Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Mano būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1604-872/2016 pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Mano būstas“, trečiajam asmeniui UAB ,,Palink“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas“ 2 289,81 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „IKI“ sandėlyje, pasvirus lentynai – stelažui, ant kurio sandėliuojami alkoholiniai gėrimai, buvo sugadintas trečiajam asmeniui UAB „Palink“ priklausantis turtas, apdraustas ieškovo. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas draudėjui išmokėjo 2 289,81 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl jam parėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens priteisimo (CK 6.1015 str.). Trečiajam asmeniui UAB „Palink“ priklausantis turtas – alkoholinių gėrimų buteliai – sudužo ištrūkus lentynų tvirtinimui. Lentynas 2012 m. rugpjūčio mėnesį sutvirtino atsakovas UAB „Mano būstas“. Nors atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala iki šiol neatlyginta.

Atsakovas UAB „Mano būstas“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. gavo trečiojo asmens UAB „Palink“ pranešimą, kad kliba lentynos sandėlyje, kuriame laikomas alkoholis. Atsakovo technikas, atvykęs į objektą, atliko lentynos stelažo pritvirtinimo darbus. Atsakovas atliko ne montavimo, bet pritvirtinimo darbus. Atsakovui nėra žinoma, ar tinkamai buvo atlikti lentynų montavimo darbai. Tikėtina, jog UAB „Palink“ nesilaikė lentynų-stelažo eksploatavimo tvarkos, todėl galimai buvo per didelė lentynų apkrova. Minimo tipo lentynos – stelažai – yra pritaikytos nesunkiems daiktams laikyti, kadangi neturi atramų priekyje. Ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimo.

Trečiasis asmuo UAB „Palink“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, jog iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad dėl trečiojo asmens patirtos žalos parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra atsakingas atsakovas, todėl jam ir tenka pareiga atlyginti žalą.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (rašytiniuose paaiškinimuose) prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog su atsakovu buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Šia draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 22 d. buvo apdrausta ir atsakovo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos atsakovui vykdant sutarties priede Nr. 1 nurodytą veiklą ir / ar teikiant nurodytas paslaugas. Byloje nepateikti įrodymai, kad iki įvykio lentynos buvo eksploatuojamos tinkamai, pagal nustatytas apkrovas ir pan. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog montuojant lentynas nebuvo laikomasi tokiems darbams būtinų reikalavimų (panaudoti netinkami tvirtinimui įrankiai, priemonės ar pažeista kita tokio pobūdžio darbų tvarka).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Mano būstas“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 289,81 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovas teikė trečiajam asmeniui UAB „Palink“ pastatų ūkio priežiūros paslaugas pagal šalių sudarytą 2004 m. liepos 29 d. sutartį. Prieš ginčo įvykį atsakovas suteikė trečiajam asmeniui pastatų ūkio priežiūros paslaugas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog šią priežiūrą būtų pavedęs atlikti kitam asmeniui. Taigi teismas, įvertinęs ieškovo į bylą pateiktus įrodymus: 2012 m. rugsėjo 4 d. įvykio registravimo aktą, 2012 m. rugsėjo 10 d. pranešimą apie įvykį, sandėlyje esančių lentynų nuotraukas, liudytojo G. D. parodymus, padarė išvadą, jog atsakovas netinkamai atliko savo pareigas – netinkamai sutvirtino lentynas alkoholio sandėlyje, dėl ko įvyko ginčo įvykis. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo išdėstytų argumentų, jog minimo tipo lentynos yra pritaikytos tik nesunkiems daiktams laikyti, jog trečiasis asmuo UAB „Palink“ galimai nesilaikė lentynų – stelažo eksploatavimo tvarkos ir buvo per didelė lentynų apkrova, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Paties atsakovo pateikti paskaičiavimai dėl galimai viršytos lentynų apkrovos, pasak teismo, pagrįsti tik atsakovo prielaidomis, todėl negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu įrodinėjamoms aplinkybėms paneigti. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Mano būstas“ yra profesionalias pastatų administravimo paslaugas teikianti įmonė, todėl ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ką kita (CK 6.256 str. 4 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti apeliantui 52 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas netinkamai vykdė savo, kaip pastato ūkio priežiūros paslaugas teikiančio subjekto, pareigas. Apeliantas trečiojo asmens UAB „Palink“ nurodymu atliko lentynos sutvirtinimo darbus ir užsakovas (UAB „Palink“), jokių pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų nepareiškė. Apeliantas šių lentynų neužsakė, nemontavo ir jų stovėjimo vietos neparinko. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą, privalėjo įrodyti, kad apeliantas netinkamai atliko lentynos sutvirtinimo darbus, o trečiojo asmens UAB „Palink“ darbuotojai lentyną tinkamai sumontavo, ji buvo pritaikyta laikyti sunkiems daiktams, lentyna buvo eksploatuojama tinkamai pagal numatytas tvarkas bei laikantis nustatytų apkrovų.Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų įvykio aplinkybių ir nenustatė realiai už žalą atsakingo asmens, kurio veiksmuose būtų galėjęs pagrįstai konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus, todėl žalos atlyginimą nepagrįstai priteisė iš apelianto.Byloje nebuvo įrodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko apeliantas, t. y. nėra nei vieno įrodymo, jog apeliantas būtų pažeidęs teisės aktų ir / ar sutarties nustatytas pareigas ir / ar netinkamai ar visai jų nevykdęs. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad apeliantas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus bei tinkamai ir kokybiškai atliko rangos darbus, todėl apelianto veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ir priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi prieštaringais liudytojo paaiškinimais. Liudytojo paaiškinimus, jog didesnio tūrio ir sunkesnė tara buvo sandėliuojama apatinėse lentynose, o mažesnio tūrio ir lengvesnė viršutinėse, paneigia byloje pateiktos fotonuotraukos. Didelės taros alkoholinių gėrimų pakuotės buvo sandėliuojamos ir viršutinėje lentynoje. Taigi, lentynos buvo eksploatuojamos nesilaikant eksploatavimo tvarkos ir nekreipiant dėmesio į apkrovas, todėl vadovaujantis apelianto byloje pateiktais skaičiavimais, tikėtina, kad buvo lentynų perkrova.Byloje nėra pateikiami pagrįsti įrodymai, patvirtinantys tikrąją įvykio priežastį (lentynų pasvirimą) ir už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodyta atsakovo kaltė dėl kilusios žalos. Byloje nebuvo įrodyta atsakovo sutartinė atsakomybė, taip pat nebuvo pagrįsta ir atsakovo deliktinė atsakomybė, nes ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė apelianto neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Teismas pagrįstai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Ieškovas neprivalėjo įrodinėti, jog atsakovas nesilaikė tokiems darbams keliamų reikalavimų, nes lentynų sugriuvimo faktas patvirtina nekokybiškai atliktų darbų faktą, teisiškai nėra reikšminga priežastis, dėl kurios jos buvo blogai sumontuotos. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ieškovas privalėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius apelianto neteisėtus veiksmus. Lentynų tvirtinimo neatlaikymo faktas yra patvirtintas 2012 m. rugsėjo 4 d. aktu, kurį pasirašė UAB „Palink“ ir UAB „Mano būstas“ atstovai. Tvirtinimo darbus atliko atsakovas, todėl jam kyla atsakomybė atlyginti žalą dėl netinkamai atliktų darbų. Žala buvo padaryta nuvirtus lentynoms ir sudužus ant jų buvusiems alkoholio buteliams, todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamai atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos.Apeliantui buvo suformuota užduotis – pritvirtinti lentynas, kuriose bus laikomi alkoholiniai gėrimai. Jo, kaip profesionalo, pareiga buvo pritvirtinti lentynas tokiu būdu, jog jos atlaikytų bet kurį svorį, kuris galėjo būti pastatytas ant lentynų plokštumos, nepriklausomai nuo fakto, kiek realiai bus statoma alkoholinių gėrimų. Įvertindamas jam keliamą užduotį, atsakovas privalėjo informuoti užsakovą UAB „Palink“ apie galimas rizikas, susijusias su jo pritvirtintų lentynų eksploatavimu, svorio apribojimais ir pan. Liudytojas G. D., nebūdamas aukščiau nurodytų darbų specialistu, priimdamas atsakovo darbų rezultatą, suabejojo, ar atsakovo sumontuotos lentynos atliks joms keliamą užduotį (apie kurią buvo aiškiai informuotas ir atsakovas), talpinti brangiai kainuojančius ir turinčius didelį svorį alkoholinius gėrimus. Pakartotinai iškviesti atsakovo specialistai patvirtino, jog darbas yra atliktas tinkamai, todėl prisiėmė visą atsakomybę už galimą žalą dėl netinkamai atliktų darbų.Apelianto teiginiai, jog UAB „Palink“ nesilaikė lentynų eksploatavimo tvarkos, nes jos buvo pritaikytos tik nesunkiems daiktams laikyti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi atsakovui buvo keliama užduotis sumontuoti lentynas konkrečiai paskirčiai, t. y. alkoholinių gėrimų laikymui, o byloje nėra įrodymų, jog apeliantas šią užduotį būtų supratęs kažkaip kitaip arba būtų gavęs užsakovo sutikimą nukrypti nuo užduoties ir pritvirtinti lentynas, skirtas laikyti tik nesunkiems daiktams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Mano būstas“ apeliacinio skundo ribose. Ištyrusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.Ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovo, kaip draudiko, pagal Verslo turto draudimo liudijimą išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką už apgadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingų už žalos atsiradimą asmenų.Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „IKI“ sandėlyje, pasvirus lentynai – stelažui, ant kurio buvo sandėliuojami alkoholiniai gėrimai, buvo sugadintas trečiajam asmeniui UAB „Palink“ priklausantis turtas (2012 m. rugsėjo 4 d. įvykio registravimo aktas, 2012 m. rugsėjo 10 d. pranešimas apie įvykį). Trečiajam asmeniui UAB „Palink“ priklausantis turtas buvo apdraustas su ieškovu sudarytos Verslo draudimo sutarties (Serija LD Nr. 96237071) pagrindu. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2012 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Palink“ 2 289,81 Eur draudimo išmoką. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo sąlygų akcentuojama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, atsistoja į draudėjo vietą deliktiniuose santykiuose su žalą padariusiu asmeniu dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens veiksmus, asmens kaltę, realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ subrogacinį reikalavimą pareiškė atsakovui UAB „Mano būstas“, nurodydamas, jog atsakovas netinkamai atliko rangos darbus, todėl privalo atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Bylos duomenimis nustatyta, jog draudiminis įvykis įvyko alkoholio sandėlyje ištrūkus lentynų tvirtinimui iš gipso kartono sienos, dėl ko lentyna – stelažas pasviro, o lentynose buvęs alkoholis nukrito ir sudužo. Minėtas lentynas – stelažus – 2012 m. rugpjūčio mėnesio viduryje tvirtino atsakovo UAB „Mano būstas“ darbuotojai, trečiojo asmens UAB „Palink“ užsakymu. Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovą ir trečiąjį asmenį UAB „Palink“ siejo sutartiniai santykiai, t. y. atsakovas UAB „Mano būstas“ teikė trečiajam asmeniui UAB „Palink“ pastatų ūkio priežiūros paslaugas pagal šalių sudarytą 2004 m. liepos 29 d. sutartį Nr. 04-07-03-2309.Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina ne dėl pastato nepriežiūros ar netinkamos priežiūros pagal 2004 m. liepos 29 d. sutartį Nr. 04-07-03-2309, bet dėl konkrečiai jam pavestos užduoties (lentynų pritvirtinimo) netinkamo atlikimo, todėl, priešingai net teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ar nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė pagal minėtą Pastatų ūkio priežiūros paslaugų sutartį ir pasisakyti dėl jos sąlygų buvimo / nebuvimo.Apeliacinį skundą atsakovas grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevykdė prievolės analizuoti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę, kad savo sprendime pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik bendra teisine neva neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės analize. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje atskirai neišskyrė ir nedetalizavo civilinės atsakomybės sąlygų, savaime nereiškia, kad jų nevertino arba nenustatė. Kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir konstatavęs, jog nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, ieškovo ieškinį tenkino. Byloje neginčijamai nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Palink“ turtui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovas, išmokėjęs 2 289,81 Eur dydžio draudimo išmoką. Tarp šalių nėra ginčo dėl draudimo išmokos dydžio. Taigi, viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žala ir jos dydis –byloje buvo nustatyta. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas netinkamai atliko rangos darbus, t. y. neužtikrino, kad jo sumontuotos lentynos – stelažai protingą terminą būtų naudojami pagal paskirtį. Neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 178 str.), o teismas, remdamasis bylos duomenimis, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, konstatuoja šią sąlygą egzistuojant arba ne. Aplinkybę, pagrindžiančią atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y, jog atsakovas netinkamai pritvirtino lentynas – stelažus, ieškovas įrodinėjo 201 m. rugsėjo 4 d. įvykio registravimo aktu, kurį pasirašė taip pat ir atsakovo atstovas, 2012 m. rugsėjo 10 d. pranešimu apie įvykį, sandėlyje esančių lentynų nuotraukomis, iš kurių matyti ištrūkę iš gipsinės sienos varžtai su plečiamaisiais mechanizmais, taip pat liudytojo, buvusio parduotuvės „IKI“ vadovo G. D. paaiškinimais, bei faktu, jog atsakovo atlikti darbai neatitiko jų kokybei keliamų reikalavimų, įtvirtintų CK 6.663 straipsnyje, kadangi draudiminis įvykis įvyko nepraėjus ir mėnesiui po atsakovo atliktų stelažų sutvirtinimo darbų. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad atsakovo atliktas lentynų sutvirtinimas iš sienos ištrūko praėjus palyginti trumpam lentynų eksploatavimo terminui, leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad buvo pasirinkti netinkami sutvirtinimo mechanizmai, ypač atsižvelgiant į byloje nustatytą ir atsakovo nepaneigtą liudytojo G. D. nurodytą aplinkybę, jog atsakovui buvo suformuota konkreti užduotis – sutvirtinti lentynas, kuriose bus sandėliuojami alkoholiniai gėrimai, kas savaime reiškia, jog lentynoms, taigi ir jų sutvirtinimams, bus pakankamai didelė apkrova. Vertinant atsakovo veiksmų neteisėtumą, reikšminga aplinkybė, jog liudytojui G. D. išreiškus abejonę dėl lentynų pritvirtinimo patikimumo, buvo pakartotinai iškviesti atsakovo darbuotojai, kurie patikino, jog darbas atliktas tinkamai. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas prisiėmė visą atsakomybę už galimą žalą dėl netinkamai atliktų darbų. Atsakovas, atlikęs specifinius darbus, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad ateityje nekiltų žala trečiųjų asmenų turtui (CK 6.666 str. 2 d.., 6.263 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog egzistuoja ir kita būtinoji sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o būtent, atsakovo neteisėti veiksmai. Minėta, jog pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama. Taigi atsakovas turėjo pareigą paneigti savo kaltę, t. y. jog jis nėra atsakingas dėl netinkamo lentynų – stelažo tvirtinimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas, neigdamas savo kaltę, tvirtino, jog jo pritvirtintos lentynos yra tokio tipo, kurios yra pritaikytos nesunkiems daiktams laikyti. Be to, teigė, jog pats trečiasis asmuo UAB „Palink“ galimai nesilaikė lentynų – stelažo – tinkamos eksploatavimo tvarkos, galimai buvo per didelė lentynų apkrova. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas teismui nepateikė jokių tokius jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos, o teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog paties atsakovo pateikti skaičiavimai dėl galimai viršytos lentynų apkrovos, pagrįsti tik atsakovo nuomone, todėl negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu, atsakovo teiginiams pagrįsti (CPK 178, 185 str.). Atsakovas taip pat neprašė byloje skirti ekspertizę įvykio priežastims nustatyti, taip pat neteikė į bylą ir specialistų išvadų, kurios būtų patvirtinę aplinkybę dėl galimos maksimalios apkrovos tokio tipo lentynoms, ar patvirtinę aplinkybę, jog atsakovas lentynų tvirtinimui naudojo tinkamus sutvirtinimo mechanizmus, galinčius atlaikyti didelį svorį. Taigi atsakovas nepaneigė savo kaltės, todėl buvo konstatuota dar viena būtinoji sąlygą atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pasisakant dėl CK 6.247 straipsnyje įtvirtinto priežastinio ryšio, kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žala atsirado būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų sutvirtinimo darbų, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, įvertinus aukščiau konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos privalomosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai tenkino. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi įstatymu, logikos dėsniais, sprendžia apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovas kitaip vertina ginčo situaciją, neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nustatė visas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263, 6.246–6.249 str.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.