Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 209 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu bei V. K. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir V. K. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu V. K. paskirta ir neatlikta bausme – 496 MGL (18 674,40 Eur) dydžio bauda bei nuteistajam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 496 MGL dydžio bauda, į išieškotiną baudą įskaitant dalį nuteistojo jau sumokėtos baudos.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią teismas nutarė skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo dienos.

Iš V. K. civiliniam ieškovui BUAB „T“ priteista 75 874,76 Eur nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad pasisavino UAB „T“ didelės vertės turtą – 75 874,76 Eur, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. būdamas UAB „T“ (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, kuriam užimamų pareigų pagrindu buvo patikėtas UAB „T“ turtas, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „T“ pinigines lėšas, 2016 m. liepos 31 d. turėdamas UAB „T“ kasoje 652,74 Eur bei iš elektroninių kasos aparatų surinktas pinigines lėšas, užregistruotas 2016 m. liepos 31 d. UAB „T“ balanso eilutėje „(duomenys neskelbtini)“, šių piniginių lėšų neperdavė BUAB „T“ bankroto administratorės UAB „B“ įgaliotam asmeniui E. S. ir tokiu būdu pasisavino 652,74 Eur.

1.2. Be to, jis laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. suklastojo tariamai UAB „D“ išrašytą 2014 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija SD Nr. (duomenys neskelbtini), už 37 510 Lt (10 863,65 Eur) įsigytas statybines medžiagas ir tariamai UAB „S“ išrašytą 2014 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija S (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 33 880 Lt (9 812,33 Eur) įsigytas statybines medžiagas bei surašė 2015 m. lapkričio 17 d. buhalterinę pažymą, kurioje nurodė, kad 9 812,33 Eur (33 880 Lt) dydžio skola UAB „S“ ir 10 863,65 Eur (37 540 Lt) dydžio skola UAB „D“ buvo sumokėtos grynaisiais jo paties lėšomis, o apmokėjimo dokumentai pamesti. Po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą pasisavinti UAB „T“ pinigines lėšas, veikdamas per UAB „T“ apskaita? tvarkiusia? UAB „A“ buhalterę R. S., nesuvokusia? jo nusikalstamu? veiksmu? pobūdžio, pateikė jai duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, o šiai minėtas ūkines operacijas apskaitos registre „Sąskaitos detali ataskaita (pagal dokumentus)“ (sąskaita 24351 „Direktorius V. K.“) užregistravus kaip 20 675,98 Eur (9 812,33+10 863,65) dydžio UAB „T“ įsiskolinimą direktoriui V. K. ir skolų, kurių dydis 20 675,98 Eur, prekybos tiekėjams sumažėjimą, kaip pagrindą nurodant dokumentą Nr. „2015-11“, V. K. pasisavino svetimas, UAB „T“ priklausančias didelės vertės pinigines lėšas – 20 675,98 Eur.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimas UAB „T“ pinigines lėšas, V. K. suklastojo UAB „T“ su (duomenys neskelbtini) įmone RAB „E“ 2015 m. gruodžio 13 d. sudarytą sutartį dėl garso technikos įsigijimo už 53 905 Eur ir kasos išlaidų orderiais – 2016 m. sausio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-001 dėl 16 000 Eur išmokėjimo ir 2016 m. sausio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-003 dėl 37 905 Eur išmokėjimo – pagrindė neva jis grynaisiais pinigais išmokėjo iš įmonės kasos (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „E“ iš viso 53 905 Eur. Tačiau šių pinigų šiai įmonei jis nesumokėjo, o paėmęs iš kasos, šias svetimas UAB „T“ priklausančias didelės vertės pinigines lėšas pasisavino.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimas UAB „T“ pinigines lėšas, V. K. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 14 d., pagal 2016 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-008, 2016 m. gegužės 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-010 ir 2016 m. birželio 14 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-011, iš kasos paėmė 641,04 Eur, kuriuos neva jis grynaisiais pinigais išmokėjo iš įmonės kasos A. V., tačiau šių pinigų A. V. neišmokėjo, o paėmęs iš kasos šias svetimas UAB „T“ priklausančias pinigines lėšas pasisavino. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

2. V. K. taip pat nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. būdamas UAB „T“ direktoriumi ir nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. kasininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, vykdydamas naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veiklą, siekdamas pasisavinti pinigines lėšas, buvusias UAB „T“ kasoje ir elektroniniuose kasos aparatuose, apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą. Jis tyčia pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2016 m. liepos 21 d. V. K. pateike? bendrove?s apskaita? tvarkiusiai UAB „A“ buhalterei R. S., nesuvokusiai jo nusikalstamu? veiksmu? pobu?dz?io, suklastotus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, o ji juos įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą:

2.1. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. vasario 14 d. į apskaitą įtraukė tariamai UAB „D“ išrašytą 2014 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą–faktūrą, serija SD Nr. (duomenys neskelbtini), už 37 510 Lt (10 863,65 Eur) įsigytas statybines medžiagas bei tariamai UAB „S“ išrašytą 2014 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija S (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 33 880 Lt (9 812,33 Eur) įsigytas statybines medžiagas bei 2015 m. lapkričio 17 d. surašytą buhalterinę pažymą, kurioje nurodė, kad 9 812,33 Eur (33 880 Lt) dydžio skola UAB „S“ ir 10 863,65 Eur (37 540 Lt) dydžio skola UAB „D“ buvo sumokėtos grynaisiais jo paties (V. K.) lėšomis, o apmokėjimo dokumentai pamesti. R. S. apskaitos registre „Sąskaitos detali ataskaita (pagal dokumentus)“ (sąskaita 24351 „Direktorius V. K.“) užregistravo UAB „T“ 20 675,98 Eur dydžio įsiskolinimo jos direktoriui V. K. padidėjimą ir skolų, kurių dydis 20 675,98 Eur, prekybos tiekėjams sumažėjimą, be apskaitos dokumentų;

2.2. laikotarpiu nuo 2016 m sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 18 d. į apskaitą įtraukė 2016 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-001 dėl 16 000 Eur išmokėjimo, nurodant pagrindą: „Avansas pagal sutartį Nr. 1312/2015“, 2016 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-003 dėl 37 905 Eur išmokėjimo, nurodant pagrindą: „Avansas pagal sutartį Nr. 1312/2015“ ir apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 53 905 Eur sumažėjimą įmonės kasoje, nors realiai šios ūkines operacijos neįvyko, o pinigai grynaisiais iš UAB „T“ kasos (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „E“, iš viso 53 905 Eur, išmokėti nebuvo;

2.3. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 14 d. trimis mokamaisiais žiniaraščiais pagrindė darbo užmokesčio, viso 641,04 Eur, išmokėjimą A. V. ir į apskaitą įtraukė – 2016 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-008 dėl iš kasos paimtų 349,51 Eur, nurodant pagrindą: „Išmokėtas darbo užmokestis už 2016.03“ (iš jų pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 3 A. V. – 84,18 Eur), 2016 m. gegužės 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-010 dėl iš kasos paimtų 607,28 Eur, nurodant pagrindą: „Išmokėtas darbo užmokestis už 2016.04“ (iš jų pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 4 A. V. – 271,95 Eur) ir 2016 m. birželio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-011 dėl iš kasos paimtų 620,24 Eur, nurodant pagrindą: „Išmokėtas darbo užmokestis už 2016.05“ (iš jų pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 5 A. V. 284,91 Eur), nors realiai A. V. šie pinigai išmokėti nebuvo, ir apskaitos registruose užregistravo 641,04 Eur grynųjų pinigų sumažėjimą įmonės kasoje. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 16 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2016 m. liepos 21 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

3.1. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. būdamas UAB „T“ direktoriumi ir kasininku, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „T“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalimi, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, privalėjo veikti bendrovės naudai. Žinodamas, kad bendrovė nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo 127 731,30 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2016 m. liepos 31 d., siekdamas pasisavinti didelės vertės svetimas – UAB „T“ priklausančias pinigines lėšas – 75 874,76 Eur, suklastojo tariamai UAB „D“ išrašytą 2014 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija SD Nr. (duomenys neskelbtini), dėl už 37 510 Lt (10 863,65 Eur) įsigytų statybinių medžiagų ir tariamai UAB „S“ išrašytą 2014 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija S (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), dėl už 33 880 Lt (9 812,33 Eur) įsigytų statybinių medžiagų bei surašė 2015 m. lapkričio 17 d. buhalterinę pažymą, kurioje nurodė, kad 9 812,33 Eur (33 880 Lt) dydžio skola UAB „S“ ir 10 863,65 Eur (37 540 Lt) dydžio skola UAB „D“ buvo sumokėtos grynaisiais jo paties (V. K.) lėšomis ir tokiu būdu pasisavino 20 675,98 Eur. Be to, jis suklastojo tariamai 2015 m. gruodžio 13 d. sudarytą sutartį tarp UAB „T“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės RAB „E“ dėl (duomenys neskelbtini) technikos įsigijimo už 53 905 Eur, kasos išlaidų orderius – 2016 m. sausio 6 d. Nr. LAISV16-001 dėl 16 000 Eur ir 2016 m. sausio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-003 dėl 37 905 Eur, ir šių dokumentų pagrindu iš kasos paėmė 53 905 Eur ir juos pasisavino. Be to, jis iš UAB „T“ kasos paėmė grynuosius 641,04 Eur, kuriuos jis neva grynaisiais pinigais išmokėjo iš įmonės kasos A. V.. Tokiu būdu V. K. iš viso pasisavino 75 874,76 Eur vertės UAB „T“ turtą.

