Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalyje dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo - AB bankas Hansabankas, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme - AB DnB NORD bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. R. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; dukteriai išlaikyti priteisti iš jo po 1300 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su dukteria tvarką; priteisti atsakovui - prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas; priteisti ieškovei - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš atsakovo 1114250 Lt kompensaciją.

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino visas G. R. kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodančias aplinkybes, netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, ir, konstatavęs atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nepagrįstai nepriteisė ieškovės naudai iš atsakovo turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo – visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų dėl dalintino turto rinkos vertės nustatymo (CK 3.70 str. 2 d.). Ieškovei turėjo būti priteista didesnė turto dalis dėl to, kad su ja lieka gyventi mažametė duktė ir kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Būtent ieškovei turėjo būti priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį susiremontavusi ji gyventų su dukra. Teismo sprendimu ieškovei priteistas gyvenamasis namas nėra įrengtas, jo priežiūra daug kainuos, nes pats namas yra didelis. Prekybos patalpas teismas turėjo priteisti ieškovei, nes jai ir jos dukteriai šios patalpos yra vienintelis pajamų (pragyvenimo) šaltinis. Tuo tarpu atsakovas, būdamas įmonių akcininkas, turi galimybę sau, kaip tų įmonių vadovui, nusistatyti didesnį darbo užmokestį bei gauti kitas pajamas (pavyzdžiui, dividendus). Teismas nesiaiškino, ar atsakovas yra materialiai pajėgus išmokėti ieškovei priteisto dydžio kompensaciją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš naujo panaikintoje dalyje, ieškovė ir jos atstovas iš esmės apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas ir jo atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai (b.l. 69-90, 109-124, 140-145, 160-177, 213, 259-262, 282, t.5; 2010-05-25 grynųjų pinigų pervedimo kvitas, UAB „Vingruma“ ir UAB „Sintegra“ 2010-05-20 pažymos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-03-15 išrašas), priimta 2008-12-09 nutartis dėl 1114250 Lt piniginių lėšų arešto (b.l. 126-128, 133-134, t.5), paskirtos sutuoktinių nekilnojamojo turto ir įmonių akcijų vertinimo ekspertizės (b.l. 192-195, 205, t.5), pateiktos ekspertų išvados (b.l. 220-240, t.5; ekspertizės aktas Nr.1351464, 155 lapai pateiktas atskirame aplanke – priede prie bylos), įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu AB „DnB NORD“ bankas (b.l. 265, t.5).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nagrinėjamoje dalyje atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės O. R. apeliacinio skundo ribose - dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-23 nutartyje išdėstytus privalomus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė O. R. nurodo, kad teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, nepagrįstai laikėsi sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Apeliantė būtinumą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo grindžia šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymu su motina ir tuo, jog dėl santuokos iširimo kaltu buvo pripažintas tik atsakovas G. R. . Tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini, kadangi pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-23 nutartyje yra konstatuota, jog apeliantės nurodytos aplinkybės (kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove) CK 3.123 straipsnyje neįvardytos kaip pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai šalys turi tik vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui iš atsakovo priteista pakankamai didelė kas mėnesį mokama periodinė išmoka (1300 Lt), o dalijamas sutuoktinių bendras turtas yra didelės vertės, kasacinės instancijos teismas pripažino, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant turtą pagal ieškovės prašomas nustatyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias dalis (2/3 ir 1/3) akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Tokio nukrypimo pagrindu kasacinės instancijos teismas nepripažino ir atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nes šios aplinkybės sukeliamos teisinės pasekmės detaliai reglamentuojamos CK 3.70 straipsnyje, kuriame nenustatyta galimybės sumažinti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui tenkančią bendro turto dalį. Nurodyti kasacinio teismo nutarties išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir šalims pripažintina teisė kiekvienai į 1/2 dalį turto, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo iš naujo metu apeliantė papildomų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Ieškovė O. R. apeliaciniame skunde nesutinka ir su santuokoje įgyto turto padalijimu, kurį pirmosios instancijos teismas sprendimu natūra padalijo, tenkindamas atsakovo G. R. priešieškinį. Nors nagrinėjamu atveju tarp šalių ir nebuvo ginčo dėl dalijamo turto vertės, tačiau kasacinis teismas savo 2008-09-23 nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad įstatyme (CK 3.119 str.) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinės instancijos teismo nuomone tai, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų. Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo, teisėjų kolegija 2009-02-17 nutartimi paskyrė sutuoktinių nekilnojamojo turto ir įmonių akcijų vertinimo ekspertizes (b.l. 192-195, 205, t.5) ir tuo klausimu buvo pateiktos ekspertų išvados (b.l. 220-240, t.5; ekspertizės aktas Nr.1351464, 155 lapai pateiktas atskirame aplanke – priede prie bylos). Šalys teismo posėdyje sutiko, jog, dalijant jų santuokoje bendrai įgytą turtą, gali būti vadovaujamasi nurodytų ekspertizių išvadomis ir juose pateiktais įvertinimais, kadangi ekspertų nustatytos turto vertės labiausiai atitiktų CK 3.119 straipsnio nuostatas.

