- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- 1-1350-486/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Š.
- Kategorijos
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro M. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. anksčiau teistas - 2017-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 7 d. - 30 parų areštu, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2017 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu padaręs LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jis, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2018 m. vasario 9 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Rygos g. 7, vairavo transporto priemonę - automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 243 straipsnyje.
Taip pat A. Š. 2018 m. vasario 9 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Rygos g. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2.87 promilės etilo alkoholio). Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje .
Apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė kad, buvo teistas vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam, administracine tvarka baustas, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Po teismo sprendimo prisiekė, kad daugiau negers, tačiau kaip tai atsitiko paaiškinti negali. 2018-02-09, ryte, nuvažiavo į Santariškes prie garažų pasiimti pažįstamo automobilio ,,Peugeut 307“, valstybinis (duomenys neskelbtini) kadangi jis yra išvykęs į užsienį, o automobilis ten buvo paliktas remontuoti ir jį sutvarkius bijojo palikti, kad neišdaužytų niekas stiklų. Atvažiavo blaivas, nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau vis tiek galvojo atsargiai ramiai tą automobilį pervaryti pas save. Važiuojant pakeliui paskambino draugai ir pakvietė jį, kad pažiūrėtų jų automobilį. Jis važiavo per kiemus atsargiai, kad jo niekas nepastebėtų. Atvykus pas juos pastarieji pasiūlė išgerti, jis sutiko, kodėl pats nežino. Su jais išgėrė 0,7 l butelį degtinės, gėrė dviese. Išgėrus degtinę sugalvojo, kad reikia važiuoti namo, iš karto galvojo eis pėsčiomis, tačiau kažkodėl persigalvojo ir sėdo į automobilį vairuoti, nes nenorėjo ten jo palikti. Jau grįžus į namų kiemą, kur gyvena pas draugą, išlipo iš automobilio ir pamatė kaip privažiuoja policija. Policijos pareigūnai patikrino, papūtė į alkotesterį ir įpūtė 3,11 promiles. Po to, buvo pristatytas į narkologinį kraujui paimti. Dėl to kas įvyko labai gailisi. Kam tiksliai priklauso automobilis, kurį vairavo, šiuo metu nežino.
Papildomai apklaustas įtariamuoju A. Š.parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai datos nenurodys, neatsimena, nuvyko į Kėdainius. Pagal skelbimą rado, kad parduoda automobilį, kuris patiko. Susitiko su nepažįstamu vyriškiu Kėdainiuose, kurio duomenų neturi, pateikti negali, nei vardo, pavardės nurodyti negali, veido bruožų apibūdinti negali, kontaktinio telefono neturi. Jis pardavė automobilį ,,Peugeot 307", valstybinis (duomenys neskelbtini) už 450 eurų, tačiau pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašė, kadangi minėtas asmuo pasirašė sutartį su S. L. (į rankas davė jam Registracijos liudijimą Nr. F 838715) ir pirkimo-pardavimo sutartį (tuo žmogaus pasirašytas su S. L.). Po automobilio pirkimo turėjo susisiekti su S. L. ir pasirašyti su juo sutartį, tačiau to nepadarė, todėl minėtas automobilis VĮ ,,Regitra" registruotas S. L. vardu. Pateikti pirkimo - pardavimo sutarties negali, ją pametė, S. L. kontaktinio telefono neturi. 2018 m. vasario 9 d., apie 16.00 val., nuvyko prie garažų, netoli Santariškių, kur 2017 m. spalio mėnesį tvarkymui buvo paliktas automobilis ,,Peugeot 307", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis blaivus atsisėdo už vairo, ir norėjo perstatyti minėtą automobilį į Rygos g., Vilniuje. Pakeliui jam paskambino pažįstami, pakvietė į svečius, jis nuvyko į Bajorus, adreso nežino, pas juos svečiuose išgėrė apie 400 gramų degtinės, važiuoti niekur neplanavo pradžiai, bet kažkodėl tai neblaivus atsisėdo už minėto automobilio vairo ir vyko link Rygos g., Vilniuje, kur ir sustabdė pareigūnai. Kai sustabdė pareigūnai, pateikė asmens tapatybę kortelę, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes 2017 m. atimta teisė vairuoti. Iškart sutiko pūsti į alkotesterį, po ko geranoriškai sutiko vykti su policijos pareigūnais į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginį priduoti. Po ko, jį uždarė į areštinę, kadangi jau antrą kartą neblaivus vairuoja automobilį. Kaltas dėl įvykio, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 44, 54-55, 64-65).
