškovas muša Boženą. Atsakovės tėvai nuvažiavo pas dukrą. Tėvai ėjo su sūnumi ir išėjo ieškovas su dviem peiliais rankose. Atvažiavo du policijos ekipažai, o ieškovas pradėjo bėgti nuo jų, tačiau policija jį vis tiek pasivijo. Tėvai įėjo į namus, sienos buvo visos kruvinos, Boženos kūnas nusėtas mėlynėmis. Po 2009-12-30 Božena apsigyveno pas tėvus bute, esančiame adresu Žemoji g. 46-5, Vilniuje. Šiame bute buvo daromas normalus remontas. Liudytojas išklojo grindis, sienas, lubas. Remontą bute atliko pats. Savo kambario remontą finansavo Božena, o liudytojas padėjo darbo jėgomis viską padaryti. Statybinės medžiagos Boženos kambario remontui kainavo apytiksliai 3 000 Lt. 2001 metais įsigytam butui liudytojas ir jo sutuoktinė pinigų nedavė. 2001-2002 metais Božena liudytojui nesiskundė, kad davė butui didelius pinigus, o butas buvo užregistruotas Ježi tėvo vardu. 2001 metų pirkto buto remontui statybines medžiagas liudytojas pirkdavo kartu su žentu. Žentas mokėjo už statybines medžiagas.

L. M. Janovič parodė, kad yra atsakovės motina. Dukrai susituokus su ieškovu, iš pradžių viskas buvo normaliai. Ieškovas mėgo išgerti, prisigerdavo iki neadekvataus elgesio. Ieškovas sutuoktinės niekada nepalaikė, žemino ją. Kai liudytojos dukra būdavo namie, ieškovui buvo blogai, kai ėjo dirbti, ieškovas klausė, kam šito reikia, o kai studijavo – ieškovas persekiojo ją, su kuo išėjo, kur, rūko ar nerūko. Jis pats nežinojo ko jis nori, buvo labai pavydus. Po 2009-12-30 įvykio liudytoja matė Boženą, kai ji iš ligoninės atvažiavo pas motiną. Atsakovė paskambino ir pranešė, kad ieškovas ją muša. Liudytoja tik išgirdo, kad nukrito neatjungtas telefonas, girdėjo trenksmus telefonu. Ježi buvo neadekvatus. Jis buvo su ginklu. Į vietą nuvažiavo mano vyras su dukra ir sūnumi, ten buvo atvažiavusi policija. Ieškovas jau prieš tai smurtavo prieš Boženą. Liudytoja žino 2009-12-30 konflikto priežastį: sutuoktiniai buvo pas atsakovės tėvus, po to išvažiavo, o anūkas liko pas liudytoją. Liudytojos dukra norėjo išvažiuoti iš namų ir atvežti pas savo tėvus sūnui rogutes, o ieškovas ją dėl to sumušė. Kambario, kuriame dabar gyvena, remontą finansavo pati Božena. Ji buvo davusi motinai pinigų kambario remonto statybinių medžiagų pirkimui. Buvo davusi 1 800 Lt grindims, 800 Lt luboms. Iš viso kambario remontui Božena išleido 3 000 Lt.

Taip pat liudytoja parodė, kad bute, esančiame Linksmoji g. 61-31, Vilniuje, buvo daromas kapitalinis remontas. Žentas pigiai nusipirko tą butą, tėvo vardu įformino tam, kad mažiau už komunalines paslaugas būtų mokėti. Taip buvo pasakyta dukrai. Žento tėvas buvo I grupės invalidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai susituokė 1999-08-21, akto įrašo Nr. 65 (b. l. 9, 58). Santuokoje gimė nepilnametis sūnus E. M., gim. 2000-02-14 (b.l. 8).

Šalys viena kitą kaltina santuokos išardymu. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės dažnai nebūdavo namuose, ji vengdavo bendrauti su sutuoktiniu, šiam grįžus iš darbo (ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju), išvažiuodavo pas tėvus; būdama namuose, atsakovė be priežasties nuolat keldavo konfliktus, dėl jos kaltės namuose tvyrodavo įtampa. Taip pat ieškovas nurodo įtariantis, kad atsakovė galėjo būti jam neištikima.

