Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-27 · Administracinė byla Nr. A-525-3338-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-12-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-27
Bylos Nr.
A-525-3338-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00419-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A525-3338/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00419-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo S. B. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas S. B. skundu (b.l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2011 m. sausio 12 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-4 (toliau – ir Įsakymas) dėl nuobaudos-įspėjimo paskyrimo.

Pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda-įspėjimas už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Nurodė, kad teismo nustatytais terminais 2010 m. rugsėjo 2 d. įvyko pirmasis Bendrovės kreditorių susirinkimas. Apie susirinkimo datą ir darbotvarkę su pridedamais darbotvarkės klausimų sprendinių projektais buvo pranešta visiems Bendrovės kreditoriams. Bendra susirinkime dalyvavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 345 341,07 Lt, t. y. 80,06 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Visais darbotvarkės klausimais buvo priimti rezultatyvūs sprendimai, išskyrus administratoriaus atlyginimo nustatymą, nes buvo teikiami 3 pasiūlymų variantai ir nė vienas nesurinko daugiau kaip 50 procentų balsų. Atitinkamai nesvarstytas klausimas dėl įgaliojimo suteikimo kreditorių susirinkimo pirmininkui Bendrovės vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi. Skundo pareiškėjas – kreditorius UAB „Indovox“, raštu balsavo „prieš“ darbotvarkės klausimus dėl administratoriaus ataskaitos, administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimo ir dėl Bendrovės turto pardavimo. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Ši nuostata buvo įtraukta į administratoriaus pranešimą kreditoriams dėl susirinkimo sušaukimo ir balsavimo raštu biuleteniuose dėl planuojamo pakartotinio susirinkimo, nepriėmus sprendimų darbotvarkės klausimais pirmajame kreditorių susirinkime. Susirinkime raštu balsavusiems kreditoriams, taip pat ir UAB „Indovox“, 2010 m. rugsėjo 8 d. buvo išsiųstas pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas ir papildomai pranešta dėl įvyksiančio pakartotinio kreditorių susirinkimo. Pabrėžė, jog apie nuomonės pakeitimą dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų sprendimų balsavimo kitaip negauta nė iš vieno kreditoriaus. Pakartotiniam susirinkimui balsavimo raštu biuletenį atsiuntė tik pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius R. G., balsuodamas visais darbotvarkės klausimais „už“. 2010 m. rugsėjo 17 d. įvykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimus nepriimtais pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais. Kadangi atsakovas, skirdamas nuobaudą už Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą organizuojant ir vykdant Bendrovės kreditorių susirinkimus, nenurodė šio straipsnio pažeidimo argumentų, nuobauda paskirta nepagrįstai. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas Įsakymą priėmė net negavęs pareiškėjo paaiškinimų, kuriuos 2011 m. sausio 7 d. elektroniniu pranešimu prašė pateikti iki 2011 m. sausio 10 d. Pažymėjo, jog atsiliepimą nurodytu terminu atsakovui išsiuntė, tačiau atsakovas Įsakymą priėmė, nesvarstęs jo argumentų.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b.l. 32–35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Departamentas pagal kompetenciją išnagrinėjo UAB „Indovox“ 2010 m. lapkričio 30 d. skundą „Dėl bankrutuojančios UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ administratoriaus veiksmų“. Remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377 „Dėl bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 5 punktu, skundą nagrinėjo Departamento Administratorių veiklos tikrinimo komisija (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 28 d. posėdyje. Komisija, išnagrinėjusi Bendrovės administratoriaus UAB Verslo administravimo kompanija įgalioto asmens S. B. (toliau – ir Administratorius) pateiktą informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo nustatytu terminu, t. y. 2010 m. rugsėjo 2 d., įvyko pirmasis Bendrovės kreditorių susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė apie 80,06 procentų visų teismo patvirtintų Bendrovės kreditorių reikalavimų sumos, t. y. kvorumas buvo ir susirinkimas laikytinas įvykusiu. Tačiau šiame susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos (darbotvarkės 3 klausimas). Administratorius 2010 m. rugsėjo 17 d. sušaukė pakartotinį Bendrovės kreditorių susirinkimą minėtu darbotvarkės klausimu, be to, jame, kaip ir pirmajame kreditorių susirinkime pirmininkavo. Komisija konstatavo, kad Administratorius netinkamai pasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo. Komisijos nuomone, Administratorius, siekdamas išspręsti jam rūpimą klausimą (administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą), pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas turėjo sušaukti kitą, o ne pakartotinį Bendrovės kreditorių susirinkimą. Komisija pasiūlė Departamentui už Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą skirti Administratoriui nuobaudą. Departamentas, išnagrinėjęs Administratoriaus pateiktą informaciją bei atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę ir siūlymą, turėjo pagrindo teigti, kad Administratorius, šaukdamas 2010 m. rugsėjo 17 d. pakartotinį susirinkimą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas. Už nurodytą pažeidimą Įsakymu įgaliotam asmeniui S. B. buvo skirtas įspėjimas. Atkreipė dėmesį, į tai, kad pareiškėjo skunde minimas 2011 m. sausio 10 d. raštas Departamente buvo gautas 2011 m. sausio 12 d., t. y. sprendimo priėmimo dieną. Pažymėjo, kad minėtas Departamento sprendimas bei pakartotinio kreditorių susirinkimo instituto aiškinimas yra pagrįsti susiklosčiusia teismų praktika bei teisės doktrina, komentuojant Įmonių bankroto įstatymo normas. Rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-162/2008) pateiktu aiškinimu ir pabrėžė, jog pakartotinio kreditorių susirinkimo institutas sukurtas tam, kad tais pačiais klausimais, kurių priėmimas nebuvo galimas tik dėl to, kad nesusirinko pakankamas skaičius kreditorių, tokios pačios apimties klausimais būtų šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Pakartotinis kreditorių susirinkimas nešaukiamas tada, kai dalyvauja pakankamas skaičius kreditorių, tačiau jie nepritaria siūlomiems nutarimams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu (b.l. 97–99) skundą patenkino ir panaikino Įsakymą.

