Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-187-800/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-23Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-266-297/2022Nutartis · 2022-06-30Alytaus apylinkės teismas
  4. T-187-800/2024Nutartis · 2024-05-07Alytaus apylinkės teismas
  5. T-375-800/2024Nutartis · 2024-10-17Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
T-187-800/2024
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00788-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-187-800/2024
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00788-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 metų. Bausmės pradžia – 2013 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2014 m. vasario 5 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą Socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo, 2024 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam R. K. likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą atsisakytina patvirtintini.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. K. yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taigi jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis noriai dalyvauja rekomenduotose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat dalyvauja veiklose tvarkant Pusiaukelės namų aplinką. Nuteistasis dalyvavo socialinių įgūdžių programoje, mokėsi kaip susirasti darbą būnant laisvėje, „CV“ rašymo pagrindų, kaip dirbti komandoje. Turimą priklausomybę sprendė reabilitaciniame būryje, dalyvavo savipagalbos grupių susirinkimuose, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“. Bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo mūrininko betonuotojo specialybę, taip pat įgijo baldžiaus ir suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikacijas. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu jis dirba, jo atžvilgiu nevykdomi finansiniai išskaičiavimai antstoliams. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu jis su netinkamos reputacijos asmeninis nebendrauja, stengiasi kuo daugiau laiko skirti bendravimui su šeima bei drauge. Nuteistasis pripažino, kad ankstesniam jo nusikalstamam elgesiui darė įtaką ir kriminalinį elgesį pateisinančios nuostatos, kurios bausmės atlikimo metu kito: jis atsiribojo nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, jomis nesivadovauja ir sau aktualiomis nelaiko. Nuteistasis nebesitapatina su kriminalinio pasaulio gyvenimo stiliumi, įsitikinimais, vertybėmis. Vertybių sferoje dominuoja darbas, šeima, tikslų siekimas. Diskriminacinių nuostatų neišsako. Paskatintas dešimt kartų, tačiau lygtinio paleidimo atidėjimo laikotarpiu baustas vieną kartą (2023 m. gegužės 16 d. apsvaigęs nuo alkoholio). Nuo 2021 m. lapkričio 5 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis. Ankstesnio vertinimo metu pateikė UAB „C.“ direktoriaus pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad R. K. dirba plataus profilio statybininku, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, taip pat pažymima, kad nuteistajam išėjus anksčiau laiko į laisvę, sutiktų tęsti su juo darbo sutartį. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik jos dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo bei vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija nutarime nurodo, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo didelė, o nuo 2019 metų iki dabar – vidutinė. Nors pastebima teigiama rizikos valdymo dinamika išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje, gyvenimo sąlygų, lėšų tvarkymo, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse, tačiau išlieka keturi dinaminiai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai (maža / nestabili darbo patirtis, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas narkotikais, elgesio problemos vaikystėje) ir būtina pažymėti, jog nuo ankstesnio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nekito. Ši aplinkybė neleidžia teigti, kad nuteistasis jau pasiekė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, tai, kad dalis kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Nors Komisijos manymu nuteistasis yra padaręs akivaizdžią pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, abejonių tam tikrais teigiamais R. K. asmenybės pokyčiais nekyla ir teismui, tačiau, įvertinus nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus didesnę dalį bausmės, vis dar išlieka minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Nors nuteistasis dalyvavo turinčių priklausomybių savipagalbos grupių susirinkimuose, kas jį teigiamai charakterizuoja, piktnaudžiavimas narkotikais išlieka kriminogeniniu veiksniu, taigi, priklausomybių problema nėra išspręsta. Nuteistasis pripažįsta problemą, kad būdamas laisvėje netinkamai rinkosi draugus ir pažįstamus. R. K. teigimu dabar su netinkamos reputacijos asmenimis nebendrauja, stengiasi kuo daugiau laiko skirti bendravimui su šeima bei drauge. Jis atsiribojo nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, jomis nesivadovauja ir sau aktualiomis nelaiko. Šiame kontekste teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistojo galimybės bendrauti su laisvėje esančiais asmenimis yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su neigiamą įtaką jam dariusiais asmenimis, todėl įvertinus išlikusius kriminogeninius veiksnius (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės), kategoriškai teigti, jog ir laisvėje nuteistasis jau sugebės atsisakyti bendravimo su šiais asmenimis, negalima.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad, nuteistasis praeityje susidurdavo su finansinėmis problemomis, dauguma jo nusikaltimų buvo turtinio pobūdžio, paskutinis jo nusikaltimas taip pat susijęs su materialinės naudos siekimu. Būdamas laisvėje didžiąją dalį nuolatinės veiklos neturėjo ir daug laiko praleisdavo su nusikalsti linkusiais asmenimis, su kuriais vartodavo narkotikus. Nuteistasis nesugebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant taikytų bausmių bei poveikių priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti pro socialų elgesį skatinančią aplinką. Pasak nuteistojo, būdamas laisvėje pragyveno iš savo gaunamo atlyginimo, gaudavo pašalpą, daug padėdavo tėvai. Tačiau byloje nėra pateikta oficialių duomenų, kad nuteistasis dirbo būdamas laisvėje, visi registruoti draudėjai yra atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis yra dirbantis, turi pakankamą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, tačiau jam stinga darbo patirties laisvėje. Nors bausmės atlikimo metu stebimas palankus požiūris darbinei veiklai, darbdavys sutiktų tęsti su nuteistuoju darbo sutartį jam išėjus anksčiau į laisvę bei turimi darbo įgūdžiai ateityje gali veikti kaip stiprus apsauginis veiksnys ir teigiamai įtakoti nuteistojo resocializacijos procesą, sėkmingos integracijos į visuomenę prielaidas, tačiau vertinant aplinkybes ir dėl menkos darbo patirties, tai nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Pažymos dėl galimo nuteistojo įdarbinimo pateikimas neturi būti sureikšmintas, nes tokia pažyma yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl tokių pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017 ir kt.).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis gimė ir užaugo pilnoje šeimoje, turi sutuoktinę, nuteistasis sulaukia paramos bei palaikymo iš artimųjų, laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau, akivaizdu, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti riziką pakartotinai nusikalti mažinantys apsauginiai veiksniai, susiję su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais, nuteistojo nusikalstamo elgesio neįtakojo, nes jis ir anksčiau turėdamas šeimą ir gyvenamąją vietą, padarė tyčinius nusikaltimus. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Taip pat reikia įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bausmę nuo 2021 m. lapkričio 5 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas dešimt kartų. Tačiau ši aplinkybė, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis R. K. paskutinį kartą skatintas tik 2019 m. gruodžio 20 d., dar iki ankstesnių jo svarstymų dėl lygtinio paleidimo taikymo, daugiau skatintas nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis 2023 m. gegužės 16 d. buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, nors iki tol jis dalyvavo elgesio korekcijos programose, lankė savipagalbos grupes, tai, be abejonės, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką dėjo minimalias pastangas koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, juolab kad 2022 m. balandžio 29 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka, pagal asmens bylos duomenis keletą kartų už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens bylos I tomas, II dalis, b. l. 160, 186). Taigi, nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl minėtos aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Pirmą kartą nusikalto būdamas vos šešiolikos metų. Anksčiau teistas septynis kartus, tarp kurių ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pažymėtina, kad nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu savo kaltę pripažįsta, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nepripažino. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos, sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja tikslas kuo greičiau išeiti į laisvę, tačiau per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Vien tik nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Teismo vertinimu, nuteistojo R. K. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai keitėsi teigiama linkme, tačiau, vis dar išliekant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų, pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir nenusikalsti, dar negalima. Teismo vertinimu, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė