- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- eAN2-281-1121/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.5Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas (ANK 421 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8615-2025 D. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2025 m. vasario 12 d. 20.08 val. Vilniuje, Subačiaus–Vilnius–N. Vilnia pervažoje (2+868 km), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taip pat įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 16 punktą, 73.11 papunktį, 168 ir 170 punktus. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. K. paskirta administracinė nuobauda – 460 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas keturiems mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu D. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. D. K. taip pat nurodė, kad nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka. Sutinka, kad padarė administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi D. K. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8615-2025 pakeistas: 1) administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) administracinėn atsakomybėn patrauktam D. K. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydis sumažintas iki 360 Eur; 3) administracinėn atsakomybėn patrauktam D. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sumažintas iki dviejų mėnesių. Kita Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8615-2025 dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu D. K. prašo sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paskirtos administracinės nuobaudos – 360 Eur baudos dydį ir panaikinti paskirtos dviejų mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šį terminą sutrumpinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę, kad jį sustabdžius policijos pareigūnui, neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, dėl to pažeidė KET 16 punkto nuostatas. Nurodoma, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sustojęs prie geležinkelio pervažos ir pajudėjo per ją jau pravažiavus traukiniui ir pradėjus kilti geležinkelio pervažos užtvarui, todėl jis nepažeidė inkriminuojamų KET 170 punkto nuostatų. Vadovaujantis KET 168 punktu, teigiama, kad kelių eismo dalyvis privalo vadovautis visais nurodytais kelio ženklais, užtvaro padėtimi, šviesoforo signalais, kurie pagal jų išvardinimą yra lygiaverčiai. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad traukinys buvo pravažiavęs ir kilo užtvaras, nebuvo jokio pavojaus pradėti judėti per pervažą. Vertinama, kad užtvaro kilimą galima prilyginti geltonai šviesai (po raudonos šviesos) sankryžose, kuriai pradėjus mirksėti eismas yra galimas. KET nėra nurodyta koks santykis šviesoforo signalo ir užtvaro padėties, kuris turi prioritetą, todėl šis neaiškumas turi būti aiškinamas eismo dalyvio naudai.
4.2. Nors vadovaujantis ANK 421 straipsnio 1 ir 2 dalimis pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalų tiek baudos dydį, tiek specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, tačiau nurodoma, kad tam, jog būdų paskirta minėta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, turi būti nustatytas ANK 421 straipsnio pažeidimas. Teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog jis įvažiavo į pervažą mirksint raudonam šviesoforo signalui. Nepaisant to, aiškinant ANK 421 straipsnio 1 dalies nuostatas, pastebėta, kad jomis reguliuojami teisiniai santykiai prieš pravažiuojant traukiniui: „<…> įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis <...>“. Pažymima, kad šiose nuostatose nėra vienareikšmiškai nurodoma kaip turėtų elgtis eismo dalyvis jau pravažiavus traukiniui ir pradėjus kilti užtvarui. Akcentuojama, kad viešojoje teisėje nesant aiškaus teisinio reguliavimo, nuostatos aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, be to, nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai.
4.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta ir gailisi, kad pajudėjo su automobiliu per pervažą dar mirksint šviesoforo raudonam šviesos signalui, tačiau dėl situacijos dviprasmiškumo, teisinio reguliavimo neaiškumo, palyginus reto pervažiavimo per geležinkelio pervažas, nurodoma, kad tai gali atsitikti kiekvienam. Dėl to, vertinama, kad teismas turėtų atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo ir protingumo principus, taikant ANK 421 straipsnyje įtvirtintą sankciją, taip pat įvertinti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo D. K. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir D. K. skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. K. skundas atmestinas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
7. Pateiktame apeliaciniame skunde D. K. neginčija administracinėn padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo ir nustatytų bylos faktinių aplinkybių. Viena vertus, apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuojami tik administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones)) termino individualizavimo klausimai, tačiau kita vertus, apeliaciniame skunde yra reiškiami argumentai ir dėl neaiškaus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnyje, reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones trukmės nustatymas reglamentuojamas ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.
9. Nagrinėjamu atveju D. K. Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu už ANK 421 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo nubaustas 460 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas keturiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs D. K. skundą, priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, t. y. administracinės nuobaudos – baudos dydį sumažino iki 360 Eur, o specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpino iki dviejų mėnesių. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.
10. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.
