- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-2710-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19471-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
- Skolininkas
- V. S.
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į antstolį M. D. dėl antstolio veiksmų, prašydamas pripažinti antstolio atsisakymą patenkinti pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. prašymą nepagrįstu ir, atsižvelgiant į pareiškėjo nepalankią socialinę padėtį, vadovaujantis žmogiškumo, racionalumo ir teisėtumo principu, įpareigoti antstolį kreiptis į teismą su prašymu pakeisti pareiškėjui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 753,01 Eur (2 600 Lt) dydžio baudą viešaisiais darbais arba nutraukti baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl blogos socialinės ir finansinės padėties jis neturi objektyvių galimybių sumokėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą 753,01 Eur baudą, todėl tikslinga ją pakeisti viešaisiais darbais. Pareiškėjo teigimu, jis gyvena vienas iš 65,09 Eur dydžio neįgalumo pensijos, kitų pajamų negauna, piniginių santaupų neturi, vienintelis turimas turtas – gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 20 000 Eur. Antstolis per beveik 10 metų išieškojimo laikotarpį beveik nesumažino pareiškėjo skolos, be to, išieškojimą iš pareiškėjo turto vykdo ir kiti antstoliai. Pareiškėjas nurodė, kad į teismą kreipiasi tikėdamasis, jog vadovaujantis humaniškumo principu jam bus atšaukta teismo nuosprendžiu paskirta 753,01 Eur (2 600 Lt) dydžio bauda arba pakeista viešaisiais darbais, nes priverstinai pardavus pareiškėjo vienintelį būstą, jis taptų benamis. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nuo teismo nuosprendžio priėmimo yra praėję daugiau kaip 10 metų, todėl laikytina, kad yra suėjęs išieškojimo senaties terminas (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.13.-6825-276/2013 administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjui nutraukė, suėjus administracinės nuobaudos įvykdymo senačiai). Pareiškėjo nuomone, jokie teisės aktai nedraudžia antstoliui išreikšti pareiškėjui malonę.
3. Antstolis M. D. 2021 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. S-21-28-21059 netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomosiomis bylomis teismui.
4. Antstolis nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat raginimas atvykti į antstolio kontorą bei susimokėti įsiskolinimą. Kadangi įsiskolinimas nebuvo apmokėtas, pradėtas priverstinis skolos išieškojimo vykdymas periodiškai darant užklausas dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo. Patikrinimų metu paaiškėjo, kad skolininkas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gauna pensiją. 2018 m. spalio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išsiųstas patvarkymas, kurio pagrindu periodiškai kiekvieną mėnesį iš skolininko pensijos yra atliekami mokėjimai. Vykdymo proceso metu taip pat nustatyta, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš antstolio D. B. gavus patvarkymą apie ekspertizės skyrimą, nurodytam antstoliui buvo nusiųstas patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo, todėl tikėtina, kad pardavus skolininko nekilnojamąjį turtą bus padengtos visos skolininko skolos. Antstolio nuomone, kadangi iš skolininko išieškojimas yra vykdomas, gaunamos nuolatinės išmokos iš skolininko pensijos, senaties terminas yra sustojęs. Antstolis taip pat nurodo, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar areštu, nes skolininkas gauna pajamas ir turi nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašė procesinį sprendimą pagal pareiškėjo skundą priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. skundžiama nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.
7. Teismas nutartyje nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskiriant subendrintą bausmę – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą. Nurodyto nuosprendžio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės 1 teismas 2012 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris vykdomas antstolio M. D. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/16/01804.
8. Teismas pažymėjo, kad pagrindas antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais yra objektyvūs duomenys apie nuteistojo lėšų nebuvimą ir baudos išieškojimo negalimumą. Lėšų neturėjimas turi būti suprantamas plačiąja prasme – asmuo neturi ne tik pajamų, tačiau ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas. Šiuo atveju pareiškėjas pats nurodė, kad turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Antstolis M. D. prisijungė prie išieškojimo Nr. S-16-28-20635, kuriuo prisijungė prie antstolio D. B. vykdomo išieškojimo iš skolininko V. S. turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, kurio vertė nustatyta ir sudaro 69 300 Eur. Teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad skolininkas neturi lėšų 753,01 Eur išieškojimui padengti. Antstoliui diskrecijos teisė atleisti skolininką nuo skolos sumokėjimo ir nutraukti vykdomąją bylą įstatyme nėra numatyta.
9. Teismas įvertino, kad iš skolininko pateikto prašymo matyti, kad skolininkas siekia nutraukti vykdomąją bylą. Pareiškėjo teigimu, nuo teismo nuosprendžio priėmimo yra praėję daugiau kaip 10 metų, todėl laikytina, kad yra suėjęs išieškojimo senaties terminas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad per visą vykdymo laikotarpį antstolis ėmėsi priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas. Antstolis tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui, Juridinių asmenų registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Antstolių informacinei sistemai ir kt. Antstolis taip pat areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymus dėl skolos išieškojimo, dėl lėšų arešto, dėl skolininko lėšų ir turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, dėl prisijungimo prie išieškojimo, dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir kt. Taigi vykdomosios bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad aptariamu atveju antstolis viso vykdymo proceso metu buvo pakankamai aktyvus, o vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo buvo atliekami nuosekliai ir reguliariai. Byloje nenustačius trejų metų laikotarpio, per kurį nebūtų nieko atlikta dėl baudos išieškojimo, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio neveikimo, bet dėl paties pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtą baudą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad išieškojimo senaties terminas yra suėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Skolininkas V. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
11. Apelianto teigimu, jo darbingumas siekia tik 50 proc., o vienintelio gyvenamojo būsto atėmimas tam, kad būtų padengtos skolos, grubiai pažeistų skolininko teises, nebūtų suderinama su tarptautiniais teisės aktais.
