- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-2906-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00693-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- B. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir pagal atsakovės B. M. priešieškinį ieškovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. M. (toliau - ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti tarp šalių 1999 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, atsakove B. M. (toliau – atsakovė); priteisti iš ieškovo 300 Lt dydžio periodinių išmokų per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui; padalinti sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą – transporto priemones; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti M. pavardę; taip pat prašė iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė priešieškinyje prašė tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo 600 Lt dydžio periodinių išmokų per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, po santuokos nutraukimo jį priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei – 65 500 Lt piniginę kompensaciją, lygią ½ buto dalies vertės; priteisti iš ieškovo 1 196,06 Lt piniginę kompensaciją už nepilnamečio vaiko kambario remontą ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; taip pat prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką, įregistruotą 1999 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje, įrašo Nr. 65, tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukė dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko M. pavardę; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatė kartu su atsakove; iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė 500 Lt dydžio periodinių išmokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; įpareigojo ieškovą ne vėliau kaip prieš 24 valandas įspėti atsakovę apie norą pasimatyti su nepilnamečiu vaiku ir susitarti dėl susitikimo su juo; iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1 196,06 Lt išlaidų nepilnamečio vaiko kambario remontui ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatė, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonės „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Suzuki GSF 650 SA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovui asmeninės nuosavybės teise, transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise; likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė; taip pat iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 347 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuokos iširimą, atsakovės išsikraustymą iš šeimos būsto, bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo nutrūkimą reikšmingai nulėmė ieškovo elgesys. Kadangi tiriant santuokos iširimo priežastis konstatuotas ieškovo polinkis į besaikį alkoholinių gėrimų vartojimą, fizinio ir psichologinio smurto vartojimą šeimoje, atsakovės nurodyti dvasiniai išgyvenimai tikėtini, o atsakovės prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma adekvati jos patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir neviršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo. Ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėjamoje byloje nėra, vaikas norėjo gyventi su motina, – tam pritarė Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė, jog vertingesnio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, be to, kurio padalinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, šalys neturi, santaupų taip pat neturi, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, per mėnesį gaudamas apie 860 Lt pajamų, geba mokėti 300 Lt dydžio periodines išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui, sumokėti už buto išlaikymą, komunalines paslaugas ir maistą, vykti poilsinių kelionių į užsienį, įsigyti didelės vertės motociklą, ieškovo teiginius, kad jo pajamas sudaro tik oficialus 860 Lt dydžio darbo užmokestis, vertino kritiškai ir nustatė 500 Lt kasmėnesiniam nepilnamečio vaiko išlaikymui, užtikrinančius vaiko vystimuisi būtinas sąlygas ir jo tėvų turtinių interesų balansą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. sudarytas buities tyrimo aktas ir atsakovės tėvų parodymai patvirtino, jog atsakovės bei nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje buvo atliktas remontas ir kad didžiąją remonto išlaidų dalį apmokėjo atsakovė, todėl pusė remontui išleistos sumos priteistina iš ieškovo atsakovės naudai. Kadangi atsakovė neįrodė, kad ji (jos tėvai) savo lėšomis ir darbu atliko ieškovo paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remontą, kurį galima laikyti kapitaliniu remontu, rekonstrukcija ar esminiu pertvarkymu statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų prasme, nėra pakankamo pagrindo pripažinti butą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Transporto priemonės tarp sutuoktinių padalintinos šalių nurodyta tvarka, dėl kurios ginčo byloje nėra. Teismas taip pat proporcingai šalių patenkintų reikalavimų daliai padalijo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti dalyje ir priimti naują sprendimą: santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir iš ieškovo priteistų periodinių išmokų kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui dydį sumažinti iki 400 Lt. Nurodė, jog atsakovė pasižymi valdingu būdu, dėl jos konfliktiško elgesio namuose pastoviai tvyrojo įtampa, ieškovas siūlė atsakovei skirtis taikiai, ji nesutiko. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vienašališkai atsisakyti vykdyti sutuoktines pareigas įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės. Atsakovė 2009 m. gruodžio 29 d. nieko nepaaiškinusi ir savavališkai pasiėmusi sūnų, išsikraustė iš namų ir apsigyveno pas savo tėvus. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino, o teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažintina, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei nepriteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.461 straipsnio nuostatą vieno mėnesio nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įsigilinęs į byloje esančius duomenis apie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydį ir šalių turtinę padėtį, padarė klaidingą išvadą, kad 500 Lt dydžio ieškovo kasmėnesinės periodinės išmokos atitiktų nepilnamečio vaiko interesų į vystimuisi būtinų sąlygų užtikrinimą ir jo tėvų turtinių interesų balansą, todėl nurodyta suma mažintina iki 400 Lt, atsižvelgiant į visuotinai žinomą ekonominio sunkmečio šalyje aplinkybę, dėl kurio ieškovo atlyginimas tesiekia 860 Lt per mėnesį, be to, artimiausiu metu ieškovas gali apskritai netekti darbo, nes įmonėje, kurioje jis dirba, klientų užsakymų nuolat mažėja.