11. Nagrinėjamu atveju aktualus būtent ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš objektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių – įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Eismo per geležinkelio pervažas tvarką nustato KET XIX skyriuje įtvirtintos taisyklės, o šviesoforų signalų reikšmės numatytos KET 73 punkte. KET 73.11 punkte nurodoma, kad, be kita ko, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; KET 168 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė; KET 170 punkte nurodoma, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
12. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad D. K. buvo sustojęs prie geležinkelio pervažos, tačiau pradėjo judėti, kai pakeliamasis užtvaras dar nebuvo visiškai pakilęs, be to, dar degant raudonam šviesoforo signalui. Akcentuodamas šią aplinkybę D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad kylant užtvarui nebuvo jokio pavojaus pradėti judėti per geležinkelio pervažą, o užtvaro kilimą galima prilyginti geltonam šviesoforo signalui, kuriai pradėjus mirksėti, eismas yra galimas. Pažymėtina, kad pagal ANK 421 straipsnio 1 dalies konstrukciją, atsakomybė asmeniui kyla „<...> už įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis <...>“. Vadinasi, šiuo atveju D. K. administracinei atsakomybei kilti pakanka vieno iš minėtų požymių, t. y. kaip nurodyta Institucijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarime – įvažiavimo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Kita vertus, pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde D. K. pripažįsta ir gailisi, kad pajudėjo su automobiliu per geležinkelio pervažą dar mirksint šviesoforo draudžiamam (raudonam) signalui. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentacija, pagal kurią ANK 421 straipsnis nereglamentuoja situacijos, kaip turėtų elgtis eismo dalyvis jau pravažiavus traukiniui ir pradėjus kilti užtvarui, ar kad ANK 421 straipsnio reglamentavimas yra neaiškus. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nurodo prieštaringas pozicijas, kadangi viena vertus pripažįsta ir gailisi įvažiavęs į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, kita vertus, deklaruoja, kad nepažeidė KET 168 ir 170 punktų. Atitinkamai spręstina, kad nėra pagrindo aptartų aplinkybių vertinti in dubio pro reo (visos abejonės ar neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principo kontekste, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.
13. ANK 421 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šioje dalyje padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 421 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Vadinasi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti tiek administracinę nuobaudą, tiek administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinės nuobaudos – baudos dydžio sumažinimą ir administracinio poveikio priemonės neskyrimą (termino sutrumpinimą), įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
15. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. K. sumažinant paskirtos baudos dydį iki 360 Eur, taip pat administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinant iki dviejų mėnesių, įvertino aplinkybes, susijusias su teigiama D. K. asmenybės charakteristika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad D. K. padarė du administracinius nusižengimus – transporto priemonę vairavo neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo (nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo) ir į geležinkelio pervažą įvažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia). Neprieštaraujama, kad D. K. yra dirbantis, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, rūpinasi senyvo amžiaus ir prastos sveikatos būklės motina, neteistas, o administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje trauktas administracinėn atsakomybėn septynis kartus. Sprendžiant dėl anksčiau padarytų D. K. administracinių pažeidimų, vertintina, kad jie nėra šiurkštūs, t. y. pažeidimai susiję su sustojimu ir stovėjimu kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje; važiavimu maršrutiniam transportui skirta eismo juosta; transporto priemonės vairavimu be privalomosios techninės apžiūros; transporto priemonės vairavimu, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; automobilio palikimu stovėti vietoje, skirtoje skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms; dauguma baudų yra sumokėtos. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl D. K. skirtinos administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nustatytų sankcijos ribose (ANK 421 straipsnio 1 dalis), tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą, vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją, padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.
17. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti D. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. K. paskiriant administracinę nuobaudą – 360 Eur dydžio baudą, dviejų mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, kurios yra lygios ANK 421 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės minimumui. Aktualu pažymėti ir tai, kad naujų, išskirtinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir būtų neįvertintos apylinkės teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad skundžiama nutartis neatitinka D. K. lūkesčių, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir apskritai neskirti D. K. specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar šį terminą dar labiau sutrumpinti, taip pat dar labiau sumažinti paskirtos baudos dydį, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
18. Apygardos teismas neabejoja, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės D. K. bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, o paskirta administracinė nuobauda gali sukelti finansinių iššūkių, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys naujų administracinių nusižengimų. Dėl padaryto administracinio nusižengimo D. K. kilę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.