Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3866-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1-3866-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51834-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
D. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3866-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51834-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 1.2.25.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,gynėjai advokatei A. K.,kaltinamajam D. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2019-12-07 nuo 00.13 val. iki 00.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARYE-0409 jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas), kol apgadino aikštelėje stovėjusius automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis D. L. teisme kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-12-07 apie 18 val. jis nuvažiavo pas draugą į svečius. Ten vartojo alkoholį. Dėl didelio kiekio alkoholio neprisimena, kaip pradėjo važiuoti. Prisimena, kad sustabdė policija, kad sėdi pareigūnų automobilyje. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą.

Automobilis „Opel Astra“, kurį jis vairavo, registruotas jo žmonos vardu. Abudu su žmona jie naudojosi šiuo automobiliu. Tačiau tarp jų buvo sudaryta vedybinė sutartis, nes jis turėjo skolų antstoliams.

Visiškai netoleruoja šio savo elgesio, vertina jį neigiamai.

Kadangi kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jos vardu registruotą lengvąjį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-06 apie 15.00 val. grįžusi į namus (duomenys neskelbtini) g., jį pastatė prie namo esančioje aikštelėje. Ant automobilio iš anksčiau buvo apgadinta dešinės pusės galinės durelės, ant jų buvo gilokas įbrėžimas. Daugiau apgadinimų nebuvo. 2019-12-07 apie 12.00 val. nuėjusi prie automobilio, pamatė, kad už valytuvo užkištas raštelis, jog jos automobilis apgadintas ir reikia kreiptis į Kauno AVPK Kelių policiją. Atvykusi sužinojo, jog jos automobilis apgadintas girto vairuotojo vairuojamo automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino. Dėl patirtos žalos gali kreiptis į minėto automobilio privalomosios civilinės atsakomybės draudimo kompaniją "PZU Lietuva". Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis – nežino (b.l. 86).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jo vardu registruotą automobilį VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį 2019-12-06 apie 17.30 val. grįžęs į namus pasistatė prie namo esančioje aikštelėje. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, be išorinių apgadinimų. 2019-12-07 ryte priėjęs prie automobilio, pamatė už valytuvo paliktą raštelį, kuriame nurodyta, jog jo automobilis apgadintas ir turi kreiptis į Kauno AVPK Kelių policiją. Apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad apgadintas dešinės pusės galinis sparnas ir žibintas. Atvykęs sužinojo, jog jo automobilį 2019-12-07 naktį apgadino girtas automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jam išaiškinta, kad dėl padarytos žalos gali kreiptis į minėto automobilio privalomosios civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ (b.l. 88).

Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos sutuoktinis, tačiau nuo 2019 m. spalio mėnesio pradžios kartu nebegyvena. Planuoja nutraukti santuoką. Šių metų rugsėjo mėnesį už savo lėšas nusipirko automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudodavosi kartu su D. Kuomet jis išėjo gyventi atskirai, ji jam laikinai davė naudotis savo automobiliu. Laiko, kada jis jai grąžins automobilį, sutarę nebuvo. 2019-12-07 naktį, tikslaus laiko nepamena, D. jai paskambino ir pasakė, kad "prisidirbo", važiavo girtas ir jį sulaikė policija. Ji labai susinervino, į pokalbį su juo nesileido ir padėjo telefono ragelį. Apie įvykio aplinkybes nieko nežino, daugiau su D. nebendravo. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi dirba dviejuose darbuose, turi du nepilnamečius vaikus, todėl transporto priemonė jai labai reikalinga (b.l. 90).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Kaune, Rasytės 20-38, kartu su savo draugu V. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-12-06 apie 22.00 val. grįžo iš darbo į namus. Namuose rado V. ir jo draugą D. L.. Jie sėdėjo ir gėrė kavą. Paklausė, ar daugiau nieko negėrė. Jie pasakė, kad gėrė alaus. Matė, kad stovi tuščių butelių, tačiau kiek jų buvo - nežino. Kad būtų labai apsvaigę - nesimatė. D. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas jo draugus. V. sutiko. Ji iš pradžių nesutiko. V. paprašė, kad ji pavairuotų automobilį, davė raktelius. Sutiko vairuoti automobilį, nors pati vairuotojo pažymėjimo kol kas neturi. Netrukus D. persigalvojo ir paėmė iš jos raktelius, pasakęs, kad pats vairuos automobilį. Visi išėjo į kiemą. Pilkos spalvos OPEL automobilį buvo pastatęs toliau nuo jų namo esančioje aikštelėje. Dar priėjus prie automobilio D. pasiūlė, kad jis išvairuotų jį iš aikštelės ir toliau vairuotų ji, tačiau jis nesutiko. D. sėdo už vairo, V. priekinėje keleivio sėdynėje, ji - gale dešinėje pusėje. Pajudėjęs iš vietos atbulas iš karto trenkėsi į kitą lengvąjį automobilį. Ji ir V. sakė, kad sustotų, tačiau jis pasakė, kad jam "(duomenys neskelbtini) " ir vėl mėgino išvažiuoti iš aikštelės. Iš viso jis kliudė gal keturis ar penkis automobilius, į prašymą sustoti nereagavo. V. pasakė, kad kažkokia moteris juos filmuoja mobilaus ryšio telefonu. Pajudėjus iš kiemų, pro (duomenys neskelbtini) parduotuvę D. išvažiavo į autostradą, pasuko važiuoti link (duomenys neskelbtini). Ji matė, kad nuo pat išvažiavimo iš kiemo paskui juos važiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis. Suprato, kad jis juos seka. Visą laiką važiuojant D. prašė, kad sustotų, tačiau jis jų neklausė. Jo važiavimas buvo labai pavojingas, mėtėsi tai iš pirmos į antrą, tai iš antros į pirmą juostas. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), pamatė, kad paskui juos važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Suprato, kad jie juos vejasi. D. sakė, kad sustotų. Labai nenoriai, tačiau sustojo kelkraštyje. Liko visi sėdėti automobilyje. Privažiavo du policijos ekipažai ir juos sekęs automobilis. Policijos pareigūnai patikrino visų blaivumą. D. pripūtė 1,66 promilės. V. - 1,5. Ji - 0,00 promilės. D. liko su policijos pareigūnais, ji su V. grįžo į namus (b.l. 92-93).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu savo drauge L. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-12-06 apie 19 - 20 val. pas jį į namus atėjo D. Jis pasakė, kad atvažiavo su automobiliu. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri yra visai netoli, jo paklausė, kodėl neatėjo pėsčias, kadangi nebus kas parvairuoja automobilį, kadangi ketino išgerti alaus. Su D. gėrė alų, kiek konkrečiai išgėrė - nežino, jis gal kokius šešis butelius. Buvo stipriai apsvaigęs. Kadangi jis jau prieš tai buvo išgėręs keturis butelius, dėl girtumo jam buvo sunku įvertinti D. būklę. Jis pasiūlė jiems nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas jo draugus. Jis su L. sutiko. Vienu metu jis buvo davęs automobilio raktelius, kad vairuotų L., tačiau išeinant iš namų jis persigalvojo ir raktelius pasiėmė. Nuėjo prie jo automobilio OPEL ASTRA, kurį buvo pastatęs gale namo esančioje aikštelėje. Kiek žino, šis automobilis priklauso jo žmonai A., tačiau juo naudodavosi D. D. sėdo už vairo, jis priekinėje keleivio sėdynėje, L. gale per vidurį. D. mėginant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, jis atsitrenkė į stovintį automobilį. Jam iš karto sakė sustoti ir reikia susirasti automobilio savininką. D. jo neklausė, nusijuokė ir vėl mėgino išvažiuoti. Dar kliudė automobilį. Mano, kad jis kliudė kokius tris automobilius. Matė, kad juos mobilaus ryšio telefonu filmuoja kažkokia moteris. D. nestojo, jis važiavo toliau. Pamena, kad jis pro (duomenys neskelbtini) parduotuvę išvažiavo į autostradą. Kas vyko toliau - nelabai pamena. Tik žino, kad juos vijosi policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Paprašė D. sustoti ir jis sustojo. Kur tai buvo - nežino. Pamena, kad buvo patikrintas jo girtumas. Su L. išsikvietė taxi ir grįžo į namus. (b.l. 95-96)

Liudytoja Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-12-06 apie 00.00 val. grįžo į savo namų kiemą, automobilį pasistatė netoli (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jame sėdėjo ir laukė grįžtančio draugo. Jai besėdint, pamatė praeinančius du vaikinus ir merginą. Netrukus išgirdo smūgio garsą. Tuo metu ji buvo išlipusi iš automobilio ir pamatė, kad šviesios spalvos lengvasis automobilis (markės ir valstybinių numerių tuo metu nepastebėjo) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį (kokį - nežino). Eidama link jų, rodė vairuotojui, kad sustotų, tačiau jis to nedarė. Už vairo sėdėjo vaikinas, šalia keleivio sėdynėje taip pat sėdėjo vaikinas. Kas sėdėjo gale - nematė. Toliau važiuodamas atbulas dar kliudė vieną automobilį. Tuo metu jau buvo atėjęs jos draugas. Sėdo į jo automobilį ir pradėjo važiuoti paskui juos. Ar buvo dar kliudyta daugiau automobilių - nepastebėjo. Važiuojant paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad automobilis sukėlė eismo įvykį ir šalinasi, pasakė valstybinį numerį. Sekamas automobilis išvažiavo į autostradą ir pasuko (duomenys neskelbtini) link. Jis mėtėsi po abejas eismo juostas. Pamatė, kad iš paskos atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Kažkur prie LEZ'o sekamas automobilis sustojo, privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnams pateikė savo anketinius duomenis (b.l. 98-99).