Atsakovė teigia, kad ieškovas nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, būdamas neblaivus, pradėdavo kabinėtis prie atsakovės ir vaiko, vadinti atsakovę necenzūriniais žodžiais, smurtauti prieš ją. Dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė ir sutuoktinių vaikas namie jausdavosi nesaugiai. Atsakovės pateiktame nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l. 23-24) nurodoma, kad pats ieškovas pripažino, jog 2009-12-30, būdamas neblaivus, sumušė sutuoktinę.

CK 3.60 str. 2, 3 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK Trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovo žiauraus elgesio su sutuoktine faktą patvirtina nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l. 23-24), liudytojų (atsakovės tėvų) parodymai. Ieškovo nurodomos atsakovės kaltę neva pagrindžiančios aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais patikimais įrodymais (ieškovo sesers, esančios konfliktiniuose santykiuose su atsakove, parodymai nagrinėjamu atveju vertinami kritiškai). Juolab, kad sistemiškai vertinant byloje surinktus tiek ieškovą, tiek atsakovę, jų elgesį šeimoje charakterizuojančius duomenis, galima pagrįstai teigti, jog atsakovės vengimas bendrauti su sutuoktiniu, šeimoje kildavę konfliktai, tvyrojusi įtampa didele dalimi buvo nulemti ir paties ieškovo netinkamo, žiauraus elgesio su sutuoktine, tos aplinkybės, kad ieškovas neretai būdavo neblaivus. Ieškovo teiginiai apie atsakovės neištikimybę tėra prielaidos; nors byloje ir buvo nustatyta, kad atsakovė bendraudavo, megzdavo pažintis su kitais vyrais (tiksliau – ieškovo sesers įvardintu policininku), tačiau įrodymų, kad toks bendravimas peržengė padorumo, moralaus elgesio, ištikimybės ribas, kad tokiu bendravimu atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, byloje nėra.

Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad šalių santuokos iširimą, atsakovės išsikraustymą iš šeimos būsto, bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo nutrūkimą reikšmingai nulėmė tik ieškovo elgesys, veiksmai, todėl jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovės elgesys šeimoje, jei jis kai kuriais atvejais ir buvo ne visiškai tinkamas, nelaikytinas lemtingu išyrant šalių santuokai.

CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovo nuolatinių grasinimų, nuolatinės konfliktinės, stresinės situacijos, sukeltos ieškovo (dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, naudoto fizinio ir psichologinio smurto, nepagrįsto, liguisto pavydo), nesaugumo jausmo, rūpesčio dėl gyvenamosios vietos po 2009-12-30 įvykio ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkius psichologinius išgyvenimus, jautė pastovų nerimą, nemiegodavo naktimis, prarado pasitikėjimą žmonėmis. Turint omenyje tai, kad ieškovo polinkis į besaikį alkoholinių gėrimų vartojimą, polinkis į fizinio bei psichologinio smurto vartojimą šeimoje buvo konstatuotas tiriant santuokos iširimo priežastis (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-02-11 nutarime nurodyta, kad pats ieškovas prisipažino, jog buvo stipriai apsvaigęs (net neprisiminė, kaip jo rankose atsidūrė peiliai), smurtavo prieš sutuoktinę), atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodyti dvasiniai išgyvenimai yra labai tikėtini esant tokiam ieškovo elgesiui šeimoje, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007, kat. 75.4.3.; 75.8; 78.2.1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, kat. 75.4.3; 75.8), pripažintina, kad atsakovės prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma – 5 000 Lt – yra adekvati jos patirtiems dvasiniams išgyvenimams, neviršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus E. M., gim. 2000-02-14, gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamoje byloje nėra, sūnus nori gyventi su motina, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui kartu su atsakove pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 25-26), todėl nutraukus J. M. ir B. M. santuoką, jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina B. M. (CK 3.169 str. 1, 2 d., 3.174 str. 2 d.).

Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo taip pat nėra, todėl atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 24 valandas įspėti atsakovę apie borą pasimatyti su vaiku ir susitarti dėl susitikimo tenkintinas (CK 3.170 str. 1-4 d., 3.175 str. 2 d.).

Atsakovė sūnaus išlaikymui prašo iš atsakovo priteisti 600 Lt dydžio periodines išmokas, tuo tarpu ieškovas sutinka mokėti 300 Lt dydžio periodines išmokas. Atsakovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 1 362,50 Lt (išlaidų paskaičiavimas pateikiamas b.l. 74, 75), iš jų 422,50 Lt drabužiams, higienos priemonėms, patalynei, 400 Lt maistui namie ir mokykloje, 150 Lt apmokėti už komunalines išlaidas, 100 Lt laisvalaikiui, 100 Lt mokyklos reikmenims, ekskursijoms, 60 Lt vaistams ir vitaminams. Dalį šių išlaidų atsakovė pagrindžia prie priešieškinio pridedamais rašytiniais įrodymais (b.l. 70-73), tačiau kartu pati pripažįsta, jog 422,50 Lt dydžio išlaidos drabužiams, higienos priemonėms, patalynei ne visiškai atitinka tikrovę, kiekvieną mėnesį tokio dydžio išlaidų atsakovė nepatiria. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l. 25-26) nurodoma, kad E. M. domisi sportu, lanko baseiną (kuris kainuoja 120 Lt/mėn., tiesa, priešieškinyje atsakovė nurodo, kad baseinas turėtų kainuoti 75 Lt/mėn.), krepšinio būrelį (60 Lt/mėn.); mama sūnumi rūpinasi, perka rūbus, maistą, domisi sūnaus mokymusi, laisvalaikiu.

Sprendžiant iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis nėra gera: ieškovo pajamos (atskaičius mokesčius) 2010 m. pradžioje sudarė 800-900 Lt, 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje – 800-1 000 Lt (b.l. 7, 118); atsakovės pajamos pagal pateiktus įrodymus sudaro 1 100 Lt - 1 400 Lt (b.l. 37, 45). Vertingesnio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, be to, kurio padalinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, šalys neturi, santaupų jos irgi neturi. Vis dėlto, vertinant ieškovo turtinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis, gaudamas apie 860 Lt dydžio pajamas, sugeba mokėti 300 Lt dydžio periodines išmokas sūnaus išlaikymui, susimoka už buto išlaikymą, komunalines paslaugas ir maistą, kaip teigė ieškovo sesuo, jis 2010, 2011 metais buvo išvažiavęs į Turkiją, Tunisą, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 metais ieškovas įsigijo apie 8 000 Lt vertės motociklą (b.l. 11). Tad ieškovo teiginiai, kad jo pajamas sudaro tik oficialus 860 Lt dydžio darbo užmokestis, vertintini kritiškai. Kompleksiškai vertinant byloje surinktus duomenis apie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų dydį ir šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad nustatytina 500 Lt dydžio kasmėnesinio išlaikymo norma atitiktų E. M. interesų į vystimuisi būtinų sąlygų užtikrinimą ir jo tėvų turtinių interesų balansą (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2, 3 d.). Ši išlaikymo norma taikytina nuo teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, tuo tarpu iki sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-24 nutartimi (b.l. 77-78) nustatyta laikina išlaikymo norma.

Taip pat atsakovė nurodo, kad kambario, kuriame dabar gyvena sūnus, remontui išleido 2 392,12 Lt, todėl iš ieškovo prašo priteisti pusę šios sumos. Kambario remonto išlaidų dydį patvirtina atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2011 m. balandžio mėn. – 2011 m. rugpjūčio mėn. kvitai (b.l. 59-69). T. V. teisių apsaugos skyriaus sudarytas buities tyrimo 2011-06-06 aktas (b.l. 27-28), tiek atsakovės tėvų parodymai patvirtina aplinkybę, jog nurodytu laikotarpiu atsakovės ir jos vaiko dabartinėje gyvenamojoje vietoje buvo atliekamas remontas, kad didžiąją dalį remonto išlaidų apmokėjo atsakovė; jos pateiktų kvitų su kaupu pakanka prašomų priteisti remonto išlaidų dydžiui pagrįsti. Iš atsakovės pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad remontui buvo perkamos itin brangios medžiagos; remontas darytas siekiant bent šiek tiek pagerinti E. M. gyvenimo sąlygas naujame būste po to, kai atsakovė kartu su vaiku buvo priversta išsikelti iš šeimos būsto. Tad ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos sūnaus kambario remontui nebuvo būtinos, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, atsakovės reikalavimas dėl 1 196,06 Lt išlaidų sūnaus kambario remontui priteisimo tenkintinas (CK 3.192 str. 3 d.).