3.2. Taigi V. K., blogai valdydamas įmonę, pasisavinęs įmonės turtą, atitraukdamas bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, pasunkino atsiskaitymą su kreditoriais laiku, padarė įtaką bendrovės mokumui, o tai nulėmė UAB „T“ bankrotą, nes dėl tokių aplinkybių 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo iškelta UAB ,,T“ bankroto byla Nr. B2-1119-163/2016, o taip pat padaryta didelė 123 284,62 Eur dydžio žala kreditoriams. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apelianto teigimu, išvadą, jog V. K. negali būti pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, apygardos teismas grindė tik formaliais argumentais – nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, jog jam paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, be kita ko, nustatė V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nors ši aplinkybė nuteistojo elgesio nepateisina ir jo kaltės nešalina, tačiau leidžia įžvelgti pozityvius jo mąstymo ir požiūrio pokyčius bei sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo veikų padarymo praėjo beveik trys su puse metų, o per šį laiką V. K. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, kas rodo, jog net ir be jam paskirtos bausmės, pastarasis pradėjo keisti gyvenimo būdą ir nėra linkęs nusikalsti. Apeliantas pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais V. K. dar niekada nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jo atžvilgiu netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, o teismo išvada, kad V. K. paskirtos baudos nedaro poveikio, neatitinka faktinių aplinkybių. Nuteistojo gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad V. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos dėl to, kad jis, po nusikalstamos veikos padarymo, išvyko į (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Skunde nurodoma, jog į šią valstybę nuteistasis išvyko dėl darbo, o Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, nes dėl prarastų galimybių išmokėti kreditą, buvo areštuoti nuteistojo ir jo sutuoktinės bei nuteistojo motinos butai. Taigi V. K. ne vengia atsakomybės, o išvyko turėdamas tikslą grąžinti kreditus bei sumokėti paskirtas baudas. Skunde pažymima ir tai, kad V. K. nei karto nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nuotoliniu būdu dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime. Pasak apelianto, reali laisvės atėmimo bausmė niekaip nepakeistų V. K. elgesio, bet priešingai – padarytų žalą jo šeimos gyvenimui, nes jis yra vedęs, augina mažametį vaiką, o jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistąjį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą ir pajamų šaltinį, todėl jam paskirtų baudų ir turtinės žalos atlyginimas taptų dar labiau komplikuotas. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet, esant galimybei, ja turi būti siekiama išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius, o turint omenyje tai, kad V. K. stengiasi keisti gyvenimo būdą, siekdamas to dirba užsienio kompanijoje ir, kiek leidžia galimybės, dalimis moka jam paskirtas baudas, jo teigiamus ryšius būtina išsaugoti. Skunde nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir kitų ryšių, apsaugant juos nuo neigiamo kitų kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę, o V. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant skunde aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja. Apibendrindamas apeliantas teigia, jog V. K. savo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo įrodė, kad pasikeitė, nėra linkęs nusikalsti, todėl jo atžvilgiu atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, tarp kurių yra ir tikslas sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo V. K. gynėjas posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, prašė pakeisti jo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą – V. K. atžvilgiu prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, o tuo atveju, jei teismas neįžvelgtų pagrindo taikyti minėtas BK nuostatas, prašė bent iš dalies atidėti V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis V. K. teismo posėdyje prašė jo atžvilgiu netaikyti laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato V. Ančiukaičio apeliacinis skundas atmestinas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl V. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį ir BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus, taip pat dėl paskirtos subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam V. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra jokio pagrindo, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas, nes, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į ankstesnius teistumus ir toliau sistemingai daromus teisės pažeidimus, negalima konstatuoti, kad pritaikius šį institutą, nuteistasis pakeis savo požiūrį į teisę ir ateityje tai jį sulaikys nuo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų darymo, kad tokia bausmė bus teisinga ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Apeliaciniame skunde neginčijamos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimo, apimties bei nuteistojo kaltės klausimai, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.

11. Pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-421/2013, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015, 2K-155-693/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija laiko, kad V. K. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, atitinka tiek jo padarytų veikų pavojingumą (jis nuteistas už vieno sunkaus, vieno apysunkio ir vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kurie, be kita ko, yra susiję ir su neteisėtos turtinės naudos gavimu, įmonės privedimu prie bankroto bei didelės turtinės žalos padarymu kreditoriams), tiek jo asmenybę (sistemingai daromi teisės pažeidimai, visuomenėje pripažintų taisyklių ignoravimas bei pan.) ir nėra aiškiai neproporcinga. Priešingai, turint omenyje ir BK normų sankcijose už V. K. inkriminuotų veikų padarymą numatytus bausmių dydžius (vien už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė be alternatyvų), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir aplinkybę, kad iki šiol nuteistojo atžvilgiu buvo skiriamos tik baudos, todėl jam paskyrė artimą minimumui laisvės atėmimo bausmės dydį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailestis dėl padaryto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir aplinkybė, jog jis augina mažametę dukrą bei išlaiko šeimą, nors ir svarbios skiriant bausmę, turint omenyje nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumą bei ne kartą jo atžvilgiu taikytų švelnesnių poveikio priemonių neefektyvumą, nesudaro pagrindo V. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Viena vertus, pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu konstatuota ir V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kita vertus, iš bylos duomenų akivaizdu, kad būtinybė išlaikyti mažametį vaiką, kuris gimė dar (duomenys neskelbtini), ir padėti kitiems šeimos nariams, egzistavo jau anksčiau, tačiau V. K. neatgrasė nuo vis naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo, todėl jis turi prisiimti dėl tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog V. K. asmenybės ir jo daromų veikų pavojingumas, nepaisant jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių, nemažėja – šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos yra net pavojingesnės už anksčiau V. K. padarytas nusikalstamas veikas. V. K. praeityje teistas 3 kartus: už viešosios tvarkos pažeidimą, už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą (2 nusikalstamos veikos), taip pat už netikro dokumento pagaminimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (t. 11, b. l. 1–48; t. 13, b. l. 65–67). Iš duomenų apie ankstesnius V. K. teistumus matyti, kad jis minėtas nusikalstamas veikas darė nuosekliai, t. y. jos sekė viena po kitos ir buvo padarytos nuo 2010 m. pabaigos iki 2013 m. pabaigos. Pirmiausia, Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nubaustas 6 MGL (780 Lt / 225,90 Eur) dydžio bauda už tai, kad du kartus (nuo 2012 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2013 m. balandžio 5 d.) nesumokėjo civilinėse bylose teismų paskirtų baudų (t. 11, b. l. 7–10). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL (2 600 Lt / 753,01 Eur) dydžio bauda už tai, kad 2013 m. kovo 16 d. būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, vartojo necenzūrinius žodžius kito asmens atžvilgiu, panaudodamas jėgą neleido jam įeiti į namo laiptinę, o šiam asmeniui užsirakinus automobilyje, bandė į šį automobilį patekti, tačiau nepavykus to padaryti, sulankstė automobilio valytuvus ir galinį valstybinį numerį, subraižė variklio gaubtą, o galiausiai apipylė automobilį alkoholiniais gėrimais ir ant jo nusišlapino (t. 11, b. l. 11–19). Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. pagamino netikrą dokumentą. Už šių veikų padarymą V. K. paskirta 496 MGL (18 674,40 Eur) dydžio bauda (t. 11, b. l. 20–48). Taigi akivaizdu, kad nuteistasis vien per minėtą 3 metų laikotarpį padarė 5 tyčines nusikalstamas veikas ir jam už tai net tris kartus buvo skirta viena švelniausių bausmės rūšių – bauda. Tačiau, nepaisydamas pirmaisiais dviem šioje pastraipoje minimais teismų sprendimais paskirtų baudų, V. K. ir toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Kaip nustatyta ir neginčijama nagrinėjamoje byloje, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. V. K. padarė dar 3 nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje (sunkus tyčinis nusikaltimas), BK 209 straipsnyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Taigi per beveik 6 metų laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. pabaigos iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., V. K. viso padarė 8 nusikalstamas veikas. Visa tai rodo, kad V. K. ilgą laiką veikė nusikalstamai ir, nepaisant jam skiriamų baudų, toks jo elgesys kartojosi.

