Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-23Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-09
Bylos Nr.
1A-372/2014
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00788-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-372/2014Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00788-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1., 1.2.23.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjai advokatei Angelei Fominienei,nuteistajam R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas trylikos metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: iki 2013 m. birželio 10 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kokaino, kurio masė yra 4,617 g, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė yra 65,131 g, psichotropinių medžiagų – MDMA, kurio masė yra 3,791 g, bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų – metamfetamino, kurio masė yra 83,972 g, kurias neteisėtai laikė automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o 2013 m. birželio 10 d. apie 14.10 val., turėdamas tikslą jas savadarbiu įrenginiu įšauti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), tuo pačiu automobiliu nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini), kurias savadarbiu įrenginiu iššovė į (duomenys neskelbtini), teritoriją.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, jog teismas neišsamiai ir atmestinai išnagrinėjo ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis atpasakoja įvykio detales, nurodytas teisiamojo posėdžio metu, taip pat nurodo, jog pareigūnų T. A., N. N. ir L. S. parodymai nebuvo nuoseklūs. Teisiamajame posėdyje T. A. parodė, kad apelianto dokumentus patikrino jis, o N. N. nurodė, kad jis. Abu pareigūnai patvirtino matę, kur tiksliai nukrito apelianto savadarbiu įrenginiu iššautas paketas, nors, apelianto nuomone, tai neįmanoma dėl to, kad atstumas nuo tos vietos yra apie 300 m, teritorija apsodinta medžiais, o paketas buvo labai smulkus. Teismas, nustatydamas, kad paketas priklauso nuteistajam, rėmėsi vien šių liudytojų parodymais ir neatsižvelgė į tai, kad toje teritorijoje lankosi ir daugiau asmenų, norinčių ką nors permesti per pataisos namų įstaigos tvorą. Taigi rastas paketas, apelianto teigimu, galėjo priklausyti bet kam. Jei paketas būtų rastas ne degalinės teritorijoje, apeliantui nekiltų įtarimas, ar tai tikrai jo iššautas paketas, tačiau šiuo atveju jam kyla abejonių. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. minėjo, kad matė tik kryptį, kuria buvo šauta, ir nubėgęs rado paketą. Apeliantas taip pat nurodo, jog iššautas paketas buvo rastas degalinės teritorijoje ant pievelės, todėl ant jo turėjo likti žolės ar žemių pėdsakų, o kritimo vietoje nuo stipraus smūgio turėjo likti duobutė. Apeliantas pažymi, kad degalinės teritorija yra stebima vaizdo kameromis, todėl tyrimo metu siekiant pašalinti visas abejonės dėl paketo radimo aplinkybių buvo būtina išreikalauti vaizdo įrašus, tačiau tai padaryta nebuvo. Taip pat nebuvo atliktas pareigūnų, radusių paketą, parodymų patikrinimas įvykio vietoje, kurio metu būtų tiksliai užfiksuota paketo radimo vieta. Byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame būtų užfiksuoti tikslūs įvykio vietos vaizdai ir atstumai. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad nagrinėjant bylą būtina paskirti ekspertizę rasto paketo ir vamzdžio, iš kurio buvo iššautas paketas, palyginimui.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį veikus vieną. Apelianto teigimu, paketas ir savadarbis įrenginys, skirtas šiam paketui iššauti, priklauso kartu su juo buvusiam asmeniui vardu Donatas. Būtent Donatas turėjo iššauti tą paketą į pataisos namų teritoriją, tačiau prieš pat sulaikymą jis kažkur nuėjo. Apeliantui kyla įtarimas, kad būtent Donatas galėjo suorganizuoti policijos pareigūnų atvykimą į kiemą ir tokiu būdu pasilikti sau pinigus ir dalį narkotinių medžiagų. Tokią versiją apeliantas grindžia tuo, kad pakete rastos narkotinės medžiagos, pagal specialisto išvadą, buvo atskiestos kofeinu ir kitomis medžiagomis. Taigi Donatas, siekdamas, kad ši apgaulė neišaiškėtų paketą perdavus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, galėjo specialiai inscenizuoti šio paketo ir apelianto sulaikymą dar iki permetant paketą per pataisos namų įstaigos tvorą. Šią versiją, apelianto manymu, sustiprina ir tai, kad jį sulaikius jam niekas neskambino ir nepristatytų didelio kiekio narkotinių medžiagų arba pinigų už jas neieškojo. Tai nuteistajam atrodo nelogiška, be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad yra narkomanas, todėl niekas nepavestų jam vienam į pataisos namus vežti tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų. Tai, kad apeliantas veikė ne vienas, galėtų patvirtinti filmuojamų (duomenys neskelbtini) sankryžų ir geležinkelio pervažos vaizdo įrašai, tačiau pareigūnai šių įrašų neišsireikalavo. Apeliantas taip pat nurodo, jog tą pačią dieną jam ir Donatui važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini) įvyko avarija. Autoįvykio metu buvo ir Donatas, taigi apklausus žmones, mačiusius avariją, būtų galima šią aplinkybę nustatyti, tačiau pareigūnai to nesiėmė. Be to, avarijos vietoje turėtų būti cigarečių nuorūkos su Donato DNR pėdsakais, tačiau šis tyrimas taip pat nebuvo atliktas. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrimo metu nebuvo atlikta krata jo namuose, nors ten galėjo būti rasta ir daugiau narkotinių medžiagų. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai į visas šias aplinkybes neatsižvelgė.

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai jo kaltę grindė tuo, kad prieš atvykstant į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis telefonu kontaktavo su abonentais, esančiais telefono adresų svetainėje, o ten įrašų „Doncė“ nėra. Apeliantas nurodo, jog Donatas jam buvo davęs kitą telefono aparatą, kurį vėliau atsiėmė ir išsinešė su savimi. Apeliantas taip pat nurodo, jog iš savo telefono skambino draugams, kurie galėtų paskolinti automobilį, nes savo sugadino tą pačią dieną įvykusiame autoįvykyje.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje esantis jo prisipažinimas buvo išgautas priverstinai, pareigūnas L. S. diktavo, kas jame turi būti parašyta. Apelianto teigimu, jeigu jis būtų nuoširdžiai prisipažinęs, kad padarė jam inkriminuotą veiką, tai tikrai būtų nurodęs esminę įvykio aplinkybę – paketo šūvį iš savadarbio įrenginio, tačiau tokios aplinkybės jo prisipažinime nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo prisipažinime nurodytos tik tos aplinkybės, kurias savo 2013 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime yra nurodęs pareigūnas L. S., pavyzdžiui, tai, kad paketas ir savadarbis įrenginys rasti automobilio viduje. Apelianto teigimu, pareigūnas L. S. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi ir tai patvirtina šio pareigūno parodymai, duoti teisiamajame posėdyje. Liudytojas parodė, kad dar iki išardant paketą klausė R. K., kas yra viduje, ir šis atsakė – „kaifas“. Šiuos liudytojo L. S. parodymus paneigė apelianto sulaikyme dalyvavę pareigūnai T. A. ir N. N.. Šie liudytojai patvirtino, kad R. K. sakė nežinantis, kas yra paketo viduje.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats paketas, kurio turinį galima pakeisti per kelias minutes, nebuvo tinkamai saugomas, visi pareigūnai nurodo skirtingas jo gavimo aplinkybes. N. N. 2013 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime minimas tik automobilis ir savadarbis įrenginys, apie paketą jame neužsimenama. Tyrėjas L. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad paketas pateiktas tyrėjai A. Ž.. Apelianto manymu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas yra suklastotas, kadangi teisme liudytoju apklaustas T. A. nurodė, jog nepateikinėjo jokio paketo A. Ž., tą dieną apie pusę aštuonių vakaro buvo tik apklaustas liudytoju. Pati A. Ž. teisme teigė, kad jokių narkotikų nematė ir nefotografavo. Liudytojas L. S., teisiamojo posėdžio metu paklaustas, kas pateikė paketą A. Ž., atsakė nežinąs. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pačiame daiktų, dokumentų pateikimo protokole yra ištaisytas veiksmo atlikimo laikas, galima įžiūrėti, kad pirminis įrašas yra „18 val. 30 min.“, o ištaisytas į „16 val. 30 min.“. Apelianto teigimu, 16.30 val. T. A. fiziškai negalėjo pateikti protokole minimų daiktų, nes tuo metu konvojavo apeliantą iš ligoninės, kur jam iki 16.15 val. buvo atliekami tyrimai neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas mano, kad paketo turinys tyrimo metu galėjo būti pakeistas.

