- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-452-491-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00169-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Evaldas Vanagas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- D. B.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas, Silvija Streikutė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Artūro Ridiko,
Žemesnės instancijos teismas
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. B. įstatyminio atstovo ir civilinio ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1, 4, 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p., L. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimas, atidavimas tėvams ugdyti ir prižiūrėti iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų bei elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš L. K., o jam neturtint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, nuspręsta išieškoti iš jo tėvų L. K. ir V. K. :
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3042,43 Lt; R. B. 1039,39 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
L. K. nuteistas už tai, kad 2013 m gegužės 8 d. laikotarpiu nuo 20.33 val. iki 21 val. bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. B., o būtent : būdamas viename kambaryje su R. B., pritaikytu šaudyti guminėmis kulkomis tyrimo metu nenustatytu ginklu dėl neatsargumo šovė nukentėjusiajam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam šautinę dešinės akies obuolio kiaurinę žaizdą, dėl ko jis neteko regos dešine akimi, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė R. B. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. įstatyminis atstovas ir civilinis ieškovas D. B. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį: civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai bei iš L. K., o jam neturint pajamų ar turto, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš L. K. ir V. K., R. B. priteisti 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Skunde jis nurodo, kad žalos dydis teismo buvo nustatytas neteisingai, netinkamai įvertintos sužalojimo pasekmės, nepagrįstai didelė reikšmė teikta nuteistojo ir jo tėvų turtinei padėčiai. Ieškinyje nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis yra teisingas, protingas, sąžiningas, pareikštas atsižvelgiant į tai, kad L. K. yra nepilnametis, į kaltės formą ir kitas aplinkybes, todėl teismui sumažinti prašomą sumą nebebuvo pagrindo. Mano, kad teismas, priteisdamas tik 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, sumenkino R. B. patirtus išgyvenimus, jo skausmą bei kitus traumos padarinius. L. K. ginklu šovė R. B. į veidą, tuo padarė jam šautinę dešinės akies obuolio kiaurinę žaizdą, dėl ko nukentėjusysis neteko regos šia akimi. Kiekvienas prisilietimas prie dešinės veido pusės, akiduobės valymas, siūlų traukimas nukentėjusiajam buvo labai skausmingi, jam teko gulėti ligoninėje, patirti sudėtingą operaciją, buvo privaloma ypatingai prižiūrėti akiduobę, lašinti vaistus. Dėl šio sužalojimo R. B. tapo jautrus, užsisklendęs, ilgai nedrįso eiti į viešumą. Šūvio metu buvo pažeista ne tik pati akis, bet ir vokas, tad sužalojimai aiškiai matomi ir nukentėjusysis labai kompleksuoja dėl savo išvaizdos, jį trikdo aplinkinių dėmesys, krito pasitikėjimas savimi, jaučiasi prislėgtas. Kartu mano, jog teismas neįvertino to, kad po sužalojimo iš esmės pasikeitė R. B. gyvenimo būdas, sumažėjo bendravimo galimybės, aktyvumas. Sveikoji akis dėl didelio krūvio greitai pavargsta, sunku ilgiau skaityti, dirbti kompiuteriu. Nukentėjusysis nebegali sportuoti, nes bet kuriuo momentu gali iškristi akies protezas, be to, reikia labai saugoti sveikąją akį. Dėl patirto sužalojimo ir ilgo gydymo nukentėjusysis praleido daug pamokų, tad vėliau teko labai daug dėmesio skirti mokslams. Pažymi, jog kaltininko turtinė padėtis negali būti prioritetas mažinant neturtinės žalos dydį, nes priešingu atveju būtų pažeista pusiausvyra tarp jo bei nukentėjusio asmens teisių į adekvatų žalos atlyginimą. L. K. yra jaunas, sveikas žmogus ir ateityje turės galimybes įgyti norimą išsilavinimą, gauti norimą darbą bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tuo tarpu nukentėjusysis niekada nebegyvens pilnaverčio gyvenimo, patirti sužalojimai neigiamai įtakos jo gyvenimo kokybę. Mano, jog priteisdamas tik 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis, nuteistojo atstovas pagal įstatymą, gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundžiamą nuosprendį ginčija tik dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai (neatsargumui), priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis apanka viena akimi baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., t.y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 15 000 Lt iki 40 000 Lt. Baudžiamosiose bylose dėl BK 137 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, esant nustatytiems įvairaus pobūdžio nukentėjusiojo sužalojimams, atitinkantiems sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis varijuoja nuo 15 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013), 40 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012) iki 60000 Lt (nukentėjusiajam netekus 80 procentų darbingumo; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545/2010), o pagal naujausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kai dėl netyčinių nusikalstamų kaltininko veiksmų nukentėjusysis apanka viena akimi – iki 30000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014). Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog L. K. kaltinime numatytomis aplinkybėmis dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą, t. y. dėl neatsargumo šovė nukentėjusiajam į veidą ir taip padarė šautinę dešinės akies obuolio kiaurinę žaizdą, dėl ko jis visiškai neteko regos viena akimi. Taigi, nukentėjusysis neabejotinai patyrė ne tik didžiulį fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko normalus jo gyvenimo ritmas, t.y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį šioje byloje apylinkės teismas tinkamai taikė CK 6.250 str., atsižvelgė į byloje esančius duomenis, tinkamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas įvertino nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei dėl to kilusius padarinius – įvertino tai, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko buvo atliekama operacija, kad jis patyrė skausmus, pooperacinio laikotarpio nepatogumus, kad sužalotas labiausiai matomas ir gyvybiškai itin svarbus jutimo organas – akis, kad patirtas sužalojimas ir regos dešine akimi netekimas stipriai neigiamai paveikė jauno asmens socialinį ir profesinį gyvenimą bei turės poveikį ateityje, o taip pat ir į tai, kad patirta trauma paveikė ir nukentėjusiojo psichinę sveikatą. Taigi, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas įvertino šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tas, kurios nurodomos apeliaciniame skunde. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. K. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl neatsargumo (neatsargi kaltės forma), kad nuteistasis pats neturi savarankiško turto, gyvena su tėvais, iš tėvų dirba tik mama, tėvas yra neįgalus, o šeima dar turi įsiskolinimų – t. y. teismas realiai įvertino ir nuteistojo galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą.
Esant tokioms aplinkybės kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytu 30000 Lt dydžiu nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes jis atitinka tiek byloje surinktus duomenis, tiek ir aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Pirmos instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nukentėjusiojo R. B. įstatyminio atstovo ir civilinio ieškovo D. B. apeliacinį skundą atmesti.