Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą tarp V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuva, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto registracijos Nr. 110, dėl šeimos iširimo kalta pripažįstant atsakovę, neskiriant termino sutuoktiniams susitaikyti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove susituokė įkalinimo įstaigoje. Kaip sutuoktiniai realiai negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo santuokos sudarymo pradžios, kadangi abu buvo įkalinimo įstaigoje. Atsakovė išėjusi į laisvę realiai šeimyninių santykių nesukūrė. Vaikų, bendro turto ar bendrų kreditorių neturi. Mediacijos metu buvo pasiektas susitarimas, tačiau ieškovas susitarimo su parašu negavo. Su atsakove susisiekti neturi galimybių. Abu yra sveiki, darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai jai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Violeta Savickienė nurodė, kad ieškovas ieškinį palaiko, neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abipusės kaltės. Mediacijos metu šalys buvo susitarusios dėl santuokos nutraukimo, tačiau susitarimo projektas buvo prarastas ir nebuvo galimybės jo teikti teismui. Prašo po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. K. (iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)) ir V. K. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. 110 ((duomenys neskelbtini) registracijos Nr. S-24-29000-240).

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas ir atsakovė santuokos metu jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo. AB „Regitra“ duomenimis ir pagal paaiškinimus nustatyta, kad bylos šalys nuosavybės teise transporto priemonių neįgijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės.

Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai turi įtakos kito asmens elgesiui, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio.

Iš byloje pateiktos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalių santuoka sudaryta abiem sutuoktiniams būnant įkalinimo įstaigoje, sutuoktiniai bendrai niekada negyveno, bendro ūkio nevedė. Darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių šalių santykiai buvo pakankamai komplikuoti, sutuoktiniai iš esmės nesukūrė šeimyninių santykių, nevykdė sutuoktinių pareigų, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad santuokiniai ryšiai neatsirado bei santuoka nutrūko tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į nurodytą ieškovo nuomonę, į tai, kad iš atsakovės prieštaravimų negauta, ir tai, kad šalys po santuokos sudarymo iš esmės nevykdė sutuoktinių pareigų ir nesukūrė šeimyninių ryšių, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama ikisantuokinė pavardė „V.“, o ieškovui turima – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, už kurią pagal 2026 m. vasario 11 d. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo Nr. ATP-2026-06506 susidarė 254,17 Eur. Teismo vertinimu, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai šiame bylos nagrinėjime iš esmės yra tenkinami, taip pat į šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios teikiant ieškovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 17,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į šių išlaidų atsiradimo priežastis ir proceso eigą bei bylos baigtį, teismas sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 541 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 110, tarp ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. K. (iki santuokos sudarymo „V.“), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. K. palikti pavardę „K.“, atsakovei S. K. palikti ikisantuokinę pavardę „V.“.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. K. 254,17 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovės S. K. 17,04 Eur (septyniolikos eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.