Apeliantas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo atliktas psichofiziologinis (melo detektoriaus) tyrimas, tačiau jo išvada yra melaginga. Tą įrodytų vaizdo įrašas, tačiau teismas atsisakė jį peržiūrėti. Pirmame šio tyrimo teste užfiksuota, kad apeliantas buvo nesąžiningas atsakydamas į klausimus, ar žinojo, kad pakete yra narkotikai, ir ar prie pataisos namų buvo atvykęs vienas. Apeliantas tai paaiškina tuo, kad jaudinosi dėl rezultatų, daug judėjo, tris kartus prašė išleisti į tualetą, tik po pirmo testo ekspertas paaiškino, kad reikia sėdėti ramiai. Antrame teste į klausimą, kiek paketėlių buvo pakete, nuteistasis atsakė sąžiningai: „nežinau“. Trečiame teste į klausimą, kiek asmenų atvyko su juo, atsakė sąžiningai, tačiau pačioje išvadoje yra klaida, t. y. tiriamasis atsakė, kad dviese, o išvadoje parašyta, kad vienas. Tai užfiksuota vaizdo įraše.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą, jo metu paskirti ekspertizę rasto paketo ir vamzdžio, iš kurio buvo iššautas paketas, palyginimui, papildomai apklausti liudytojus T. A. ir N. N., įpareigoti tyrimą atlikusius pareigūnus pateikti detalią įvykio vietos schemą bei anksčiau paskirtos DNR ekspertizės rezultatus.

Nuteistojo R. K. gynėja advokatė Angelė Fominienė apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu teigdama, jog byloje neįrodyta, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, teismo padarytos išvados nėra išsamios ir pagrįstos visapusišku įrodymu ištyrimu, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, be to, ištirtos ne visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamą veiką R. K. padarė vienas, nurodydama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. K. teigė, kad savadarbis įrenginys ir paketas, kurį jis iššovė, priklauso ne jam, o jo pažįstamam asmeniui vardu „Doncė“, su kuriuo susipažino per D. K.. Nuteistasis nuosekliai tvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) atvažiavo „Doncės“ prašymu, nes „Doncė“ norėjo įšauti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją paketą su mobilaus ryšio telefonais, automobilyje jis laukė, kol „Doncė“ duos nurodymą, kur pavažiuoti, kad būtų galima padaryti šūvį. Anot apeliantės, realiai paketų įšovimas į pataisos namų teritoriją nevykdomas vieno asmens, tai daroma dviese: vienas asmuo kalbasi telefonu su pataisos namuose esančiu nuteistuoju ir derina laiką, vietą, o kitas atlieka įšovimą. Tai, kad R. K. buvo ne vienas, apeliantės teigimu, patvirtino ir liudytojas T. A.. Apklaustas liudytojas L. S. taip pat parodė, kad operatyviniams darbuotojams yra žinomi asmenys D. K. ir „Doncė“, tačiau tyrimo metu jų buvimo vieta nebuvo nustatyta. Ištirti įrodymai, apeliantės vertinimu, patvirtina R. K. parodymus, kad jis veikė bendrininkų grupėje. Byloje ištirtais įrodymais nėra paneigti ir R. K. parodymai, kad jis tikėjo bendrininku „Donce“, jog gabenamame pakete yra mobilaus ryšio telefonai, dėl to buvo tartasi, dėl šio reikalo jį su „Donce“ supažindino D. K.. Pasak apeliantės, R. K. buvo įsitikinęs, kad gabendamas paketą su mobilaus ryšio telefonais, kuris bus įšautas į pataisos namų teritoriją, daro administracinį teisės pažeidimą, o ne BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu R. K. suabejojo, ar policijos pareigūnai į policijos nuovadą pristatė tą patį paketą, kurį jis iššovė. Teismas rėmėsi tik pareigūno liudytojo T. A. parodymais, kuriuose jis teigė, kad matė iššauto paketo skriejimo trajektoriją ir paėmė tą paketą, kuris buvo iššautas. Su šiuo liudytoju nebuvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje ir nenustatyta, ar jis realiai galėjo matyti, kur nukrito paketas. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kurios padarytos R. K. parodymų patikrinimo vietoje metu, matyti, kad matomumas dėl aukštų medžių buvo labai menkas.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje netirtos aplinkybės, kaip rastas paketas sietinas su savadarbiu įrenginiu (patranka), rastu R. K. vairuojamame automobilyje. Tam reikalinga specialisto trasologinė išvada, tik esant tokiai išvadai teismas galėtų konstatuoti, kad nuo pievos paimtas paketas su narkotinėmis medžiagomis buvo iššautas iš R. K. automobilyje rasto savadarbio įrenginio.

Šalies argumentai

Nuteistojo R. K. gynėja advokatė Angelė Fominienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais bei patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumą įrodymų, kurių pakanka pagrįstai išvadai, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismas nuteistojo R. K. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas bei paskyrė nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančią bausmę.