Liudytoja A. L. parodė, kad 2018-02-09, apie 16.25 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad nuo Justiniškių g. 146 važiuoja automobilis ,, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad kad galimai vairuotojas yra neblaivus. Vykstant į įvykio vietą iš VPK OVS gavo papildomą informaciją, kad automobilis įvažiavo į Rygos g. kiemą esantį prie 7 namo. Atvykus minėtu adresu pastebėjo minėtą Peugeot 307“ automobilį, kuris važiavo gilyn į kiemą. Panaudojus garsinį ir šviesos signalą, automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie vairuotojo ir atidarius vairuotojo dureles, iškart pajuto stiprų alkoholio kvapą, bendraujant su vairuotoju kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. Š., jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas. Š. buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, privalomosios atsakomybės draudimą ir techninės apžiūros lapą, tačiau pilietis jų nepateikė, tik pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Paklausius prieš kiek laiko vyras vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš tris valandas išgėrė 200 gramų alkoholinių gėrimų. Alkoholio matuokliu ,,ALKOTEST 7510" Nr. ARJK-0139, patikros sertifikato Nr. 0712748 buvo nustatytas A. Š. 3.11 promilių girtumas. A. Š. buvo sulaikytas ir įsodintas į tarnybinį automobilį sulaikytiems skirtą vietą. Patikrinus per VRM CDB paaiškėjo, kad A. Š. jau buvo baustas, kad vairavo automobilį neblaivus. A. Š. paaiškino, kad automobilis priklauso jam, bet jis nespėjo jo persirašyti. Į įvykio vietą buvo iškviestas dar vienas ekipažas V1710, kuris A. Š. nuvežė į VPLC priduoti kraujo tyrimą. Apžiūrėjus automobilio išorę buvo apgadintas priekinis bamperis ir įlenktas dešinės pusės slenkstis, minėtas automobilis ,,Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į Minsko pl. 27. Iš automobilio A. Š. pasiėmė asmeninius daiktus (b.l. 26).
L. S. L. parodė, kad 2017-05-26 pardavė savo automobilį ,,Peugeot 307", (duomenys neskelbtini) S. K., gim. m., gyvena Kėdainiuose. Minėtas automobilis buvo po eismo įvykio, nebuvo techninės apžiūros, S. K. žadėjo sutvarkyti automobilį, pranešti į VĮ ,,Regitra" apie savininko keitimą, tačiau to nepadarė iki šiol. Vakar jis nuvyko į Kėdainius, rado S. K., kuris paaiškino jam, kad pardavė automobilį, tačiau jokių dokumentų neturi ant rankų, pametė pirkimo - pardavimo sutartį. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Todėl registre automobilis registruotas jo vardu iki šiol, prašo jį jam grąžinti. Kas vyko toliau su minėtu automobiliu, nežino, negali pasakyti, jokios vertingos informacijos nesuteiks (b.l. 31).
2018-02-19 specialisto išvadoje Nr. T-A 1519/2018 (01), konstatuota, kad A. Š. kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 2,87 promilės etilo alkoholio (b.l. 48).
Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatyto akte, nurodyta, kad automobilio ,,Peugeot 307" 2002 m. gamybos, vertė yra 1280 eurai (b.l. 17).
Pažymoje iš VĮ ,,Regitra" duomenų bazės, nurodyta, kad automobilis ,,Peugeot 307", v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. L., gim. 1953 m. (b.l. 13; 16).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Š. vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę 3 (tris) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 2018 m. vasario 9 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Rygos g. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Peugeot 307", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 243 straipsnyje bei LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl A. Š. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę A. Š. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas, susiję su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad administracine tvarka baustas (b.l. 75-77), teistas 1 kartą, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu). Remiantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiskavimo (LR BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Pažymėtina, kad nors, kaip nustatyta, A. Š. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartis Nr. 2K-122/2012).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2.87 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Iš pateikto matyti, kad A. Š. neturėdamas teises vairuoti (atimta), vėl pažeidė draudimą ir vairavo neblaivus, todėl, teismo vertinimu, tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones maksimaliai 3 (trejų) metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis “Peugeut 307”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ji turėtų būti konfiskuojama, tačiau įvykio metu A. Š. vairavo automobilį automobilį Peugeot 307", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį ne jam o S. L.. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodoma, kad automobilio Peugeot 307“ 2002 m. gamybos, vertė yra 1280 eurai, todėl būtent ši suma išieškotina.
Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju A. Š. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 243 straipsnyje ir nuteisti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. Š. galutinę bausmę - 20 (dvidešimt) parų arešto.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. Š. galutinę bausmę - 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas arešto bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti A. Š. sulaikyme išbūtą laiką 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. faktinio sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Konfiskuoti automobilio ,,Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 1280 (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt) eurų iš kaltinamojo valstybės naudai.
Paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 3 (trijų) trijų metų laikotarpiui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą A. Š. panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paimtą asmens tapatybės kortelę grąžinti A. Š.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.