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai atskleidė bylai reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu ieškovas viso proceso metu prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, kurią ir įrodinėjo, todėl darytina išvada, jog ieškovas apeliacinės instancijos teismui pareiškė naują reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo. Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinių, pareigų pažeidimas, dėl kurio bendras gyvenimas tapo negalimas. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, o bet kokios minėtos pareigos pažeidimas gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Nors ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė savavališkai pasiėmusi nepilnametį vaiką išsikraustė iš namų, t.y. paliko šeimą, tačiau atsakovė taip pasielgė dėl ieškovo netinkamo elgesio. Atsakovės elgesys paliekant šeimą laikytinas ne santuokos iširimo priežastimi, o pasekme, ieškovo teiginiai apie atsakovės neištikimybę yra įrodymais nepagrįstos prielaidos. CK 3.70 straipsnio 2 dalis suteikia sutuoktiniui teisę į patirtos neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimą. Žalą privalo atlyginti sutuoktinis teismui nustačius jo neteisėtus veiksmus, nulėmusius santuokos iširimą bei sukėlusius kitam sutuoktiniui pasekmes, kurias CK 6.250 straipsnis įvardija kaip neturtinę žalą. Ieškovo elgesys, t.y. nepagarba šeimai, nelojalumas, fizinio smurto ir psichologinio spaudimo naudojimas, nuolatiniai ieškovo girtavimai, konfliktų kėlimas sukėlė atsakovei ir nepilnamečiam vaikui daug emocinio ir dvasinio skausmo. Atsakovė patyrė dvasinių sukrėtimų, sunkių psichologinių išgyvenimų, nuolatinį nerimą, nemigą, prarado pasitikėjimą žmonėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino ir pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atmestini ieškovo argumentai dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui mažinimo. Kasacinis teismas išaiškino, jog įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau jį nustatant turi būti paisoma prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų nepilnamečiam vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas, o nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ieškovo nurodytą informaciją apie jo gaunamas pajamas, nes iš savo gaunamų pajamų jis moka buto komunalinius mokesčius, perka maistą, keliauja, perka motociklus, be to, turi nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovė gyvena nuomojame bute, jokių santaupų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo J. M. apeliacinio skundo ribose, todėl teismas pasisako skunde keliamais klausimais dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos atlyginimo ir nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Vieno iš sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo aspektu pasisakytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, identifikuojančias šalių santuokos iširimo priežastis, ir, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo vien tik ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalis įtvirtina vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją tais atvejais, kuomet jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šia prezumpcija savo reikalavimus grindžiančiam asmeniui pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija, ir kuri gali būti nuneigta, tačiau neigiantis tyčinio nusikaltimo, neištikimybės, žiauraus elgesio su sutuoktiniu ir pan. faktą asmuo privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nuo proceso pradžios kaltino atsakovę santuokos iširimu, motyvuodamas valdingu sutuoktinės būdu, konfliktų namuose kėlimu, neištikimybe, taip pat tuo, jog 2009 m. gruodžio 29 d. atsakovė, nieko nepaaiškinusi ir savavališkai pasiėmusi sūnų, išsikraustė iš šeimos būsto pas motiną (b.l. 1-2). Šią ieškovo poziciją paneigia bylos medžiaga. Antai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00886-09 medžiagoje užfiksuotais ieškovo parodymais, 2009 m. gruodžio 30 d. sutuoktinė išprovokavo konfliktą, ko pasėkoje ieškovas supyko ir sumušė sutuoktinę, nužudymu negrasino, neprisimena, kaip jo rankose atsirado peiliai (b.l. 23-24). Specialisto išvadoje Nr. G20/10(01) konstatuota, jog atsakovei padaryti kūno sužalojimai laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010 m. vasario 11 d. ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00886-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti), nutraukė, tačiau konstatavo, jog ieškovo veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, byla nagrinėtina privataus kaltinimo tvarka, dėl kurios atsakovei išaiškinta teisė kreiptis į teismą (b.l. 23-24). Pirmosios instancijos teismo įvertintų ir aptartų įrodymų visumoje darytina neabejotina išvada, kad ieškovas santuokoje smurtavo, tokiu būdu pažeidė sutuoktinės pasitikėjimą ir asmenines neturtines vertybes – garbę ir orumą, sveikatą, pasireiškiančią kūno vientisumu ir normaliu funkcionavimu. Teismas, nustatęs ieškovo žiaurų elgesį su sutuoktine, turėjo pagrindą preziumuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, tokią savo išvadą tinkamai motyvavo, ji atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovės išsikraustymo iš šeimos būsto aplinkybė reiškia sutuoktinės nelojalumą ir sudaro pagrindą taikyti įstatyminę sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, kuomet sutuoktinis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Lojalumas neatsiejamas nuo protingos tolerancijos ir pakantumo, be kurių neįmanomas visavertis ir darnus šeimos gyvenimas, tačiau kurių ieškovas stokojo, net jeigu atsakovė būtų ūmaus būdo. Ieškovas negali remtis santuokos vienumo, savavališko neišardomumo savybėmis, galiojančiomis civilinei santuokinei sutarčiai, nes šeimoje, kurioje pasireiškia agresija ir fizinis smurtas, pirmiausia neįmanomas darnus nepilnamečio vaiko asmenybės augimas ir vystymasis, ieškovo nurodyti atsakovės veiksmai nepripažintini nulėmusiais santuokos iširimą vien dėl to, kad jie atlikti vėliau ir yra pasekmė faktiško ieškovo smurtavimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalį, turėjo pagrindą konstatuoti nenustatęs, jog santuokos iširimą būtų lėmę netinkami atsakovės veiksmai, – ieškovo sesers E. Š. teisme duoti parodymai apie visuomenėje priimtų sutuoktinių elgesio ir moralės normų neatitinkantį atsakovės bendravimą su kitu vyru (b.l. 136-137) nekonkretūs, nepatvirtinti objektyviais įrodymais, dėl to netinkami tiesai byloje nustatyti.
CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti <...> neturtinę žalą, - tokiu būdu tenkinama viena esminių neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, jog neturtinė žala atlygintina ne visais jos padarymo, o tik įstatymo leidžiamais atvejais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 str. 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Nagrinėjamoje byloje visuma įrodymų patvirtina atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimoje faktą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. ieškovo polinkį į nesaikingą alkoholio vartojimą bei smurtinio pobūdžio elgesį, teisingai konstatavo, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas ir, įvertinęs šalių santuokos iširimo aplinkybes, šalių santykius, ieškovės įvykių šeimoje įsisąmoninimą ir nerimą dėl jų, individualius išgyvenimus, priteisė atsakovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 3.192 straipsnyje bei kituose teisės aktuose įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, šios pareigos buvimas suponuoja vaiko teisę į išlaikymą. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, nutraukdamas santuoką teismas turi nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir išspręsti jų išlaikymo klausimą. Greta bendrųjų teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, teismas sprendimo, kuriuo sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, motyvuojamojoje dalyje turėtų nurodyti nustatytas bylos aplinkybes dėl individualių vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, aptarti tai patvirtinančius įrodymus, nurodyti argumentus, kuriais remdamasis teismas paskirstė išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuos reikalavimus atitinka. Apeliantas neginčija savo, kaip tėvo, pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą bei išlaikymo būdo, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą periodinių išmokų dydį.
Pažymėtina, jog tėvų valdžios lygybės principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reikalauja esant vienodoms faktinėms aplinkybėms tėvų teises ir pareigas traktuoti lygiomis, šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3. 192 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo nutartyse proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, o teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008, kt.). Tačiau teismas, priteisdamas nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir nustatydamas jo dydį ir formą, pirmiausia yra saistomas vaiko interesų viršenybės principo ir reikalavimo nustatyti tokį išlaikymą, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė, prašydama iš atsakovo priteisti 600 Lt dydžio periodinių išmokų, priešieškinyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia 1 362,50 Lt sumos, tačiau teismo posėdyje pripažino, jog 422 Lt dydžio išlaidų vaiko drabužiams, patalynei ir higienos priemonėms kas mėnesį nepatiria, tokiu būdu atsakovė įrodė apytiksliai 950 Lt dydžio kasmėnesines išlaidas nepilnamečio vaiko poreikiams.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo vaiko poreikius atsižvelgdamas į jo amžių, reikmes ir tai siejo su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamą materialinį aprūpinimą. Spręsdamas dėl ieškovo galimybės teikti išlaikymą ir nustatydamas jo dydį, teismas svarstė ieškovo turtinę padėtį ir nenustatė, kad ji būtų sunki. Tokia teismo pozicija atitinka teismų praktiką, jog vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.).
Bylos duomenimis, atsakovas turi nuolatines pajamas iš darbo teisinių santykių, o kadangi ne vien asmens pajamos iš darbinės veiklos, bet ir visas kitas turtas yra asmens mokumo indikatorius, ieškovui turint registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, atmestini jo argumentai dėl sunkios turtinės padėties. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovas iš 860 Lt atlyginimo iš darbo teisinių santykių geba mokėti už komunalines paslaugas, keliauti, įsigyti transporto priemonių ir pagrįstai kritiškai vertino ieškovo teiginius, jog ieškovo gaunamas pajamas sudaro vien oficialus atlyginimas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas inter alia reiškia, jog klausimo dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus sprendimą kiekvienu atveju būtina įvertinti per vaiko interesų užtikrinimo prizmę ir visas abejones dėl išlaikymo būdo ar dydžio vertinti vaiko interesų naudai. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto proporcingumo principo ir nustatė ieškovui išlaikymo prievolę tokio dydžio, kuri, įvertinus šalies turtinę padėtį, gali būti realiai vykdoma.
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.