Pažymėtina, kad bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Skirtingai nei teigiama nuteistojo bei jo gynėjos apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino bylos įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas, kuriais įrodymais tiki, pripažįsta tinkamais, pakankamais ir remiasi nustatydamas bylos aplinkybes ir kuriuos, kaip nepatikimus, atmeta. Skunduose apeliantai dėsto savo nuomonę dėl bylos duomenų vertinimo, akcentuodami vienų įrodymų patikimumą (nuteistojo R. K. pateiktų paaiškinimų teisingumą) ir kitų – būtent policijos pareigūnų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą bei nelogiškumą. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde liudytojų parodymus vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, akcentuodamas neturinčius didesnės reikšmės teismų išvadoms parodymų prieštaravimus, netikslumus, ir nesiedamas jų su kitais bylos duomenimis, sutampančiais su šių asmenų parodymais. Lietuvos apeliacinio teismo manymu, negalima daryti išvados, kad faktinės bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, o įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK reikalavimus.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinių medžiagų – kokaino, kurio masė yra 4,617 g, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė yra 65,131 g, psichotropinių medžiagų – MDMA, kurio masė yra 3,791 g, bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų – metamfetamino, kurio masė yra 83,972 g, skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad būtent jis, privažiavus policijos pareigūnams, iššovė paketą iš patrankos, buvusios jo automobilyje, tačiau teigia nežinojęs ir negalėjęs žinoti apie tai, kad šiame pakete buvo ne mobilaus ryšio telefonai, bet narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Apeliantas R. K. tvirtina, kad su juo kartu buvo dar vienas asmuo, vardu Donatas – „Doncė“, kuris nuteistajam nurodė, kad pakete yra mobilaus ryšio telefonai, ir, kuris, apelianto teigimu, ir turėjo iššauti paketą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Taip pat nuteistasis abejoja, ar policijos pareigūnai surado būtent tą paketą, kurį jis iššovė, kadangi, R. K. manymu, neįmanoma tiksliai pamatyti, kur nukrito iššautas paketas, nes šūvio kryptimi teritorija apsodinta medžiais, o paketas galėjo nuskristi apie 300 metrų. Analogiškus argumentus, abejodama dėl teismo išvadų pagrįstumo, savo apeliaciniame skunde pateikia ir nuteistojo gynėja.

Šie nuteistojo bei gynėjos apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. R. K. kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina duomenys gauti liudytojų T. A., N. N., L. S., A. B. parodymais, R. K. prisipažinimu, specialisto išvada. Šie duomenys pagrįstai pripažinti patikimais apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais, jie paneigia R. K. versiją, kad jis nežinojo apie iššautame pakete buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas.

Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytojas T. A. nurodė, kad nuvykus pagal iškvietimą, pamatė apgadintą automobilį VW „Golf“, kurį vairavo R. K.. Sustabdžius automobilį bei N. N. paprašius pavažiuoti į šoną, vairuotojas patraukė automobilį ir tada jis (liudytojas) išlipęs iš tarnybinio automobilio išgirdo šūvį. Pakėlęs akis pamatė skrendantį į viršų daiktą, kuris maždaug už 100 metrų leidosi žemyn. Nubėgo iki tos vietos, kur daiktas nusileido ir rado jį ant pievos prie degalinės. Pievoje apvyniotas izoliacine plėvele ir užkištas popieriumi gulėjo flakonėlis, dydžiu panašus į flakonėlį nuo dezodoranto. Suprato, kad šauta buvo iš automobilio VW „Golf“, nes automobilyje buvo tik vienas asmuo – R. K., kuris buvo labai susijaudinęs, atrodė vartojęs narkotinių medžiagų. Liudytojas patvirtino esąs įsitikinęs, kad rado R. K. iššautą daiktą. Šūvis buvo į priešingą pusę nuo pataisos namų, kaip suprato dėl to, kad atsikratytų tuo daiktu. Po šūvio automobilyje VW „Golf“ matė suspausto oro patranką, suprato, kad šūvis paleistas iš jos. Kad tai patranka skirta nelegaliems daiktams permesti į pataisos namų teritoriją, suprato iš karto, nes tai darantys asmenys buvo sulaikyti ir anksčiau. Paskutinį kartą – prieš dvi savaites. Suradęs išautą paketą, susisiekė su PK budinčiuoju, kuris liepė paketą paimti ir kartu su automobilio VW „Golf“ vairuotoju pristatyti į nuovadą. Atvykus į nuovadą, viską pridavė apylinkės inspektoriui. Apylinkės inspektorius pradėjo paketą ardyti, tačiau tik prakirpo ir pasakė, kad greičiausiai čia ne mobilūs telefonai, viską supakavo, įdėjo į įmautę ir kartu su sulaikytu asmeniu išsiuntė į komisariatą. Komisariate viską pridavė budėtojui, parašė tarnybinį pranešimą ir išvažiavo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuos T. A. liudytojo parodymus patvirtina ir papildo kito policijos pareigūno – liudytojo N. N. teisme duoti parodymai apie tai, kad automobilyje R. K. persisvėręs per galą, per atidarytą langą atliko šūvį iš suspausto oro baliono, skirto krovinius permesti į kolonijos teritoriją. Patrulis T. A., pastebėjęs šūvį bei skrendantį šaudmenį, nubėgo jį paimti. Paketas kilo į orą aukšta trajektorija ir ore buvo gana ilgą laiką, nes buvo iššauta labai aukštai. Matė tą užtaisą iki pat galo, kol nukrito ant žolės degalinės teritorijoje, taip pat matė, kaip kolega T. A. nubėgo link nukritusio šaudmens. Iki tos vietos buvo apie 100 metrų. Liudytojas taip pat patvirtino esąs visiškai įsitikinęs, kad būtent tas daiktas, kuris buvo iššautas, buvo ir paimtas. Paketas buvo pailgas, cilindro formos, pusantro sprindžio ilgio, jis buvo įpakuotas, apsuktas izoliacija. Sulaikytas vairuotojas iš pradžių buvo pristatytas į miesto nuovadą, bet nuovadoje, atplėšus paketą, pastebėta, kad jame ne mobilūs telefonai, o galimai narkotinė medžiaga. Tada sulaikytas automobilio VW „Golf“ vairuotojas ir narkotinė medžiaga buvo pristatyti į komisariatą. Į komisariatą vyko su vairuotoju ir tais daiktais – patranka ir paketu, juos perdavė į budinčią dalį.

2013 m. birželio 11 d. daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas savadarbis įrenginys – patranka, paimta iš R. K. automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaryta iš metalinio vamzdžio, sklendės ir nedidelio dujų baliono, kurio viduje gali būti laikomas suspaustas skystis ar oras, o 2013 m. birželio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad cilindro formos paketą su jame buvusiais septyniais skirtingo dydžio paketais, kurios yra galimai narkotinės medžiagos, pateikė liudytojas T. A. (t. 1, b. l. 18-23, 34-35).

Apygardos teisme parodžius savadarbio įrenginio (patrankos) bei rasto paketo nuotraukas, tiek liudytojas T. A., tiek N. N. patvirtino, kad čia būtent tas prietaisas, kuris buvo rastas R. K. automobilyje, bei tas paketas, kurį rado T. A., iššovus nuteistajam (t. 2, b. l. 127, 129). Taigi, liudytojų T. A. ir N. N. parodymai patvirtina, kad jie į policijos komisariatą pristatė būtent tą paketą, kuris nuteistojo buvo iššautas iš automobilio į orą įvykio vietoje. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentas, kad dėl apsodintų medžių buvo neįmanoma pamatyti, kur nukrito paketas. Iš liudytojų T. A., N. N. parodymų matyti, kad jie įsitikinę, kad buvo rastas būtent nuteistojo iššautas paketas, kuris, priešingai nei teigiama R. K. apeliaciniame skunde, po šūvio nukrito ne už trijų šimtų, o už šimto metrų. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti tikslų paketo nukritimo atstumą nuo šūvio vietos. Taip pat pažymėtina, kad pagal bylos duomenis patranka nėra gamyklinė, ji savadarbė, todėl nėra jokių galimybių nustatyti jos technines charakteristikas. Be to, iš liudytojo N. N. parodymų matyti, kad buvo iššauta labai aukštai, paketas kilo į orą aukšta trajektorija ir ore buvo gana ilgą laiką. Akivaizdu, kad aukšto šūvio trajektorija šiuo atveju turėjo įtakos atstumui nuo šūvio vietos iki paketo nukritimo vietos. Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad apygardos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais liudytojų T. A., N. N. parodymais, juolab, kad pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, nors ir nepripažino žinojęs apie paketo turinį, tačiau patvirtino, kad policijos pareigūnai rado jo iššautą paketą, kurį vėliau atplėšus, buvo rasta narkotikų (t. 1, b. l. 98-100). Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, jo manymu, šių liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus – dėl nuteistojo dokumentų patikrinimo aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad teisme T. A. parodė, kad jo dokumentus tikrino jis, o N. N. nurodė, kad šiuos veiksmus atliko jis. Visgi, išanalizavus liudytojo T. A. teisme duotus parodymus, darytina išvada, jog jis neteigė tikrinęs apelianto dokumentus. T. A. patvirtino tik tai, kad vairavo automobilį, nebendravo su nuteistuoju iki šūvio bei tai, kad prie R. K. buvo priėjęs jo kolega – N. N.. Liudytojas N. N. teisme aiškino, kad sustabdžius automobilį, būtent, jis išlipo, paprašė nuteistojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir reikiamus dokumentus. Taigi šių liudytojų parodymų turinio analizė paneigia apelianto teiginius dėl prieštaravimų jį sulaikiusių policijos pareigūnų parodymuose.