Taigi, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismo parinktas turto padalijimo būdas neabejotinai turėtų išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl turto, atkurti šalių teisinę taiką bei užkirsti kelią šalių ginčams ateityje. Tai savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei O. R. , liekančiai kartu gyventi su šalių nepilnamete dukra, o prekybos patalpas ir nebaigtą statyti butą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo jai priteisti prekybos patalpas ir butą, o atsakovui – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Kasacinės instancijos teismas savo 2008-09-23 nutartyje pažymėjo, jog toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas bei didelių išlaikymo kaštų reikalaujantis turtas, o kitam – dalus komercinės paskirties paklausus ir stabiliai pajamas duodantis turtas, reiškia ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.) nepaisymą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą iš naujo, atsižvelgia į nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, tačiau, įvertinusi naujas faktines aplinkybes, atsiradusias jau po kasacinės instancijos teismo nutarties, ir jas pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimą ir pagrįstai spręsdamas dėl šio turto padalinimo būdo vadovavosi šalių nepilnametės dukters J. R. interesais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal sutuoktinių nekilnojamojo turto ir įmonių akcijų vertinimo ekspertizių išvadas (b.l. 220-240, t.5; ekspertizės aktas Nr.1351464, 155 lapai pateiktas atskirame aplanke – priede prie bylos) šalių santuokoje įgytas ir dalintinas turtas yra įvertintas taip: butas (duomenys neskelbtini) – 1145000 Lt, prekybos patalpos (duomenys neskelbtini) – 1810000 Lt, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – 930000 Lt, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 840000 Lt, ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 22000 Lt, UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijos – 3 Lt. Tokiu būdu bendra dalintino turto vertė sudaro 4747003 Lt arba po 2373501,50 Lt kiekvienai iš šalių. Įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip gyvenamosios patalpos priteisimas ieškovei, prieštarautų jos ir kartu su ja liekančios gyventi šalių nepilnametės dukters interesams, kadangi jis nėra pritaikytas normaliai gyventi - buto baigtumas sudaro 46 proc. (b.l. 75-76, t.3). Tuo tarpu nepilnametis šalių vaikas negali likti be tinkamai įrengto gyvenamojo būsto, užtikrinančio vieną pagrindinių nepilnamečio vaiko teisių – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Gyvenamasis namas, kaip tvirtina bylos duomenys, yra pritaikytas nepilnamečio vaiko poreikiams ir yra tinkamas gyventi ieškovei su dukra (b.l. 43, t.3). Šiame gyvenamajame name ir šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamete šalių dukra. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog buto jai priteisimą turėtų sąlygoti gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 310,60 kv.m, priežiūrai reikalingos pernelyg didelės išlaidos, atmestini, kadangi buto esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 350,39 kv.m (b.l. 75-76, t.3), t.y. netgi didesnis negu gyvenamojo namo, be to butas nėra užbaigtas ir pritaikytas gyvenimui, o byloje nėra duomenų, kad jo išlaikymui būtų reikalingos mažesnės išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovė bet kuriuo momentu, negalėdama turimomis lėšomis išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti jos nuosavybėje esančio gyvenamojo namo, galėtų jį parduoti ir įgyti mažesnio ploto gyvenamąją patalpą, nes netgi ir tokiu atveju su ja kartu gyvenantis šalių nepilnametis vaikas neliktų be gyvenamojo būsto. Tačiau teisėjų kolegija negali sudaryti tokios situacijos, kad jau šiuo momentu, pasibaigus šalių bendrajai jungtinei nuosavybei, vaikui nebūtų užtikrinta jo teisė į tinkamą gyvenamąjį būstą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijų priteisimo atsakovui G. R. , kadangi pagal ekspertizės išvados duomenis šių akcijų vertė yra lygi vienam litui (viso 3 Lt). Taip pat iš UAB „Vingruma“ ir UAB „Sintegra“ 2010-05-20 pažymų matyti, kad šiuo metu bendrovėse dirba tik vienas žmogus – atsakovas G. R. , bendrovių veikla nėra vykdoma ir artimiausiu metu ją vykdyti nenumatoma. Apeliantė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Be to bylos duomenys tvirtina, kad dalintinos akcijos sudaro 100 proc. UAB „Vingruma“ įstatinio kapitalo (b.l. 86, t.3; b.l. 19, t.4), 95 proc. UAB „Sintegra“ įstatinio kapitalo (b.l. 85, t.3; b.l. 37, t.4), 25 proc. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ įstatinio kapitalo (b.l. 92, t.3; b.l. 50-51, t.4). Taip pat šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog šias akcijas tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra lygiomis dalimis nebūtų tikslinga ir teisinga dėl komplikuotų buvusių sutuoktinių tarpusavio santykių, nesutarimų, kadangi jau dabar tarp jų vyksta ne vienas teisminis ginčas, susijęs su bendrovių veikla. Dėl to derinant tarpusavio interesus naudotis padalytu turtu šalims bendrai nėra objektyvios galimybės, kadangi turimų akcijų suteikiamų balsų daugumos išskaidymas komplikuotų įmonių valdymą per visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo procedūrą. Be to pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias akcijas, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iki šiol minėtų įmonių steigimo ir veiklos klausimus spręsdavo atsakovas G. R. , kuris yra ir įmonių vadovas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl prekybos patalpų (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovei O. R. , nes šių patalpų padalinimas sutuoktiniams natūra taip pat yra neįmanomas ne tik dėl dalijamo turto komercinės paskirties, bet ir tolesnių buvusių sutuoktinių santykių, kurie turėtų būti pagrįsti nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu, skaičiavimu, o ne emocijomis ir kitais subjektyviais išgyvenimais. Pažymėtina, jog nė vienas iš sutuoktinių nepageidauja dalinti dalimis natūra minimas prekybos patalpas, bet kiekvienas iš jų siekia gauti visą šį objektą sau asmeninėn nuosavybėn. Nurodytos prekybos patalpos (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos UAB „Vingruma“ komercinėje veikloje 1998-10-06 panaudos sutarties pagrindu (b.l. 18-19, t.1). Šiuo metu pagal 2008-05-30 įsipareigojimų perkėlimo sutartį (b.l. 85-87, t.5) atsakovas G. R. perėmė visas UAB „Vingruma“ teises ir įsipareigojimus. Bylos duomenys tvirtina, kad šalys nesutaria dėl tolesnio prekybos patalpų naudojimo, nes ieškovė O. R. ginčija tiek panaudos, tiek įsipareigojimų perkėlimo sutartį. Be to nurodytos prekybos patalpos yra įkeistos AB „DnB NORD“ bankui, užtikrinant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimu iš atsakovo G. R. priteistos ieškovės O. R. naudai 1114250 Lt kompensacijos grąžinimą (b.l. 109-121, 141-145, t.5), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo prekybos patalpų priteisimo vienam iš sutuoktinių klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotu konkretaus turto reikalingumo vienam iš sutuoktinių kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461/2005). Įvertinus prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimą AB „DnB NORD“ bankui, užtikrinant atsakovo G. R. prievolės pagal 2008-05-16 kreditavimo sutartį įvykdymą, įkeitimu apsunkintų patalpų priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir nepilnamečio vaiko interesams. Todėl pripažintina, kad nėra galimybės ginčo prekybos patalpas priteisti šalims natūra. Atsakovui faktiškai jau kompensavus ieškovei jos dalį pinigais, šių patalpų priteisimas ieškovei duotuoju momentu sąlygotų jos prievolės kompensuoti atsakovui pastarojo dalį pinigais atsiradimą. Tuo tarpu, nors ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir tvirtino, jog ji turi atsakovo jai sumokėtą 1114250 Lt kompensaciją natūroje, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Ieškovė į bylą pateikė 2010-05-25 grynųjų pinigų pervedimo kvitą, iš kurio matyti, kad į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą yra pervesta tik 400000 Lt suma. Tokiu būdu, atsižvelgiant į galimos kompensacijos dydį, ieškovės finansinėmis galimybėmis grindžiamos galimybės sumokėti turto rinkos verte pagrįstą kompensaciją atsakovui nebuvimą, įpareigojimas ieškovę atlyginti atsakovo dalį pinigais, akivaizdžiai prieštarautų jos ir nepilnametės dukters interesams. Be to ieškovė neįrodė, jog prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jai priteisimas yra būtinas kaip vienintelis pajamų (pragyvenimo) šaltinis, nes iš jos paaiškinimų matyti, kad ieškovės negalėjimas įsidarbinti pagal profesiją yra laikinas (nepakankamos lietuvių kalbos žinios, profesinės kvalifikacijos stoka), o teismo sprendimu iš atsakovo jai priteista ir jau sumokėta piniginė kompensacija bei išlaikymas dukteriai užtikrins pakankamą jos ir šalių dukters pragyvenimo lygį. Atkreiptinas dėmesys, jog tokiai padalijimo tvarkai – prekybos patalpos atitenka atsakovui G. R. , 1114250 Lt kompensacija - ieškovei O. R. , apeliantė iš karto po apeliacinės instancijos teismo 2008-02-25 nutarties priėmimo, t.y. įsiteisėjus skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui, iš esmės pritarė, nes jos iniciatyva buvo išduotas vykdomasis raštas ir įvykdytas sprendimas dėl 1114250 Lt kompensacijos iš atsakovo G. R. išieškojimo (b.l. 267, t.4; b.l. 69-77, t.5).