13. Minėtų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad V. K. nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2020 m. sausio 7 d. net 36 kartus baustas administracine tvarka. V. K. padarytų administracinių nusižengimų daugumą sudaro sistemingi rinkliavų už automobilio parkavimą nesumokėjimo atvejai bei Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Visgi V. K. ne kartą baustas ir už tai, kad, būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) baro veiklą, neužtikrino, jog nebūtų trikdoma viešoji rimtis – nakties metu jo vadovautose įstaigose grojo garsi muzika ir buvo keliamas triukšmas (t. 13, b. l. 68–75). Iš aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų akivaizdu, jog V. K. gynėjo teiginiai apie išimtinai teigiamus jo ginamojo elgesio pokyčius po šioje byloje inkriminuojamų veikų padarymo, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Po ankstesnių teistumų ir teismo nuosprendžiais paskirtų baudų, taip pat šioje byloje inkriminuojamų naujų veikų padarymo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d., V. K. nenustojo veikti neteisėtai – jis nuolat ir sistemingai ignoravo bet kokias rinkliavas, jam visiškai nerūpėjo nuolat skiriamų vis naujų baudų grėsmė, todėl akivaizdu, kad nuteistasis jautėsi nebaudžiamas ir leido sau veikti ignoruodamas kitų asmenų ir visuomenės interesus.

14. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro vertindama visą nuteistojo elgesį nuo pirmojo nuosprendžio paskelbimo iki dabar ir negali sureikšminti kelių prieš pat apeliacinio teismo posėdžius pateiktų dokumentų apie V. K. paskirtų baudų mokėjimą. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje byloje, V. K. buvo sumokėjęs tik Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 6 MGL dydžio baudą (t. 11, b. l. 2). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 20 MGL (753,01 Eur) dydžio baudą, nuteistasis sumokėjo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, kuriuo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir byla pagal jo gynėjo apeliacinį skundą buvo pradėta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Be to, V. K. iki šiol nėra sumokėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos baudos (t. 13, b. l. 66, 94–95). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pats pirmasis V. K. teistumas taip pat buvo susijęs su teismų sprendimais paskirtų baudų nesumokėjimu (t. 11, b. l. 7–10). Kaip jau minėta, didžioji dauguma V. K. paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus iki šiol taip pat nemokėtos, o nauji pažeidimai daryti nepaisant naujų baudų grėsmės (t. 13, b. l. 68–75). Taigi V. K. prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdžius atlikti piniginiai mokėjimai siekiant padengti dalį paskirtų baudų, nelaikytini nuoširdžiais ir rodančiais teigiamą šių piniginio pobūdžio priemonių poveikį nuteistajam. Nuteistasis turėjo pakankamai laiko įrodyti nusiteikimą mokėti jam paskirtas baudas bei atlikti realius tokį siekį patvirtinančius veiksmus, tačiau, kaip rodo apeliacinės instancijos teismui antstolės L. Pužienės 2021 m. gegužės 25 d. raštas, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. iš V. K., kaip skolininko, nebuvo gauti jokie mokėjimai ir gera valia įsiskolinimų pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą jis nedengė (t. 13, b. l. 93–96) bei pradėjo veikti tik tada, kai jo atžvilgiu buvo priimtas griežtesnis, bet, teismo vertinimu, jokiu būdu ne per griežtas teismo sprendimas. Aplinkybės apie atliktus mokėjimus prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, teisėjų kolegijai leidžia sutikti su civilinio ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nuteistasis ir anksčiau turėjo galimybę bent iš dalies atlyginti padarytą žalą, tačiau išvykdamas į užsienį sąmoningai to nedarė.

15. Atsižvelgdama į visas šio sprendimo 11 – 14 pastraipose minėtas aplinkybes apie V. K. taikytas poveikio priemones, naujų teisės pažeidimų darymą, nepaisant nuolat skiriamų vis naujų baudų grėsmės, ir pan., teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad nuteistasis pagaliau pakeitė ar ateityje pakeis savo požiūrį į teisę ir susilaikys nuo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų darymo, bei nemato galimybės dar kartą skirti pakankamai švelnias poveikio priemones, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes, ar šios bausmės vykdymą atidėti, nes nagrinėjamoje situacijoje toks sprendimas reikštų formalų teisingumą ir neabejotinai formuotų nebaudžiamumo jausmą. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visais atvejais yra diskrecinė teismo teisė, t. y. net ir konstatavus visas formalias jo taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To konstatuoti teisėjų kolegija negali, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą atmesti.