- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- Ik-3620-815/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rimantas Strončikas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjos – D. A. atstovui – advokatui Rimantui Strončikui, atsakovo – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės, tarptautinio bendradarbiavimo ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojai Renatai Romančikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – D. A. skundą atsakovui – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja – D. A. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Rimanto Strončiko (teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–6), atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43)) su skundu (b. l. 1–3, 40–42) ir patikslintu skundu (b. l. 88–91) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040));
1.2. įpareigoti atsakovą – Migracijos departamentą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;
1.3. priteisti pareiškėjai iš atsakovo – Migracijos departamento turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, 2010 m. vasario 26 d. susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu A. O. (A. O.), 2010 m. birželio 28 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Migracijos valdybai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendime išdavė leidimą pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., kad jos veiksmai, paduodant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atitiko Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad sutuoktinis, A. O., 2010 m. rugpjūčio 26 d. laikinai išvyko į Didžiąją Britaniją dirbti dėl sunkios šeimos materialinės padėties, į Lietuvą buvo grįžęs 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 5 d., 2011 m. birželio 20 d., tai pat nurodo, kad Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius sprendime Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., ir atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių ir šio teisinio santykio reguliuojančių teisės normų. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta, ar sudaryta santuoka ir registruota partnerystė nėra fiktyvi. Išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad fiktyvi santuoka – tai Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių 32 punktą, jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir nustatyti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka arba registruota partnerystė yra fiktyvi.
2.2. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniosios specialistės A. Daugienės 2011 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1136 nurodytas iš esmės vienintelis motyvas, kurio pagrindu yra priimtas sprendimas Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040): tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. A. ir A. O. neneigia, jog vyras gyvena ir dirba Londone, o žmona dirba ir gyvena Lietuvoje, kad patikrinimo metu nustatyta, jog sutuoktiniai gyvena atskirai.
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Nei sutuoktinių apklausa, nei kiti atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina skundžiamo sprendimo išvadų, o tas faktas, kad sutuoktiniai kartu negyvena, nepagrindžia santuokos fiktyvumo.
2.3. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus išvadas, kad pareiškėja ir jos vyras nuo santuokos sudarymo negyveno ir negyvena, palaikydami realius santuokinius ar šeimyninius santykius, deklaruoja skirtingas gyvenamąsias vietas, neveda bendro ūkio, kad pateikti duomenys leidimui gyventi Lietuvoje gauti neatitinka tikrovės, paneigia su skundu pateikti dokumentai ir nuotraukos: Europos humanitarinio universiteto diplome nurodyta, kad pareiškėja 2010 m. baigė pagrindinių universitetinių studijų baltarusistikos programą ir įgijo istorijos bakalauro laipsnį Vilniuje, Lietuvoje (šis dokumentas įrodo, kad pareiškėja Lietuvoje gyvena ketverius metus (nuo 2006 m.)); Vilniaus m. savivaldybės Antakalnio seniūnijos 2010 m. birželio 28 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. ((duomenys neskelbtini)); A. K. 2010 m. birželio 18 d. pareiškimas dėl sutikimo, kad D. A. gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame bute / patalpoje-kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius; pažymėjimai apie lietuvių kalbos mokėjimą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. pažyma, kad pareiškėja yra šios įmonės darbuotoja; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie pareiškėjos darbo valandas ir jai išmokėtą darbo užmokestį 2010 m. rugpjūčio mėn.–2011 m. liepos mėn.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie D. A. valstybinį socialinį draudimą nuo 2006-01-01 iki 2010-08-19“; 2010 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartis (duomenys neskelbtini) ir kt.; išvardyti dokumentai tai pat patvirtina rimtus pareiškėjos ketinimus gyventi ir dirbti Lietuvoje. Sutuoktinių apklausos dokumentuose, kuriuos pateikė Migracijos departamentas, nurodyta, kad būtent studijų metu pareiškėja susipažino su būsimu vyru ir nusprendė susituokti. Ne mažiau svarbus faktas yra tas, kad 2012 m. balandžio mėn. pareiškėja įgyja teisę prašyti gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šiuo metu pareiškėjos gyvenimas kartu su sutuoktiniu ir jų bendro ūkio vedimas nėra įmanomas, kadangi vyras išvykęs į Didžiąją Britaniją dirbti ir uždirbti pinigų šeimai (kurį laiką Lietuvoje jis nerado darbo). Su sutuoktiniu pareiškėja palaiko ryšį elektroninėmis priemonėmis, susirašo trumposiomis žinutėmis ir programa „Skype“.