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas turto padalijimo būdas geriausiai atitinka abiejų šalių interesus, tačiau neatitinka idealiųjų sutuoktiniams tenkančių turto dalių. Kaip jau minėta, pagal teismo paskirtų ekspertizių išvadas bendra dalintino turto vertė sudaro 4747003 Lt arba po 2373501,50 Lt kiekvienai iš šalių. Perskaičiavus šalims priteistą turtą pagal ekspertų nustatytas vertes, atsakovui priteisiant butą (duomenys neskelbtini) – 1145000 Lt vertės, prekybos patalpas M(duomenys neskelbtini) – 1810000 Lt vertės, UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijas – bendros 3 Lt vertės, viso atsakovui priteistina turto už 2955003 Lt. Ieškovei priteisiant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) – 930000 Lt vertės, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 840000 Lt vertės ir ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 22000 Lt vertės, viso ieškovei priteistina turto už 1792000 Lt. Tokiu būdu atsakovui G. R. tenka didesnė, nei jam priklauso, turto dalis, t.y. už 581503 Lt daugiau negu priklausytų idealiosiomis dalimis. Atsakovas, kaip jau buvo minėta, yra sumokėjęs ieškovei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimu (tuo metu buvusiu įsiteisėjusiu) priteistą 1114250 Lt dydžio kompensaciją, kurios ieškovė, kasacinės instancijos teismui panaikinus minėtą apylinkės teismo sprendimą dalyje, atsakovui negrąžino (b.l. 109-111, 122-124, t.5). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovei O. R. priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas turtas, kuris reikalauja pakankamai didelių išlaikymo kaštų, o atsakovui G. R. priteisiamos komercinės paskirties prekybos patalpos, kurios duoda pastovias pajamas, konstatuoja, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 str. 4 d.), jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteista 1114250 Lt dydžio kompensacija liktų ieškovei O. R. , nepriklausomai nuo to, jog, perskaičiavus dalintino turto vertes pagal ekspertų paskaičiavimus, jai priklausytų mažesnio dydžio kompensacija. Teisėjų kolegija tokią išvadą grindžia dar ir tuo, kad šalys pirmosios instancijos teisme buvo sutarusios dėl dalijamo turto vertės ir atsakovas sutiko su paskaičiuoto dydžio kompensacija. Ieškovė, gautą iš atsakovo kompensaciją, turėjo teisę naudoti savo nuožiūra iki Vilniaus apygardos teismo 2008-12-09 nutarties dėl šių lėšų arešto priėmimo (b.l. 126-128, t.5). Ieškovė O. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog dalis gautos kompensacijos buvo panaudota šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui ir gyvenamojo namo priežiūrai. Taigi tarp šalių susiklostė tokie faktiniai santykiai, kurie daro reikšmingą įtaką dalijant šalių santuokoje įgytą turtą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimas dalyje dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, o taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nepakeistas (CPK 93 str. 2 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-23 nutartyje yra konstatuota, jog santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję (…) todėl teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (…) ir bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį išaiškinimą (CPK 362 str. 2 d.) ir į tai, jog atsakovas G. R. buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimas šioje dalyje jau yra įsiteisėjęs), iš jo valstybės naudai priteisia 30000 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas ieškovei O. R. buvo atidėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-12 nutartimi ir neatlygina atsakovui išlaidų, susijusių su ekspertizių atlikimu. Iš atsakovo taip pat priteistina 67,15 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 255, t.5).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30000 (trisdešimt tūkstančių) žyminio mokesčio ir 67 (šešiasdešimt septynis) litus 15 centų pašto išlaidų.