Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Skaistė BystriakovienėBaudž. byla Nr. 1A-91-417/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35821-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

2016 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (2015 m. birželio 22 d. turto pagrobimą) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams; BK 178 str. 1 d. numatytą veiką (2015 m. birželio 25 d. turto pagrobimą) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams; BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką (2015 m. liepos 4 d. turto pagrobimą, įsibraunant į patalpą) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2015 m. liepos 7 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš K. P. jai priteista 879,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 22 d. naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su K. K., iš jos pagrobė 216,65 Eur vertės auksinę grandinėlę su 28,96 Eur vertės auksiniu pakabuku, priklausančius V. K.. Iš viso pagrobė turto už 245,61 Eur.

Be to, K. P. 2015 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 18.00 val., svečiuodamasis pas K. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė V. K. priklausantį turtą: 200 Eur vertės laikrodį „Guess“, 300 Eur vertės grotuvą „Apple Ipod“, 3 vnt. buto raktų, kurių bendra vertė 45 Eur. Tokiu būdu jis pagrobė V. K. priklausančio turto už 545 Eur.

Be to, K. P. 2015 m. liepos 4 d., apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs įstiklinto balkono lango bei balkono durų stiklus, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pavogė V. K. priklausantį 250 Eur vertės televizorių „Grundig“, 300 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Blackberry“, 50 Eur vertės skaitmeninį fotoaparatą „Pentax“, 150 Eur vertės išorinį kompiuterio standųjį diską „Hard Drive“, du blokus cigarečių „LD“, kurių vertė iš viso 47 Eur. Tokiu būdu jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė V. K. priklausančio turto už 897 Eur.

Posėdžio metu nuteistasis K. P. ir jo gynėja advokatė Audronė Irena Matiukienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis K. P. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

K. P. įvykdė tris tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, iš kurių du – nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 178 str. 1 d., ir vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d. Jis daugiau negu 30 kartų baustas administracine tvarka dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, 6 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei. Nors bausmę pagal paskutinį nuosprendį atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, jis yra laikomas recidyvistu. Iš pataisos namų išleistas 2015 m. gegužės 6 d., o 2015 m. birželio 22 d. iš K. K. pagrobė auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nori pradėti dirbti, sukurti šeimą, pažada daugiau nenusikalsti, būti doru piliečiu, atlyginti padarytą žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. P. būdamas jauno, darbingo amžiaus, nusikalstamų veikų darymo metu niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, neatlygino net dalies padarytos žalos nukentėjusiajai, nesiėmė jokių veiksmų civiliniam ieškiniui atlyginti. Nors nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę vienu trečdaliu.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad K. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-805-201/2015 paskirta bausme. Priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, apelianto minimas ankstesnis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė negalėjo būti subendrinta. Nors apeliantas skunde prašo subendrinti bausmes, apeliacinės instancijos teismas to padaryti neturi teisinio pagrindo. BPK 320 str. 4 d. nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nei prokuroro, nei nukentėjusiojo apeliacinio skundo. Tuo tarpu, subendrinus bausmes, būtų pabloginta nuteistojo padėtis, paskirta griežtesnė galutinė subendrinta bausmė, todėl ir ši nuteistojo apeliacinio skundo dalis negali būti patenkinta. Kartu pažymėtina, kad kelių nuosprendžių vykdymo klausimas spręstinas BPK 347 str. nustatyta tvarka.

Apeliaciniam teismui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, jame nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 52,11 Eur, ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo.

BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš K. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš K. P. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 52,11 Eur, atmesti.