Taip pat atsakovė prašo pripažinti, kad butas adresu Linksmoji g. 61-31, Vilniuje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodo, kad šis butas buvo įgytas už sutuoktinių bendras lėšas, iš jų bendrų lėšų kapitaliai suremontuotas, prie buto remonto ženkliai prisidėjo atsakovės tėvas ir brolis. Kartu atsakovė ir jos tėvai teismo posėdyje teigė, kad buto pirkimui pinigų neįnešė, finansiškai neprisidėjo prie buto pirkimo. Atkreiptinas dėmesys į prieštaringus atsakovės paaiškinimus dėl buto registravimo ieškovo tėvo vardu: priešieškinyje ji teigia, kad ši aplinkybė sąmoningai buvo slepiama nuo jos iki prašymo dėl šeimos turto teisinio statuso įregistravimo pateikimo (toks statusas butui įregistruotas 2008-06-19 – b.l. 5), tuo tarpu posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nurodytą aplinkybę sužinojo vos įsikrausčiusi į butą 2001 metais.

CK 3.90 str. 1 d. numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Atsakovė neįrodė, kad ji (jos tėvai) savo lėšomis ir darbu atliko buto adresu Linksmoji g. 61-31, Vilniuje, remontą, kurį galima laikyti kapitaliniu remontu, rekonstrukcija, esminiu pertvarkymu statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų prasme. Nurodytą butą ieškovo tėvai I. M. ir T. M. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2001-10-31, vėliau, 2001-12-13 T. M. jai priklausančią buto dalį padovanojo sutuoktiniui I. M., o 2008-05-21 nurodytą butą paveldėjo ieškovas (b.l. 5, 10, 119); atsakovė nė vieno iš šių sandorių (dokumentų) neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, į tai, kad atsakovės tėvo ir brolio prisidėjimas prie ginčo buto remonto nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti butą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, toks atsakovės reikalavimas atmestinas.

Abi šalis tenkina ieškinyje (b.l. 1-2) nurodyta santuokoje įgytų transporto priemonių (b.l. 6, 11) pasidalinimo po santuokos nutraukimo tvarka, todėl teismas transporto priemones tokia tvarka tarp sutuoktinių ir dalina (CK 3.127 str. 1, 3 d.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 390 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovės naudai – 43 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 3, 15, 57; CPK 93 str. 2 d.). Subendrinus šias sumas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 347 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.60, 3.62, 3.63 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1999 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje, įrašo Nr. 65, tarp J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. M. (Janovič), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl J. M. kaltės.

B. M. po santuokos nutraukimo palikti pavardę Metlinska.

J. M. ir B. M. nepilnamečio sūnaus E. M., gim. 2000-02-14, gyvenamąją vietą po jo tėvų santuokos nutraukimo nustatyti kartu su motina B. M..

Įpareigoti ieškovą J. M. ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas įspėti B. M. apie norą pasimatyti su sūnumi E. M. ir susitarti dėl susitikimo su juo.

Iš J. M. jo nepilnamečio sūnaus E. M., gim. 2000-02-14, išlaikymui priteisti periodines išmokas po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į B. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-24 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį priteisimą E. M., gim. 2000-02-14, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš ieškovo J. M. atsakovės B. M. naudai priteisti 1 196,06 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus 06 ct) išlaidų sūnaus kambario remontui.

Iš ieškovo J. M. atsakovės B. M. naudai priteisti 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonės VW VENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir SUZUKI (duomenys neskelbtini) SA, valstybinis Nr. 537 AF, atitenka ieškovui J. M. asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitenka B. M. asmeninės nuosavybės teise.

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Iš atsakovės B. M. ieškovo J. M. naudai priteisti 347 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.