12. Nurodo, kad jam paskirtos baudos siekia daugiau nei 6 000 Eur, kurių negali sumokėti iš minimalios pensijos ir negalės ateityje.
13. Apeliantas nurodo, kad teismas nesilaikė teismų praktikos, jog pasibaigus senaties terminui, paskirtos baudos yra panaikinamos arba pakeičiamos viešaisiais darbais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskiriant subendrintą bausmę – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą. Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nurodyto nuosprendžio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės 1 teismas 2012 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris vykdomas antstolio M. D. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/16/01804.
18. 2012 m. sausio 20 d. pareiškėjui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą; 2012 m. vasario 7 d. areštuotos pareiškėjo banko sąskaitos; 2014 m. sausio 3 d. gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas grąžinti vykdomąjį dokumentą. Antstolis 2014 m. sausio 6 d. patvarkymu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0028/12/00510 ir vykdomąjį dokumentą grąžino išdavusiai institucijai – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytos vykdomosios bylos užbaigimą ir vykdomojo rašto grąžinimą lėmė tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-873/2013 pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje ir paskyrė bausmę – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą. 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, taikant dalinį sudėjimą, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskiriant galutinę 40 MGL (5 200 Lt) baudą. Nurodyto nuosprendžio pagrindu 2014 m. vasario 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo vykdomas antstolio M. D. vykdomojoje byloje Nr. 0028/14/0061.
19. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-173-873/2013 buvo patenkintas pareiškėjo prašymas ir pareiškėjas buvo atleistas nuo 30 MGL (3 900 Lt) baudos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, subendrintos su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vykdymo. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugsėjo 27 d. antstoliui M. D. pakartotinai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 20 MGL (2 600 Lt / 753,01 Eur) baudos išieškojimo iš pareiškėjo.
20. Taip pat nustatyta, kad apeliantui priklauso gyvenamasis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal antstolio D. B., kuris, vadovaudamasis turto vertintojo D. G. turto ekspertizės aktu, 2021 m. birželio 10 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. S-21-35-21451 nustatė, jog buto vertė yra 69 300 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas yra vienintelis pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis būstas, pareiškėjas naudoja jį kaip savo gyvenamąją patalpą.
21. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs reikalavimai apeliaciniam (šiuo atveju – atskirajam) skundui, be kita ko, jame privalo būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
22. Išnagrinėjus atskirąjį skundą matyti, kad apeliantas, kiek tai yra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, iš esmės dėsto nesutikimą su tų pačių aplinkybių vertinimu, tokiu būdu siekdamas, kad tos pačios aplinkybės būtų pakartotinai išnagrinėtos ir įvertintos aukštesniojo teismo, tačiau iš esmės nenurodo, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas atskirajame skunde pakartotinai nurodo, kad pajamų neturi, o teismas nepagrįstai iš esmės leido išieškoti iš paskutinio apelianto gyvenamojo būsto. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu motyvu, padarytu vadovaujantis formuojama teismų praktika, kad asmens pajamos neturėtų būti suprantamos siaurai, tačiau vertinant ir asmens turimą turtą.
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, yra išaiškinęs dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies paskirties ir numatytų išieškojimo apribojimų taikymo sąlygų. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.
24. Šiuo atveju iš apelianto priverstinai išieškomų sumų susidarymo pagrindas nėra sumos dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o jo skola yra atsiradusi iš jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, t. y. neatitinka CPK 663 str. 4 d. nustatytos skolos prigimties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 663 str. 4 d. numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014 ).
25. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl neegzistuoja pagrindas baudos pakeisti viešaisiais darbais. Be to, skolininkas nepagrindė savo nurodomų aplinkybių, kad yra diskriminuojamas, nenurodė, kokiu pagrindu jaučia diskriminavimą atliekant iš jo priverstinį išieškojimą, o vien apelianto nurodoma sunki finansinė padėtis nėra pagrindas nustatyti kokį nors diskriminavimo faktą.
26. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis CPK 584 straipsniu pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnio nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis). BK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis teismo nuosprendis.
27. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad senaties terminas nėra suėjęs. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs vykdomosios bylos medžiagą, veiksmus, kuriuos per šį laiką atliko antstolis, pagrįstai konstatavo, kad nuosprendis iki šiol nėra įvykdytas nuo skolininko subjektyvių veiksmų vengiant baudos sumokėjimo, tačiau ne nuo antstolio priklausančių aplinkybių. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraleidus 3 mėnesių termino, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis ilgiau nei 3 metus nebūtų atlikęs išieškojimo veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimą, be to antstolis vykdymo veiksmus atlikdavo sistemingai, o įvertinus vykdomosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokius veiksmus atliko nepakankamai operatyviai. Darytina išvada, kad antstolis aktyviai domėjosi skolininko turtine padėtimi, nuolat tikrindavo viešus registrus, teikė užklausas institucijoms, kitus duomenis.
28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininko skundo netenkino, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.