2013 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3014)-IS1-3524 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio cilindro formos paketo, 2013 m. birželio 10 d. patikrinimo metu rasto cilindro formos pakete, sudėtyje yra: psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 60,988 g, psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 4,218 g; psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 17,095 g; psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 1,671 g (iš viso 83,972 g); narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 33,101 g; narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 31,227 g; narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,803 g (iš viso 65,131 g); narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 4,617 g; psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 3,791 g. Nustatytas narkotinės medžiagos – heroino kiekis (65,131 g) pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas laikytinas labai dideliu kiekiu, o psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis (83,972 g) – dideliu kiekiu (t. 1, b. l. 39-43). BK 260 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę būtent dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Nuteistojo iškeltą versiją, kad jis nieko nežinojo apie pakete buvusias narkotines bei psichotropines medžiagas, paneigia byloje esantys liudytojų parodymai. Iš liudytojo L. S. parodymų, matyti, kad R. K. neminėjo jokių mobiliųjų telefonų, nuvykus kartu į policijos komisariatą, L. S. paklausė R. K., kas pakete. Iš pradžių R. K. nutylėjo, nieko nesakė, paskui L. S. paklausė R. K., ar ten „kaifas“, o R. K. palinksėjo galva ir daugiau nieko nesakė. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas A. B., kuris parodė, kad patranką ir paketą atnešė patruliai, paskui atėjo du civiliai apsirengę policijos pareigūnai, kurie klausė R. K., ar pakete yra „kaifas“, R. K. atsakė, kad yra. Jokių mobiliųjų telefonų R. K. neminėjo, verkė, sakė žinantis, kas jam gresia. Liudytojų L. S. ir A. B. nurodytų aplinkybių nepaneigia tai, kad apie šias aplinkybes nieko neparodė liudytojai T. A. bei N. N.. Be to, sulaikymo dieną R. K. surašytame atvirame prisipažinime, nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) jis vyko turėdamas tikslą peršauti paketą su narkotinėmis medžiagomis į pataisos namų teritoriją, nurodė, kad jis anksčiau šaudė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir žinojo, iš kurios vietos reikėjo šaudyti. Taip pat nurodė, kad jam apsisukinėjant kiemuose privažiavo policijos ekipažas ir jį sustabdė, automobilyje rado patranką ir paketą su narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 80). Nuteistojo skundo argumentai, kad byloje esantis jo prisipažinimas buvo išgautas priverstinai, kad pareigūnas L. S. diktavo, kas jame turi būti parašyta, paneigti liudytojo L. S. parodymais, kuriuose liudytojas pažymėjo, kad atvirą prisipažinimą R. K. parašė pats, jokio smurto vartojama nebuvo, R. K. buvo sąmoningas, prisipažinime parašė tą, ką ir pasakojo L. S.. Be to, tai, kad nuteistojo prisipažinime bei pareigūno L. S. 2013 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime teigiama, jog paketas ir patranka buvo rasti automobilio viduje ir nieko nepasisakyta apie šūvį, neduoda pagrindo išvadai, kad R. K. ne laisva valia parašė prisipažinimą, be to, ši aplinkybė taip pat neleidžia abejoti liudytojo L. S. duotų parodymų teisingumu. Pastebėtina, kad pareigūnas L. S. nedalyvavo įvykio vietoje, todėl galėjo tiksliai ir nežinoti visų įvykio aplinkybių, o byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad liudytojas L. S. byloje duoda neteisingus parodymus. Tai, kad R. K. žinojo apie paketo turinį, patvirtina ir nuteistojo elgesys jo sulaikymo metu. Ta aplinkybė, kad R. K., policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jų akivaizdoje atliko šūvį iš turėtos savadarbės patrankos, rodo, jog jis žinojo, kad patrankos užtaise yra narkotinės medžiagos bei suprasdamas gresiančios atsakomybės už disponavimą jomis pobūdį, tokiu būdu stengėsi jomis atsikratyti.

