Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-145-639/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-08
Bylos Nr.
e2-145-639/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07093-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Atsakovas
A.
Civilinė byla Nr. e2-145-639/2025(Proceso Nr.2-06-3-07093-2023-7)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.18.3; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Indrei Benetytei,dalyvaujant ieškovės atstovei nemokumo administratorei Rasai Židonytei,atsakovui A. Ch. ir jo atstovei advokatei Laurai Matjošaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ ieškinį atsakovui A. Ch., dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų į ieškinį santrauka

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 624,72 Eur skolą, 5 procentų

metines procesines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Teisminio nagrinėjimo metu sumažino ieškinio reikalavimą ( 2024-05-02 d. DOK 21532)

ir prašė priteisti iš atsakovo 2269,75 Eur. Nurodė, kad ieškovas išrašė atsakovui keturias PVM sąskaitas – faktūras (2021-04-23 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1700 Eur. sumai; 2021-07-29 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur. sumai; 2021-09-23 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur. sumai ir 2021-11-05 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 5469,75 Eur. sumai) bendrai 8069,75 Eur sumai už teisines paslaugas, o atsakovas yra atlikęs tik 5800 Eur dydžio mokėjimą bankiniais pavedimais. Taigi skola už suteiktas teisines paslaugas sudaro 2269,75 Eur.

3. Ieškinyje nurodė, kad jog 2023 m. balandžio 7 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi

civilinėje byloje Nr. eB2-214-425/2023 iškėlė bankroto bylą VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“. Nemokumo administratore paskirta Rasa Židonytė. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 19 d. Nemokumo administratorė patikrino įmonės sudarytus sandorius ir nustatė, kad atsakovas A. Ch. yra skolingas, t.y. nėra apmokėjęs šio sprendimo 2 p. nurodytų sąskaitų.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais

pagrindais ir motyvais. Pažymėjo, kad ji yra nemokumo administratorė, todėl negali tiksliai pasakyti kokios paslaugos buvo suteiktos atsakovui (paslaugų perdavimo aktų nėra), taip pat kada ir kokiu būdu sąskaitos buvo perduotos atsakovui. Įrodymų, kad atsakovas gavo sąskaitas neturi.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu už tiek, kiek sąskaitų faktūrų buvo iš tiesų išrašyta/ įteikta ieškovės atsakovui bei už tiek, kiek paslaugų visgi buvo suteikta. Daugiau jis (atsakovas) neturi nei ką nurodyti, nei kaip atsiliepti į ieškovės ieškinį, nes nėra jokios informacijos: nei kam tos minimos sąskaitos buvo siunčiamos, įteiktos atsakovui, už kokias paslaugas, kaip tos paslaugos buvo perduotos ir kam, nepateiktos paslaugų teikimo sutartys, paslaugų priėmimo - perdavimo aktai ar bet kokie kiti dokumentai/faktinė informacija, kas įrodytų, kad iš tiesų yra susidariusi skola už galimai (ne)suteiktas paslaugas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinį prašė atmesti. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas gavo paslaugas, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas gavo ir priėmė sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad byloje nėra jokio šalių susirašinėjimo dėl paslaugų teikimo, paslaugų akto priėmimo ir t.t., todėl ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovui keturias PVM sąskaitas – faktūras-

- (2021-04-23 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1700 Eur. sumai;

-2021-07-29 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur. sumai;

- 2021-09-23 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur. sumai ir

-2021-11-05 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 5469,75 Eur. sumai,

bendrai 8069,75 Eur sumai už teisines paslaugas.

Nustatyta, kad atsakovas yra atlikęs 5800 Eur dydžio mokėjimą bankiniais pavedimais. Ieškovas teigimu skola už suteiktas teisines paslaugas sudaro 2269,75 Eur.

8. Nustatyta, kad šalys rašytinės paslaugų teikimo sutarties nesudarė arba ieškovės atstovės tokios sutarties nepateikė.

9. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

10. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

12. Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros atsakovo nepasirašytos. Teismas pažymi, kad atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00126-24 nustatyta, kad atlikus rašysenos tyrimą 2025-01-21 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad parašas (G. P. vardu), esantis 2021-11-05 sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Sąskaitą išrašė: Vadybininkė G. P.“, yra atliktas ne G. P., o kito asmens. Atsakyti į klausimą, ar parašas (G. P. vardu), esantis 2021-11-05 sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Sąskaitą išrašė: Vadybininkė G. P.“, yra atliktas A. Ch., ar kito asmens, nėra galimybių, kadangi tiriamas parašas atliktas atkartojan, t.y. pamėgdžiojant G. P. parašą.

17. Taigi bylos nagrinėjimo metu iš (ne)pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kad atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti už paslaugas, nurodytas PVM sąskaitose – faktūrose, kadangi atsakovas neakceptavo PVM sąskaitų – faktūrų, jų neapmokėjo, nepadarė ir avansinio mokėjimo, sąskaitos nepasirašytos ne tik atsakovo, bet ir ieškovo atsakingų asmenų. Ieškovė jokiais įrodymais nėra pagrindusi, kad atsakovas buvo kaip nors ir kažkokiu būdų įsipareigojęs apmokėti paminėtas sąskaitas faktūras, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

18. Atmetus ieškovės atstovės ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, nėra tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų už priteistą skolą priteisimo.

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 98, 150, 178, 259, 260, 263, 264, 265, 270, 271, 283 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto VŠĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ atsakovo A. Ch. naudai 400,00 Eur (keturi šimtai eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas