Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu D. K. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, pridedant dalį Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, 30 parų arešto, bei paskiriant galutinę 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2024 m. gruodžio 23 d.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo R. S. 1 500,00 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš D. K. R. S. naudai 1 500,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta 241,66 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš D. K. nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

konstatuoja:

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir priteistas civilinis ieškinys, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir taikyti jam švelnesnę bausmę ar bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytą nusikalstamą veiką prašo paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Taip pat ši bausmės buvo teisingai subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai)

9. D. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis ženkliai mažesnis nei vidutinis, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

10. Vertinant D. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog D. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis teistas 10 kartų, visos nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio (2 t., b. l. 1-47), eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už vagystes (2 t., b. l. 48-62), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, po jos padarymo buvo dar kartą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

11. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tik nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Pažymėtina, jog apylinkės teismo nuosprendis šiuo aspektu yra prieštaringas. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog D. K. pripažįstamas recidyvistu, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakyta. BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija galiojanti nuo 2024-11-01) nurodyta, jog teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti sprendimą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažindamas nuteistąjį recidyvistu, rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė, o tai neatitinka BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Šis nuosprendžio trūkumas negali būti laikomas technine klaida, o pripažįstamas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-107-746/2015). Teismų praktikoje taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu, kaip kad šiuo nagrinėjamu atveju ir recidyvistu pagal nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį įstatymą, turi būti aiškiai išdėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi surašyti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas išvadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio numatytos sąlygos pripažinimo (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-300-2012, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-358/2014 ir kt.). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo tik BK 27 straipsnio citavimu, atskirai nesvarstė šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, jų neatskleidė, visiškai nenurodė už kuriuos tyčinius nusikaltimus, kuriuos nuteistasis padarė būdamas pilnametis, jis buvo nuteistas, neįvardino ar teistumai už juos neišnykę ar nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat, kaip minėta, pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti D. K. recidyvistu, nes šis teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis non reformatio in peius (draudžiama bloginti asmens padavusio apeliacinį skundą padėtį) principu, apeliacinį skundą padavus tik nuteistajam, o prokurorui pirmosios instancijos teismo padaryto baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neapskundus, neturi procesinės galimybės pripažinti D. K. recidyvistu. Dėl šios priežasties konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir šioje dalyje nuteistojo D. K. skundas tenkinamas, bei iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

12. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir eliminavus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nuteistajam paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 įsigaliojusi nuo 2025-02-01) reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalis, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju D. K. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už vidutinį. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 10 nuosprendžių paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, daro tame tarpe ir analogiškas nusikalstamas veikas, yra ankščiau eilę kartų baustas administracine tvarka už vagysčių padarymą, po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo dar kartą nuteistas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, tame tarpe ir už analogiškas veikas, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Pažymėtina, jog skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis nori būti tėvu, draugė laukiasi vaiko, jis pakeitė savo gyvenimo būdą, nori atlyginti padarytą žalą, negali būti laikomos pakankamomis švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, skundo argumentas, jog nuteistajam turėtų būti skiriama bausmė, kuri būtų susijusi su jo padarytos žalos dydžiu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes padarytos žalos dydis reikšmingas kvalifikuojant veiką. Šiuo atveju būtent padarytos žalos dydis lėmė, jog nuteistojo veika kvalifikuota ne pagal kitas BK 178 straipsnio dalis, numatančias atsakomybę už nedidelės vertės ar didelės ar labai didelės vertės turto vagystes, o būtent pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobus didesnės negu 10 MGL, bet mažesnės negu 400 MGL vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės. Taip pat pritaria ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinimui pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme.

13. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl D. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas net 10 kartų, visos nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio, taip pat ir eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už vagystes, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, siekdamas turtinės naudos. Visos šios aplinkybės rodo D. K. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikalstamas veikas siekiant gauti turtinės naudos. Be to, nuteistasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 68-69). Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo, kad vagystės yra nuteistojo pragyvenimo būdas, o jam taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam vėl buvo skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai, Iš to akivaizdu, kad nuteistasis, priešingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, D. K. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė, net ir pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšies ar dydžio.

14. Skunde apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nuteistajam ankstesniais 10 nuosprendžių skirtos tiek švelnesnės tiek ir griežtesnės ir vien tik laisvės atėmimo bausmės, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o priešingai nuteistasis jokių išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis per paskutinius penkis metus eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už vagystes, administracinės nuobaudos galiojančios, baudų nemoka. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti D. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, D. K. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

15. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamą bausmės ryšį, jos dydį ir jos keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (10 kartų teistas, visos nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, daugiausiai už vagystes), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

16. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2024 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl pripažinimo recidyvistu, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant D. K. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pripažįstant asmenį recidyvistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.

Kitas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.