2.4. Pažymėtina, kad Europos Komisija 2011 m. rugpjūčio 25 d. pranešime nurodė, jog Europos Komisija ryžtingai siekia, kad Europos Sąjungos laisvo judėjimo taisyklės būtų veiksmingai taikomos visose valstybėse narėse, jog sprendžia problemas, susijusias su 2004 m. Europos Sąjungos laisvo judėjimo direktyvos (2004/38/EB) perkėlimu į valstybių narių teisę, kad Europos piliečiai galėtų nevaržomai naudotis savo teisėmis.
3. Pareiškėja, atstovaujama advokato Rimanto Strončiko, pateikė teismui 2011 m. rugpjūčio 31 d. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti sprendimo Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) vykdymą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (b. l. 46–47) netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
II
Atsakovas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (b. l. 51–54; b. l. 100–103) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2010 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus. 2010 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėja, ketindama toliau gyventi Lietuvos Respublikoje su sutuoktiniu Lietuvos Respublikos piliečiu A. O., 2011 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą. Kartu su pareiškėjos byla Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriui buvo atsiųstas ir Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos 2011 m. birželio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-27-PR5-1136. Tiek pagal šį tarnybinį pranešimą, tiek pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis A. O. 2010 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo išvykimą į Didžiąją Britaniją, t. y. iš karto po Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus priimto sprendimo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau iki naujo (pakeisto) leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėtina, kad D. A. prašė pakeisti jai leidimą laikinai Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis).
2. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai naują (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis A. O., o Vilniaus apskrities Migracijos valdyba būtent šiuo pagrindu ir išdavė leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo metu, t. y. 2010 m. rugpjūčio 31 d. jos sutuoktinis buvo išvykęs gyventi / dirbti į Didžiąją Britaniją. Aplinkybę, kad A. O. dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje, taip pat patvirtino tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis; jie apklausos lapuose dėl sudarytos santuokos įvertinimo nurodė / pripažino, kad A. O. gyvena ir dirba Londone, t. y. Didžiojoje Britanijoje, o D. A. gyvena ir dirba Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Informacinės sistemos duomenimis D. A. sutuoktinis A. O. nuo leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo dienos (2010 m. rugpjūčio 31 d.) iki Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo panaikinti jai leidimą laikinai gyventi dienos (2011 m. liepos 21 d.) Lietuvos Respublikoje buvo tik 14 dienų (2010 m. lapkričio 4 d.–2010 m. lapkričio 6 d., 2010 m,. gruodžio 29 d.–2011 m. sausio 9 d., 2011 m. birželio 20 d.–2011 m. birželio 22 d.).
Taigi, pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu jos sutuoktinis Lietuvos Respublikoje negyveno ir pareiškėjai turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, nebuvo teisinio pagrindo.
3. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, jog D. A. 2010 m. birželio 29 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas – šeimos susijungimo atvejis, Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis. Tačiau iš tikrųjų iš karto po Migracijos departamento Imigracijos skyriaus priimto sprendimo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dar iki naujo (pakeisto) leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai, jos sutuoktinis A. O. išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją ir nuo leidimo laikinai gyventi D. A. išdavimo dienos (2010 m. rugpjūčio 31 d.) iki Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo panaikinti jai leidimą laikinai gyventi dienos Lietuvos Respublikoje buvo tik 14 dienų. Akivaizdu, kad duomenys, kuriuos D. A. pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, D. A. ir jos sutuoktinis A. O. Lietuvos Respublikoje negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius, vadinasi, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius teisėtai ir pagrįstai sprendime Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.
4. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos sutuoktinis A. O. savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini), Vilnius) vėl deklaravo tik 2011 m. birželio 20 d., t. y. po to, kai D. A. 2011 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos 2011 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1136 nurodoma, kad A. O. 2011 m. birželio 20 d. atvyko į Lietuvą, kartu pateikė dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir dar tą pačią savaitę žada išvykti į Angliją, nes ten dirba, taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog sutuoktiniai gyvena atskirai – A. O. gyvena ir dirba Anglijoje, D. A. – Lietuvoje. Taigi, A. O. Lietuvos Respublikoje negyvena, nes gyvena ir dirba Londone (Didžiojoje Britanijoje).
Šalies argumentai
Taigi, darytina išvada, kad A. O. 2011 m. birželio 20 d. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo tik tam, kad D. A. galėtų pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad D. A. ir A. O. nuo santuokos sudarymo negyveno ir negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, bendro ūkio neveda, duomenys, kuriuos pateikė minėti sutuoktiniai, norėdami gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje D. A., neatitinka tikrovės. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius (35 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Akivaizdu, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius turėjo teisinį pagrindą sprendimu Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos ir A. O. santuoka fiktyvi, kai tuo tarpu sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir atsisakyti išduoti naują leidimą gyventi paremtas kitais pagrindais, t. y. tuo, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės bei tuo, kad ji ir jos sutuoktinis daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius. Pagrindas manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, yra atskiras atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ar šio leidimo panaikinimo pagrindas, kuriuo Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas – advokatas Rimantas Strončikas, remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, be kita ko, nurodė: pagal Statistikos departamento duomenis iš Lietuvos kasmet išvažiuoja beveik 80 tūkstančių asmenų dirbti į Europos Sąjungos šalis, viena šeimos pusė lieka gyventi Lietuvoje, tad negalima būtų laikyti, kad tokios šeimos neveda bendro ūkio; įsteigus universitetą, (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo sudaroma galimybė tapti arčiau ES ir studijuoti vienoje iš ES šalių (būtent Lietuvoje), pareiškėja šia galimybe pasinaudojo, 2010 m. baigė šį universitetą, įgijo bakalauro laipsnį, tuo metu susipažino su būsimu vyru. Pareiškėjos atstovas taip pat kaip precedentą nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-390-561/2010.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje atsakovo – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės, tarptautinio bendradarbiavimo ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja Renata Romančikienė (2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 3K-83 „Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės, tarptautinio bendradarbiavimo ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojai Renatai Romančikienei“ (b. l. 106)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, be kita ko, nurodė, kad: šioje byloje esminė aplinkybė yra ta, kad pareiškėjos sutuoktinis Lietuvoje negyvena, tai lėmė panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei atsisakyti išduoti leidimą; pagal Įstatymą šeimos susijungimo pagrindu leidimas gyventi išduodamas tuo atveju, kai Lietuvoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, tačiau nagrinėjamu atveju šeimos susijungimo nėra; šioje byloje vienareikšmiškai tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis, tiek advokatas sutinka, kad pareiškėjos sutuoktinis Lietuvoje negyvena, todėl šeimos susijungimo pagrindu išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra pagrindo, atsižvelgiant į sutuoktinių finansinę, Lietuvos ekonominę padėtį ir pan.; pareiškėja anketoje nurodė, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, tikslas – šeimos susijungimas, o iš tikrųjų, dar net neįforminus leidimo laikinai gyventi, pareiškėjos sutuoktinis deklaravo išvykimą ir fiziškai išvyko į Angliją; vadinasi, pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, leidimo laikinai gyventi galiojimo metu nepalaikė realių šeimyninių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėja – D. A., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, ir A. O., Lietuvos Respublikos pilietis, susituokė 2010 m. vasario 26 d. (santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 7)).