Teisėjų kolegija, atmesdama R. K. aiškinimą, kad jis nežinojo iššauto paketo turinio, atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis pripažino, jog jam yra žinoma, kaip ir iš kurios vietos iššauti paketą į pataisos namus, tuo užsiiminėjo prieš pusę metų iki įvykio. Be to, R. K. patvirtino, kad vartojo narkotines medžiagas. Tai patvirtina 2013 m. liepos 8 d. specialisto išvada Nr. T-N 1269/13(01), kurioje konstatuota, kad R. K. šlapime rasta morfino, kodeino ir 6-monoacetilmorfino (t. 1, b. l. 30). Be to, R. K. 2004 m. birželio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės pagrįstai apygardos teismui leido padaryti išvadą, kad R. K. žinojo, kas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, turi suvokimą apie jų kiekį, rūšį bei gresiančią atsakomybę už neteisėtą disponavimą jomis. Tuo tarpu teismų praktikoje kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnį užtenka nustatyti, jog asmuo suvokė, kad neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, numano šių medžiagų kiekį (bendrais bruožais suvokia šių medžiagų kiekį) ir nori taip veikti.

Nuteistojo R. K. iškelta versija, kad su juo kartu buvo dar vienas asmuo, vardu Donatas – „Doncė“, kuris nuteistajam nurodė, kad pakete yra mobilaus ryšio telefonai, be to, kuris turėjo iššauti paketą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, nepagrįsta jokia bylos medžiaga. Pažymėtina, kad šio asmens niekas nematė, t.y. nei policijos pareigūnai buvę įvykio vietoje, kur buvo iššautas paketas, nei tie pareigūnai (S. J., T. B.), kurie sustojo prie apgadinto R. K. automobilio, jam padarius eismo įvykį kelyje į (duomenys neskelbtini). Tiek S. J., tiek T. B., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad R. K. buvo vienas, automobilyje daugiau žmonių nebuvo, prie jų niekas nebuvo priėjęs (t. 1, b. l. 49-50, 51-52). Ikiteisminio tyrimo metu asmuo, kurį R. K. vadina „Doncė“ nebuvo nustatytas, duomenų, kad nuteistasis buvo ne vienas, taip pat nesurinkta, o apklausti asmenys, kurie tą dieną matė R. K. ir jo automobilį, parodė, kad R. K. matė vieną, kitų asmenų kartu nebuvo (t. 1, b. l. 56). Pažymėtina ir tai, kad išanalizavus liudytojo T. A. parodymus matyti, kad jis matė tik vieną nuteistąjį automobilyje, daugiau nieko nematė. Tuo tarpu šio liudytojo nurodyta aplinkybė, kad pats R. K. jo kolegai buvo sakęs, kad laukia draugo, priešingai nei nurodo gynėja apeliaciniame skunde, nepatvirtina aplinkybės, jog R. K. įvykio vietoje buvo ne vienas ir veikė vykdydamas šio, nenustatyto asmens, nurodymus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surasti ir D. K., kuris, nuteistojo teigimu, supažindino jį su asmeniu, vardu Donatas („Doncė“). Iš D. K. motinos J. K. parodymų matyti, kad ji nežino, kur jos sūnus, su D. K. susipyko gegužės ar birželio mėnesį ir nuo tada jo nematė. Kita vertus, net ir nustačius, kad su nuteistuoju buvo jo įvardintas asmuo „Doncė“, tai R. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepašalintų.

