Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-04-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., V. P. (V. P.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo J. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2016-10-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės A. M. kontoroje yra vykdomas 6 950,88 Eur skolos, 418,20 Eur delspinigių, 4 237,73 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 11 606,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimas iš solidarių skolininkų V. K. ir V. P., J. V. naudai. Taip pat 174,56 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš V. P. J. V. naudai.

Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu į pareiškėjo skundą dėl (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko pateikė pareiškėjui detalų išaiškinimą, kad antstoliai vykdydami vykdomuosius dokumentus privalo naudotis Antstolių informacine sistema (AIS). Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.1–2.30 papunkčiuose nurodytus procesinius dokumentus (tarp kurių yra ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas) antstolis rengia Antstolių informacinėje sistemoje ir pasirašo elektroniniu parašu. Parengus ir pasirašius išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą AIS yra suformuojami mokėjimo nurodymai (vienas arba keli, jei vykdomuoju dokumentu priteista skola, palūkanos, delspinigiai, žyminis mokestis ir pan.), kuriuos antstolis eksportuoja į banką ir išveda išieškotojui. Antstolė pažymėjo, kad paskirstytų sumų grupavimas ir mokėjimų sąrašų rengimas yra perteklinis darbas, kurio antstolis daryti neprivalo, nes kiek, kam, kada ir kokia suma pervesta yra aišku iš duomenų, esančių mokėjimo nurodyme ir AIS. Informacija apie vedamus pinigus yra nurodyta kiekvieno mokėjimo nurodymo paskirtyje. Joks teisės aktas neįpareigoja antstolio rengti ir siųsti išieškotojui jam išmokėtų piniginių sumų sąrašus. Taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad antstoliui draudimo išieškotus pinigus mokėti atskiromis sumomis, nėra.

14. Vykdymo procesą, įskaitant ir išieškojimo iš skolininko tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus bei Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte, sudarytame iš 2.1-2.32 papunkčių apibrėžiamos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Instrukcijos 3 punktas aiškiai nustato, kad Instrukcijos 2.1–2.32 papunkčiuose nurodytus procesinius dokumentus antstolis rengia Antstolių informacinėje sistemoje ir pasirašo elektroniniu parašu. Jeigu procesinius dokumentus, išskyrus Instrukcijos 2.21 papunktyje nurodytą dokumentą (Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas (21 priedas)), kuris gali būti rengiamas tik Antstolių informacinėje sistemoje, antstolis parengė ne šioje sistemoje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo procesinio dokumento parengimo dienos skaitmeninę procesinio dokumento kopiją jis turi įkelti į Antstolių informacinę sistemą.

Antstolių informacinės sistemos nuostatai (redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021-02-16, įsakymu Nr. 2021-02806) reglamentuoja Antstolių informacinės sistemos (toliau ir AIS) steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Šių nuostatų 11 punkte pateikiamas AIS duomenų teikėjų sąrašas, iš kurio 11.1 papunkčio matyti, kad duomenų teikėjai yra ir antstoliai, kurie teikia elektroninės vykdomosios bylos, faktinių aplinkybių konstatavimo, elektroninių varžytynių duomenis. AIS naudotojai pagal 12 punktą be kita ko yra ne tik antstoliai, antstolių padėjėjai ir kiti antstolių darbuotojai, vykdantys antstolių pavestas funkcijas (12.1 papunktis), bet ir vykdymo proceso dalyviai, nuotoliniu būdu dalyvaujantys vykdymo procese (12.2 papunktis). O pagal nuostatų 13 punktą AIS elektroninių paslaugų gavėjais be antstolių, elektroniniu būdu valdančių vykdymo procesą ir tvarkančių su vykdymo procesu susijusius duomenis, elektroniniu būdu tvarkančių faktinių aplinkybių konstatavimo duomenis, skelbiančių ir vykdančių elektronines varžytynes (13.1 papunktis) yra ir asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis (13.3 papunktis).

Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad apeliantui nenorint patirti papildomų dokumentų rengimo rašytine forma išlaidų, susipažinti su jį dominančia informacija apie išieškojimo eigą, per AIS sistemą, kaip išieškotojui, jokių kliūčių nėra.

Taip pat, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ yra priimtas 2005-10-27, tačiau jis ne kartą keistas, atsižvelgiant ir į šiai sričiai aktualios informacinės sistemos (AIS) įdiegimą. Galiojančios redakcijos Instrukcijos 3 punktas aiškiai numato, kad Instrukcijos 2.1–2.32 papunkčiuose nurodytus procesinius dokumentus antstolis rengia Antstolių informacinėje sistemoje ir pasirašo elektroniniu parašu.

16. Pareiškėjo įsitikinimas, kad antstolis turėtų atlikti tik vieną priteistos sumos įrašą (jos neskaidydamas į tris dėmenis), neturi jokios įtakos jo, kaip išieškotojo, teisėms, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Antstolė atsakydama į pareiškėjo skundą detaliai ir suprantamai išdėstė kaip pildoma dokumentacija per aptariamą sistemą ir atliekama mokėjimų procedūra, o tiksliau, kad parengus ir pasirašius išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Antstolių informacinėje sistemoje yra automatiškai suformuojami mokėjimo nurodymai atsižvelgiant į priteistų sumų dėmenis, t.y. vienas arba keli, jei vykdomuoju dokumentu priteista skola, palūkanos, delspinigiai, žyminis mokestis ir pan., kuriuos antstolis eksportuoja į banką ir išveda išieškotojui.

17. Pabrėžtina, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (LAT 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 2023-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-823/2023). Antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Todėl antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, turi besąlygiškai laikytis vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos (LAT 2023-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023).

Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia spręsti, kad antstolė pervesdama išieškotojui iš skolininko išieškotą sumą, išskaidant ją į priteistų sumų dėmenis – skolą, delspinigius, palūkanas, jokio teisinio reguliavimo nepažeidžia. Kita vertus, kaip jau minėta, apeliantas nepagrindė kaip tokių mokėjimų išskaidymas pažeidžia jo, kaip išieškotojo, teises ir teisėtus interesus. Priešingai, toks išskaidymas leidžia identifikuoti atskirų priteistų sumų likučius, kas būtų sudėtinga ir sudarytų būtinybę antstolei teikti papildomus paaiškinimus kokią pervestos bendrai sumos dalį sudaro priteistų sumų atskiri dėmenys (pavyzdžiui, skola, delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos ir pan.)

Kadangi informacija apie vedamus pinigus yra nurodyta kiekvieno mokėjimo nurodymo paskirtyje, spręsti, kad taip apsunkinamas pervestinos sumos identifikavimas, irgi nėra pagrindo. Tokį vertinimą tik sustiprina į bylą pateiktas išieškotojo sąskaitos išrašas, kuriame aiškiai ir suprantamai nurodomas pervestų sumų pobūdis, skolininko duomenys ir pagal kokią vykdomąją bylą atlikti mokėjimai (1 t. b. l. 9). Tai, kad sumos apelianto sąskaitos išraše automatiškai neįsikelia paeiliui, taip pat nepagrindžia antstolės veiksmų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Sąskaitos išraše galima naudotis paieškos funkcija ir tokiu būdu susigrupuoti pervedamas lėšas pagal norimus kriterijus, kuo kaip galima spręsti iš aptarto išrašo apeliantas ir naudojasi.

Sutiktina su antstolės pozicija, kad paskirstytų sumų grupavimas ir mokėjimų sąrašai vykdomojoje byloje privalomai neturi būti sudaromi, nes tokių reikalavimų teisinis reglamentavimas nenumato.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolės veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant aktualių procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-04-04 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-04-04 nutartį palikti nepakeistą.