2. A. K. 2010 m. birželio 18 d. notarės patvirtiname pareiškime (b. l. 21) sutiko, kad pareiškėja jam nuosavybės teise priklausančiame bute / patalpoje-kambaryje bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))., adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, iki 2011 m. liepos 1 d. gyventų it deklaruotų savo gyvenamąją vietą.
3. Pareiškėja 2010 m. birželio 28 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (Vilniaus m. savivaldybės Antakalnio seniūnijos 2010 m. birželio 28 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 14)).
4. Pareiškėja pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2010 m. birželio 28 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo kopija (b. l. 59–62)), kuriame, be kita ko, nurodė, kad leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas – šeimos susijungimo atvejis, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis A. O..
5. Pareiškėja 2010 m. liepos mėn. baigė Europos humanitarinį universitetą Vilniuje, įgijo istorijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį (diplomo BS Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 24)), taip pat 2010 m. išlaikė valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą pagal pirmąją ir antrąją kategorijas (2010 m. kovo 20 d. valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo LVK Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 26), 2010 m. liepos 2 d. valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo LVK Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 27)), Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir valstybinės kalbos egzaminą (2010 m. lapkričio 11 d. pažymėjimo LVP Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 25)).
6. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2010 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (žr. sprendimą Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) (b. l. 35–36, 44–45, 74–75)).
7. Pareiškėja ir darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – Tarptautinė skambučių centro vadovė A. R. M. 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudarė darbo sutartį (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–18), pagal kurią pareiškėja priimama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatore, darbo sutartis – neterminuota, išbandymo laikotarpis – 3 mėnesiai darbdavio iniciatyva, pareiškėja pradeda dirbti 2010 m. rugpjūčio 19 d.
8. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie D. A. valstybinį socialinį draudimą nuo 2006-01-01 iki 2010-08-19“ (b. l. 12), be kita ko, nurodė, jog pareiškėjos draudimo laikotarpio pradžia – 2010 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjai 2010 m. rugsėjo 9 d. išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Dk Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimo kopija (b. l. 13)).
9. Pareiškėjai 2010 m. rugpjūčio 31d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 9–10)).
10. Pareiškėja pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2011 m. birželio 20 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo kopija (b. l. 63–66)), kuriame, be kita ko, nurodė, kad leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas – šeimos susijungimo atvejis, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis A. O..
11. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresnioji specialistė A. Daugienė 2011 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-1136 (b. l. 67), be kita ko, nurodė, kad: 2011 m. birželio 20 d. į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą atvyko sutuoktiniai, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė D. A. ir Lietuvos Respublikos pilietis A. O. dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo; nustatyta, kad A. O. 2010 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo išvykimą gyventi į užsienio valstybę (Didžiąją Britaniją) ir tik 2011 m. birželio 20 d. deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini); sutuoktiniai pakartotinai užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo, vienodai atsakė į klausimus, tačiau neneigė, kad vyras gyvena ir dirba Londone, o žmona – Lietuvoje; A. O. į Lietuvą buvo atvykęs tik 2010 m. gruodžio 29 d. ir išvyko 2011 m. sausio 5 d., atvyko 2011 m. birželio 20 d. (apie 12 val.), kartu pateikė dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir dar šią savaitę žada išvykti į Angliją, nes ten dirba; patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, A. O. gyvena ir dirba Anglijoje, o jo žmona – Lietuvoje.
12. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja H. Mykalajūnė 2011 m. liepos 21 d. sprendime Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (b. l. 35–36, 44–45, 74–75), vadovaudamasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., ir, vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) be kita ko, nurodyta:
„<...> Kartu su užsienietės byla Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriui buvo atsiųstas ir Migracijos valdybos 2011-06-21 tarnybinis pranešimas Nr. 10-27-PR5-1136, kuriame pranešama, kad 2011-06-20 į Migracijos valdybą atvyko D. A. ir A. O. dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Migracijos valdyboje buvo nustatyta, kad A. O. 2010 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo išvykimą į Didžiąją Britaniją ir tik 2011 m. birželio 20 d. vėl deklaravo savo gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti ar sutuoktiniai gyvena kartu, ar veda bendrą ūkį jie pakartotinai užpildė apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo. Sutuoktiniai vienodai atsakė į klausimus bei pripažino, kad A. O. gyvena ir dirba Londone, tai yra Didžiojoje Britanijoje, o D. A. gyvena ir dirba Lietuvoje. A. O. nuo tada, kai deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją į Lietuvą buvo atvykęs 2010-12-29–2011-01-05 bei 2011-06-20. 2011-06-22 A. O. vėl išvyko į Didžiąją Britaniją. Taigi, pasak D. A. ir A. O., A. O. Lietuvos Respublikoje negyvena, nes gyvena ir dirba Londone (Didžiojoje Britanijoje).
2004-04-29 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje apie A. O. gyvenamąją vietą nustatyta, kad A. O. 2010 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo išvykimą į Didžiąją Britaniją tai yra D. A. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje negyveno, todėl D. A. turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvo teisinio pagrindo.
2004-04-29 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2010-06-20 A. O. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo tik tam, kad D. A. galėtų pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Be to, yra rimtas pagrindas manyti, kad D. A. ir A. O. nuo santuokos sudarymo negyveno ir negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeiminius santykius, deklaruoja skirtingas gyvenamąsias vietas, bendro ūkio neveda, duomenys, kuriuos pateikė minėti sutuoktiniai, norėdami gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje D. A., neatitinka tikrovės.“
Sprendime Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) nurodyta, jog, apskundus šį sprendimą, jo vykdymas sustabdomas, taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje (b. l. 8) patvirtino, kad D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje (b. l. 11) nurodyti duomenys apie pareiškėjos dirbtą dienų ir valandų skaičių bei jai išmokėtą darbo užmokestį 2010 m. rugpjūčio mėn.–2011 m. liepos mėn.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, sprendžiama, ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (b. l. 35–36, 44–45, 74–75) yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžtina, kad šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.
Šiame kontekste, sutinkant su aplinkybėmis bei argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą bei teismo posėdyje pakartotais Migracijos departamento atstovės, ypač pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje ginčo dėl santuokos, sudarytos tarp pareiškėjos – D. A. bei A. O. (A. O.), fiktyvumo nėra: skundžiamas Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir atsisakyti išduoti naują leidimą gyventi paremtas kitais pagrindais, t. y. tuo, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės bei tuo, kad ji ir jos sutuoktinis daugiau negyvena, palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius. Kitaip tariant, pagrindas manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, yra atskiras atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ar šio leidimo panaikinimo pagrindas, kuriuo Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė. Todėl šioje byloje remtis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-390-561/2010, kaip precedentu, negalima, nes minėtoje byloje buvo sprendžiami klausimai susiję su santuokos fiktyvumo požymiais.
2. Tačiau teismas pabrėžia, jog skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas tikrovę atitinkančiais faktais bei teisės aktų nuostatomis. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėja, pateikdama Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2010 m. birželio 28 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo kopija (b. l. 59–62)), kuriame, be kita ko, nurodė, kad leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas – šeimos susijungimo atvejis, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis A. O., pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes, esą, A. O. negyveno Lietuvoje (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau teismas pabrėžia, kad 2010 m. birželio 28 d., t. y. prašymo pateikimo momentu (kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte), A. O. gyveno Lietuvoje ir tik 2010 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo išvykimą gyventi į užsienio valstybę (Didžiąją Britaniją) (žr. tarnybinį pranešimą (b. l. 67)). Vadinasi, konstatuoti, remiantis tik prielaidomis, kad D. A., teikdama 2010 m. birželio 28 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo kopija (b. l. 59–62)), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, negalima; aplinkybė, kad vėliau A. O. išvyko į užsienio valstybę, neturi reikšmės duomenų, ar jie atitiko prašymo pateikimo metu tikrovę, ar ne, vertinimui.
Įvertinęs šias ginčo aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A75-422/2009). Konstatuotina, kad skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriame buvo padarytos išvados, jog pareiškėja, teikdama 2010 m. birželio 28 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo kopija (b. l. 59–62)), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, o nurodytoje apimtyje net neatitinka tikrovės.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ dalyje, kurioje nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., naikintinas kaip nepagrįstas.
4. Skundžiamame sprendime taip pat nuspręsta atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes, esą, pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, kai pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2011 m. birželio 20 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo kopija (b. l. 63–66)), kuriame, be kita ko, nurodė, kad leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindas – šeimos susijungimo atvejis, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis A. O., nors realiai jis Lietuvoje negyvena (žr. tarnybinį pranešimą (b. l. 67)). Ši skundžiamo sprendimo dalis grindžiama Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi, bei šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Šiuo aspektu būtina išsiaiškinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes, sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo dalyje, kurioje nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., pagrįstumo, jų aiškintis nė nebuvo būtina, nes, kaip minėta, 2010 m. birželio 28 d., t. y. prašymo pateikimo momentu (kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte), A. O. gyveno Lietuvoje ir tik 2010 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo išvykimą gyventi į užsienio valstybę (Didžiąją Britaniją) (žr. tarnybinį pranešimą (b. l. 67)). Teismas pabrėžia, jog Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas turi būti aiškinamas kitų Įstatymo nuostatų kontekste: antai, 2 straipsnio 27 dalies, kad šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus; 43 straipsnio 2 dalies, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš pilnamečių šeimos narių; 43 straipsnio 5 dalies, kad užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir užsieniečiui, pas kurį atvykstama gyventi; ypač 43 straipsnio 7 dalies, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl šeimos susijungimo taikomos, kai abu užsieniečiai sutuoktiniai arba užsieniečiai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra ne jaunesni kaip 21 metų, kontekste. Šių nuostatų kontekste bei ypač Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog pilietis gali laisvai išvykti iš Lietuvos, kontekste, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas reiškia, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai užsienietis sudaro nefiktyvią santuoką su, be kita ko, Lietuvos Respublikos piliečiu (kaip yra nagrinėjamoje administracinėje byloje), kuris gyvena Lietuvoje. Tačiau kartu šiame punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nereiškia, kad teisėtai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (kaip yra šioje administracinėje byloje) galima būtų nepakeisti, nors santuoka yra nefiktyvi, o sutuoktinis laikinai faktiškai negyvena Lietuvoje. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas pažeisti piliečio konstitucinę teisę išvažiuoti iš Lietuvos bei sudarytų prielaidas ardyti Lietuvos piliečių santuokas.
Šioje byloje minėta, kad Migracijos departamentas 2010 m. rugpjūčio 19 d. priėmė pagrįstą sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus (žr. sprendimą Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) (b. l. 35–36, 44–45, 74–75)), kad pareiškėja su A. O. yra sudariusi santuoką, kad reguliariai su juo susitikinėja, kad jų interesai yra bendri (žr. apklausas (b. l. 55–58)). Vadinasi, vien tas faktas, jog pareiškėjos – D. A. vyras išvyko dirbti į užsienį, negali būti laikomas pagrįsta aplinkybe nepakeisti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ dalyje, kurioje nuspręsta atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, naikintinas kaip nepagrįstas.
6. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą – Migracijos departamentą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi šiuo sprendimu panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, be kita ko, dalyje, kurioje nuspręsta atsisakyti pakeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tai pareiškėjos prašymas yra tenkinamas iš dalies: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2011 m. birželio 20 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Pareiškėja – D. A. taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo – Migracijos departamento turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjos atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitus (b. l. 92–93), tačiau išlaidų neapskaičiavo, nedetalizavo bei nepagrindė, nors tai daryti privalėjo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011). Todėl išlaidų atlyginimo klausimo šiame sprendime teismas nesprendžia. Pabrėžtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos – D. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-491(00235, 00040) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei D. A., panaikinimo ir atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos – D. A. 2011 m. birželio 20 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.