Nuteistojo bei gynėjos skundo argumentai dėl neatliktų ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų (įvykio vietos bei kitų vietų vaizdų įrašų išreikalavimas, įvykio vietos apžiūra, pareigūnų, radusių paketą, parodymų patikrinimas įvykio vietoje, rasto paketo ir vamzdžio, iš kurio buvo iššautas paketas, palyginimo ekspertizė, jo gyvenamosios vietos krata, liudytojų apklausa bei kiti) esminės reikšmės, vertinant nuteistojo R. K. veiksmus BK 260 straipsnio 3 dalies prasme, neturi. Lietuvos apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad R. K., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė, gabeno narkotinių medžiagų – kokaino, kurio masė yra 4,617 g, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė yra 65,131 g, psichotropinių medžiagų – MDMA, kurio masė yra 3,791 g, bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų – metamfetamino, kurio masė yra 83,972 g, t.y. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuteistojo prašymai išreikalauti tam tikrą medžiagą, apklausti papildomus liudytojus buvo svarstyti ir pirmosios instancijos teisme, kur motyvuotai protokolinėmis nutartimis buvo atmesti.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad daiktų, dokumentų pateikimo protokolas buvo suklastotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad pareigūnai, pateikę iššautą paketą, praėjus po įvykio nemažam laiko tarpui, negalėjo tiksliai nurodyti, kam paliko paketą, bei tai, kad daiktų, dokumentų pateikimo protokole yra ištaisytas procesinio veiksmo atlikimo laikas, neleidžia manyti, kad minėtas dokumentas yra suklastotas. Be to, liudytoja apklausta tyrėja A. Ž. patvirtino, kad nuo ligoninės, kur nuteistajam iki 16.15 val. buvo atliekami tyrimai neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti, iki komisariato yra ne daugiau kaip 5 min. kelio, todėl pareigūnai galėjo 16.30 val. pristatyti R. K. į komisariatą bei pateikti paketą.

Skunde nuteistasis taip pat ginčija atlikto psichofiziologinio (melo detektoriaus) tyrimo išvadas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu R. K. kaltė nebuvo grindžiama šio tyrimo pateiktomis išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas nenumato galimybės įtariamojo (kaltinamojo) parodymų teisingumo tikrinti panaudojant poligrafą. Taigi, atlikto psichofiziologinio tyrimo rezultatai, užfiksuoti specialisto išvadoje, negali būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis R. K. kaltę. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo peržiūrėti psichofiziologinio tyrimo metu darytą vaizdo įrašą. R. K. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo nepašalina ir kitos apeliantų nurodytos aplinkybės, kad paprastai paketų įšovimas į pataisos namų teritoriją nevykdomas vieno asmens, tai daroma dviese ar, kad vienam R. K. niekas tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų nepatikėtų vežti į pataisos namus, nes nuteistasis yra narkomanas. Pažymėtina, kad tai yra prielaidomis ir spėjimais grindžiama subjektyvi apeliantų nuomonė, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Todėl tokie teiginiai negali būti vertinami kaip paneigiantys R. K. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti motyvai nuoseklūs, bylos duomenys, kuriais grindžiamas R. K. kaltumas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įvertinti patikimumo aspektu, o teismo išvados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, atskirus įrodymus sugretinus tarpusavyje ir su byloje surinktų įrodymų visetu.

Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, bylos duomenimis nenustatyta, kur, iš ko bei kokiomis aplinkybėmis R. K. įgijo narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Pats nuteistasis parodė, kad šias medžiagas atsinešė į jo variuojamą automobilį bei turėjo su juo buvęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, asmuo - „Doncė“. Tačiau tokią R. K. versiją nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, tuo tarpu dėl nuteistojo aiškinimo, kad jis įvykio vietoje buvo ne vienas, teisėjų kolegija jau pasisakė. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos nuosekliai laikomasi ir toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268/2009, Nr. 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad jei asmuo gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, tai jas turėjo iš kažko įsigyti. Dėl šių aplinkybių apygardos teismo nuosprendis keistinas iš jo aprašomosios dalies šalinant aplinkybę, kad R. K. iki 2013 m. birželio 10 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Kartu pažymėtina, kad nors ir nenustatyta, jog šias medžiagas įsigijo R. K., tai nešalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija nustato šias bylos medžiaga įrodytomis pripažįstamas aplinkybes: R. K. 2013 m. birželio 10 d. apie 14.10 val. automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) narkotinių medžiagų – kokaino, kurio masė yra 4,617 g, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, kurio masė yra 65,131 g, psichotropinių medžiagų – MDMA, kurio masė yra 3,791 g, bei didelį kiekį psichotropinių medžiagų – metamfetamino, kurio masė yra 83,972 g, ir kurias neteisėtai laikė automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą jas savadarbiu įrenginiu įšauti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), o 2013 m. birželio 10 d. apie 14.10 val. savadarbiu įrenginiu šias medžiagas iššovė į (duomenys neskelbtini), teritoriją. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, t.y. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, skirdamas bausmę nuteistajam, apygardos teismas tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnio antroje dalyje nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis yra nežymiai didesnis už šios bausmės vidurkį, paskyrimas R. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinius skundus jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, jog R. K. iki 2013 m. birželio 10 d. 11.00 val. Alytaus savivaldybėje tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Laima GarnelienėKęstutis Jucys