Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2019-10-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 140 MGL (7000 Eur) bauda;

2) Tauragės apylinkės teismo 2024-11-14 nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams, taikant BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019-10-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams ir 140 MGL (7000 Eur) bauda, taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. C. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2025-07-01 apie 23.12 val. Gegužės a. 6, Eišiškių m., Eišiškių sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis J. C. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad automobilis „Volvo V70“ priklauso jo seseriai, šiuo automobiliu naudojasi. Vairuotojo pažymėjimą turi. Įvykio dieną Eišiškėse su draugu vartojo alkoholį, išgėrė apie pusę litro degtinės. Po to nenorėdamas palikti automobilio sėdo už jo vairo ir važiavo namo, viršijo greitį, todėl buvo pastebėtas ir sulaikytas policijos pareigūnų, kurie nustatė jam neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Dėl savo veiksmų gailisi, pažada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. C. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno Jaroslavo Milevskij tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolas, liudytojos B. A. parodymai, kaltinamojo J. C. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo J. C. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis J. C. 2025-07-01 apie 23.12 val. Gegužės a. 6, Eišiškių m., Eišiškių sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,51 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo J. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

Dėl bausmės

Kaltinamojo J. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad kaltinamasis J. C. šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau du kartus teistas už apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, abu teistumai nėra išnykę, paskirtos bausmės neįvykdytos, šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo 2024-11-14 nuosprendžiu, padarė neatlikęs baudos bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2019-10-28 baudžiamąjį įsakymą. Šios aplinkybės rodo, jog jo daromos nusikalstamos veikos įgyja tam tikrą sistemingumo pobūdį, skiriamos bausmės – bauda, laisvės atėmimas su vykdymo atidėjimu - jo elgesiui teigiamos įtakos iš esmės nedaro, o jo požiūris į įstatymų laikymąsi nesikeičia net ir išreiškus jam pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ir šią aplinkybę laikyti jo atsakomybę sunkinančia (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam J. C. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka per paskutinių 5 metų laikotarpį nebaustas, Sodros duomenimis, nedirbantis, nevedęs, analogiškų Kelių eismo taisyklių pažeidimų anksčiau nėra padaręs. Transporto priemonę jis vairavo sunkiai apgirtęs (nustatytas 2,51 promilės neblaivumas), prieš pat sėsdamas už vairo vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, jo vartojo pakankamai gausiai, jokio būtinumo vairuoti transporto priemonę jis neturėjo, be to, neblaivumo nustatymo aktu jam nustatyti akivaizdūs apsvaigimo nuo alkoholio požymiai, todėl yra pagrindas išvadai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamajam J. C. įstatymo sankcijose numatytą griežtesnę arešto bausmę.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaip minėta anksčiau, aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo 2024-11-14 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl taikant BK 64 straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Tauragės apylinkės teismo 2024-11-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nustatant kaltinamajam galutinę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą teismas neįžvelgia, nes kaltinamasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tyčinį nusikaltimą, Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai, vairuodamas transporto priemonę sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio kėlė didesnį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, tai yra kaltinamojo ir jo daromų veikų pavojingumas, jo nekintantis požiūris į nusikalstamų veikų darymą rodo, kad bausmės tikslai nebegali būti pasiekti dar kartą jam pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. C. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad jis prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, ką liudija ir ta aplinkybė, kad antru pūtimu jam buvo nustatyta didesnė alkoholio koncentracija (2,65 promilės), alkoholį vartojo pakankamai gausiai, o už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties. Šios aplinkybės rodo, kad J. C. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, J. C. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad J. C. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir anksčiau analogiško pobūdžio veikų nėra padaręs, tačiau jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, buvo visiškai abejingas daromam nusikaltimui, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų – 3 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo momento. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. C. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju J. C. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikalstamos veikos padarymą, ir yra konfiskuotinas turtas. Kaip minėta anksčiau, J. C. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, be to, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise faktiškai priklauso trečiajam asmeniui B. A.. Byloje negauta duomenų, jog transporto priemonės savininkei buvo žinoma, jog J. C. vairuos transporto priemonę neblaivus. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis, aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 660 Eur. Todėl iš kaltinamojo valstybės naudai išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertė pinigais – 1 660 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Aptariamu atveju J. C. nusikalstamą veiką padarė sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad prieš pat sėsdamas už vairo vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, jo išgėrė apie pusę litro, kas rodo, jog kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o aplinkybė, kad už vairo neblaivus kaltinamasis sėdo be jokios būtinos priežasties, rodo, kad alkoholio vartojimas buvo pagrindinė priežastis šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisykles. Todėl remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. C. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas jį išdavusiai įstaigai – AB Regitra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su garo ir vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas grąžintu savininkei B. A..

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti J. C. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti J. C. sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo 2024-11-14 nuosprendžiu nustatyta galutine ir neįvykdyta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 140 MGL (7000 Eur) bauda, visiškai jas sudedant, ir nustatyti J. C. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams ir 140 MGL (7 000 Eur) baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. C. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, momento.

Taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, 140 MGL (7 000 Eur) baudą vykdyti atskirai.

Pripažinti J. C. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnio 2 dalį, skirti J. C. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti J. C. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo momento.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. C. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš J. C. valstybės naudai automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 660 (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt) Eur.

Taikant BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 3 dalį, 72⁵ straipsnį, skirti J. C. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo momento.

Išaiškinti J. C., kad vengiant įvykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB Regitra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninę laikmeną su garo ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti grąžintu savininkei B. A..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.