Liudytoja K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turi savo vardu registruotą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-06 apie 18.00 val. ji automobiliu grįžo į namus. Jį pastatė prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, be išorinių apgadinimų. 2019-12-15 priėjusi prie automobilio, pamatė už valytuvo paliktą raštelį, kad jos automobilis apgadintas ir turi kreiptis į Kauno kelių policiją. Apžiūrėjusi automobilį, pamatė, kad apgadintas galinis bamperis, kairės pusės galinis statramstis. Jai išaiškinta, kad dėl padarytos žalos gali kreiptis į draudimo bendrovę „PZU Lietuva“ (b.l. 101).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-12-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 1).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano matyti, kad užfiksuotas 2019-12-07 (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis (b. l. 14-19).

Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad užfiksuoti automobilių Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 20-62).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. L. (b.l. 52).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Astra“, 2004 metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 1880 eurų (b.l. 84).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019-12-07 00.18 val. D. L. alkoholio matuokliu nustatytas 1,66 promilių girtumas, 00.34 val. patikrinus antrą kartą nustatytas 1,72 promilių girtumas (b.l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. L. veika, padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, visiškai įrodyta, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis 2019-12-07 nuo 00.13 val. iki 00.20 val., Rasytės gatvėje Kaune vairavo automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, t.y. vairavo automobilį neblaivus, dėl ko apgadino aikštelėje stovėjusius kitus automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino. Jį sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas.

Kaltinamasis D. L. pripažino, kad, būdamas pas draugą, vartojo alkoholinius gėrimus. Kas vyko toliau, dėl girtumo jis neatsimena.

Kad būtent D. L. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytojai L. K., V. P., Ž. M., be to, D. L. girtumą patvirtina alkotesteriu jam nustatytas 1,66 promilių girtumas. Teismas vertina, kad nebuvo jokių ypatingų aplinkybių, verčiančių D. L. pažeisti įstatymą.

Kaltinamasis D. L. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Teismas atsižvelgia į tai, kad D. L. kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 109-111), baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios (b.l. 108), VšĮ Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio Psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas, paslaugos neteiktos (b.l. 105, 107).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę–baudą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį–D. L. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei kaltinamajam D. L. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog D. L. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinio sunkumo neblaivumo laipsnis (1,66 promilės), vairavo transporto priemonę. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl tikslinga D. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų laikotarpį.

Dėl automobilio vertės priteisimo

BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Kaip matyti iš informacijos apie kelių transporto priemones, automobilis “Opel Astra“ valst. (duomenys neskelbtini) 2019-09-24 registruotas kaltinamojo D. L. sutuoktinės A. L. vardu (b.l. 52). Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta ikivedybinė sutartis, pasirašyta 2019-08-08 tarp D. L. ir A. G., patvirtinta notarės R. L., kurioje šalys pareiškė, kad artimiausiu metu planuoja susituokti, šia sutartimi sutaria, kad visas turtas, prievolės, kuris yra ir bus įgytas ar atsiras iki šalių santuokos sudarymo, bus laikomas kiekvienos šalies asmenine nuosavybe bei asmeninis šalies įsipareigojimas (b.l. 133). Tai yra, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, automobilį A. L. įsigijo dar iki santuokos sudarymo.

Iš VšĮ “Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio Opel Astra1.7 CDTI” (M1-AB kategorija), (duomenys neskelbtini), vertė yra 1880 eurai.

Kadangi kaltinamasis D. L. neblaivus vairavo transporto priemonę-automobilį Opel Astra1.7 CDTI” (M1-AB kategorija), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui-A. L., šis automobilis grąžintas savininkei A. L., o iš kaltinamojo D. L. priteistina vidutinė šio automobilio vertė-1880 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt) eurų.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. paskirtos kardomosios priemonės-dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) sustabdymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. M. 2019-12-16 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas liudytojos A. L. automobiliui „Opel Astra” v/n (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vairuotojo pažymėjimas Nr. 01477920, išduotas 2019-09-03 VĮ „Regitra“ D. L. vardu, persiųstinas į VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 72 (septyniasdešimt dviejų) MGL, t.y. 3600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę –48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, t.y. 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-12-18.

Priteisti iš D. L. vidutinę automobilio “Opel Astra1.7 CDTI” (M1-AB kategorija), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę-1880 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. M. 2019-12-16 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą liudytojos A. L. automobiliui „Opel Astra” v/n (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. paskirtas kardomąsias priemones-dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 01477920, išduotą 2019-09-03 VĮ „Regitra“ D. L. vardu, išsiųsti į VĮ „Regitra“.

Išaiškinti D. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Rimantas Grigas