Nurodė, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – nuobaudos skyrimo administratoriui sąlygos ir tvarka. Nustatė, kad pareiškėjas UAB Verslo administravimo kompanijos 2010 m. gegužės 3 d. įgaliojimu Nr. 16/2010 nuo 2010 m. gegužės 3 d. įgaliotas 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bendrovės vardu atlikti visus juridinius veiksmus, susijusius su UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ (įmonės kodas 300583762) administravimu. Pareiškėjas įgaliojimo pagrindu 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštu 2010 m. rugsėjo 2 d. sušaukė Bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 80,06 procentų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Susirinkime nebuvo priimtas nutarimas 3 darbotvarkės klausimu „Administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimas“. Nepriėmus nutarimo šiuo darbotvarkės klausimu, 4 darbotvarkės klausimas – Įgaliojimų kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi suteikimas – atidėtas pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 8 d. raštu dėl 2010 m. rugsėjo 2 d. susirinkimo darbotvarkės klausimais nepriimtų sprendimų sušaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą 2010 m. rugsėjo 17 d. Pažymėjo, jog Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į atliktą UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ bankroto administratoriaus UAB Verslo administravimo kompanija veiklos patikrinimą, kurį inicijavo UAB „Indovox“, 2010 m. lapkričio 30 d. pateikdamas skundą „Dėl bankrutuojančios UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ administratoriaus veiksmų“. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 8 d. raštu pateikė atsakovui atsiliepimą į UAB „Indovox“ skundą dėl Bendrovės administratoriaus veiksmų ir 2011 m. sausio 10 d. atsiliepimą į Komisijos 2011 m. sausio 3 d. posėdžio protokolo Nr. BK-21 išvadas bei nutarimą siūlyti skirti nuobaudą. Nurodė, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą ir skirdamas pareiškėjui nuobaudą, turėjo rašytinius įrodymus, kad kreditorius UAB „Indovox“ dėl kreditorių 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 2010 m. rugsėjo 17 d. susirinkimų dalies nutarimų panaikinimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir susirinkimų teisėtumo klausimas bus išspręstas teismo sprendimu. Atsižvelgė į Taisyklių 2, 17 punktus ir nurodė, jog nors ginčo Įsakyme nenurodytas 17 punkto papunktis, t. y. 1 ar 2, tačiau iš turinio matyti, kad paskirta nuobauda – įspėjimas – yra skirta pagal Taisyklių 17.1 punktą, nes nuorodos apie nuobaudos paskelbimą nėra. Nustatė, jog Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata buvo įtraukta į Administratoriaus pranešimo kreditoriams dėl planuojamo pakartotinio susirinkimo, nepriėmus sprendimų darbotvarkės klausimais pirmajame kreditorių susirinkime, turinį.

Pirmame 2010 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime raštu balsavusiems kreditoriams 2010 m. rugsėjo 8 d. buvo išsiųstas šio kreditorių susirinkimo protokolo nuorašas bei papildomai pranešta dėl įvyksiančio pakartotinio kreditorių susirinkimo. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad raštu balsavę kreditoriai būtų pranešę apie nuomonės pakeitimą, to nenurodė ir atsakovas. Pabrėžė, jog pareiškėjas ir atsakovas skirtingai aiškina Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyto pakartotinio susirinkimo sušaukimo galimybę. Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė teismui įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-577-159/2011, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimų teisėtumo. Jame buvo nagrinėjama kreditorių pakartotinio susirinkimo sušaukimo tvarka, terminai bei konstatuota, kad „esant tokiai kreditorių pakartotinio susirinkimo sušaukimo nustatytai tvarkai, terminams ir pakartotinio kreditorių susirinkimo nustatytai teisei priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad kreditorės UAB „Indovox“ skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo naikinti BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 2010-09-17 pakartotinio kreditorių susirinkimo 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtų nutarimų“. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs esant nevienodą Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies sąvokos aiškinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad pareiškėjas Taisyklių 17 punkto prasme pažeidė teisės aktus ir jam turėjo būti paskirta nuobauda. Be to, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl pakartotiniame susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo, pareiškėjui paskirta nuobauda dėl Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

III.

Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 103–107), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nurodo, jog nei Departamentui, nei pareiškėjui nėra suteikta teisė aiškinti teisės aktus, todėl šiuo atveju yra tik vienas – Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-162/2008 pateiktas Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, t. y. pakartotinio kreditorių susirinkimo instituto, aiškinimas, kuriuo ir rėmėsi Departamentas, priimdamas Įsakymą. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi pakartotinio susirinkimo instituto taikymo neaiškino ir nenagrinėjo, apsiribodamas konstatavimu, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas buvo pravestas pagal pakartotinio susirinkimo taisykles. Taigi toks aiškinimas atskiru teisės normos išaiškinimu nelaikytinas, o minėta nutartis teismo sprendimui įtakos negalėjo turėti.

2. Atsižvelgia į Taisyklių 2 punktą ir pažymi, jog teismo nuoroda į tai, kad Departamentas turėjo rašytinius įrodymus apie kreditorių nutarimų teisėtumo ginčijimą teisme, vertintina kritiškai, kadangi tikrinimo metu buvo vertinama Administratoriaus veikla, šaukiant kreditorių susirinkimą, o ne kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 112–113) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog ginčas dėl bankrutuojančios įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo teisėtumo nėra administracinis ginčas, todėl atsakovas negali remtis aplinkybėmis, kurios susijusios su pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimu bankroto byloje, kaip pagrindu bankroto administratoriui taikyti nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo Departamentas bankroto administratoriaus UAB Verslo administravimo kompanija įgaliotam asmeniui S. B. skyrė įspėjimą už Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Toks pažeidimas konstatuotas, teigiant, jog pareiškėjas netinkamai pasinaudojo pakartotinio kreditorių susirinkimo teise.

Ginčo išsprendimui aktualios Įmonių bankroto įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01) 24 straipsnio 2 dalis nustatė, jog tuo atveju, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju pareiškėjas ir atsakovas skirtingai interpretuoja Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 2 d. įvyko BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu nepriimti nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei atitinkamai dėl įgaliojimo kreditorių susirinkimo pirmininkui įmonės vardu pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi suteikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Minėto susirinkimo metu nepriėmus nutarimų nurodytais klausimais, Administratorius sušaukė pakartotinį susirinkimą 2010 m. rugsėjo 17 d., remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi.

Atsakovas teigia, jog pareiškėjas negalėjo, remdamasis minėta įstatymo nuostata, sušaukti pakartotinio kreditorių susirinkimo, nes Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka taikytina tik tuo atveju, kai pirminiame susirinkime nedalyvavo pakankamai kreditorių, t. y. nedalyvavo kreditoriai, kurių teismo reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Tokiai pozicijai pagrįsti atsakovas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-162/2008) pateiktu Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu. Atitinkamai pareiškėjas mano, jog pakartotiniam kreditorių susirinkimui šaukti pagrindą sudarė ta aplinkybė, kad nors pirminio kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, kurių teismo reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau nutarimai dėl dviejų darbotvarkės klausimų nebuvo priimti, t. y. nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-162/2008) pateiktą Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies aiškinimą ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, iš dalies sutinka su Departamento pozicija, jog, remiantis nurodytoje teismų praktikoje pateiktu teisės aiškinimu analogiškoje šioje byloje susiklosčiusiai situacijoje, turėtų būti šaukiamas ne pakartotinis, o naujas kreditorių susirinkimas. Tačiau kartu pabrėžtina, jog, kaip matyti iš naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1452/2011), vertinama, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas gali būti sušaukiamas, kai pirminiame susirinkime atskiriems nutarimams priimti nepakako kreditorių balsų (analogiška situacija susiklostė ir šioje byloje). Todėl nors nagrinėjamu atveju išimtinai sprendžiamas Įsakymo teisėtumo klausimas, o nurodyta praktika nėra tiesiogiai remiamasi, sprendžiant kilusį ginčą, toks Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo poziciją, jog tiek kilusiame ginče, tiek ir apskritai teismų praktikoje, egzistuoja iš esmės nevienodas Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir nustatant Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pažeidimą bei sprendžiant Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą.

Pastebėtina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2011 m. vasario 1 d. nutartimi, be kita ko, atmetė UAB „Indovox“ skundus dėl BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 2010 m. rugsėjo 17 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo, atsižvelgdamas į Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos. Nors šiuo atveju nebuvo atskirai nagrinėjama, ar Administratorius galėjo remtis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, nurodyta nutartimi iš esmės buvo bendrai įvertintas 2010 m. rugsėjo 17 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas, įskaitant ir sušaukimo tvarką, todėl tokios aplinkybės taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintos kaip turinčios įtakos Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismų praktikoje iš esmės egzistuoja skirtingas Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas, o pačios įstatymo nuostatos negali būti vertinamos kaip aiškios ir konkrečios, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje išimtinai sprendžiamas Įsakymo teisėtumo klausimas, įvertinusi šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jo atžvilgiu priimtas Įsakymas turėtų būti panaikintas.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs specifinę šioje byloje susiklosčiusią situaciją, panaikino ginčijamą aktą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas