Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjo ir I. G. atstovo advokato Gintaro Griciaus 2022 m. birželio 13 d. skundą (toliau – Skundas) dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pratęstas E. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi E. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis E. J. buvo pratęstas.

3. Panevėžio apygardos teisme 2022 m. birželio 13 d. gautas E. J., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjo ir jo sesers I. G. atstovo advokato G. Griciaus 2022 m. birželio 13 d. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir E. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, teismų sprendimai bylose, susijusiose su priverčiamųjų medicinos priemonių taikymų bei nurodoma, jog nei (duomenys neskelbtini) teikime, nei jos atstovo pasisakyme, teismo posėdžio metu, negalima įžvelgti nieko, kas liudytų apie sunkią E. J. psichinės sveikatos būklę, agresyvumą, impulsyvumą, nepaklusnumą ar nustatytų taisyklių ignoravimą. Teismo visiškai nemotyvuota, kodėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes priemones nei stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Išklausęs šio proceso dalyvių nuomones, išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartimi pagrįstai E. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė buvo pratęsta.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

7. Vadovaudamasis 2022 m. gegužės 14 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas padarė išvadą, kad E. J. psichinė būsena gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili, jo mąstymas lėtas, stokojantis logikos, nuoseklumo, jis nekritiškas, interesai siauri, abejingas įvykdytai veikai. Tai, kad E. J. padarė labai sunkią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, rodo jo kaip asmenybės padidintą pavojingumą aplinkiniams, todėl klausimas dėl gydymo sąlygų pakeitimo į švelnesnes galėtų būti sprendžiamas tik esant pakankamai ilgalaikiam ir stabiliam psichinės būklės pagerėjimui, o dėl to esant abejonėms jis turi būti stebimas ir gydomas griežtesnėmis ir intensyvesnėmis stebėjimo ir gydymo sąlygomis.

8. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2022 m. gegužės 12 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. būklė yra gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili. Nors E. J. išlieka ramus, formaliai teisingo elgesio, bendraujantis, tačiau išlieka gana gynybiškas, emociškai šaltas ir abejingas įvykdytai veikai, lėto mąstymo, stokojantis logikos ir nuoseklumo.

9. Skunde nurodoma, kad pagrindą naikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį suteikia tai, jog E. J. psichinė būsena yra gerėjanti, skyriuje jis yra ramus, formaliai teisingo elgesio, bendraujantis, tvarkos režimo pažeidimų per stebėjimo laikotarpį nepadarė, lanko užimtumo užsiėmimus, sportuoja, yra pakankamai motyvuotas, agresijos impulsyvumo nėra. Skunde cituojamas ir Panevėžio apygardos teismo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog panašiai kaip ir minėto sprendimo priėmimo atveju, taip ir šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę sušvelntinti, t. y. ją pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis. Nors Skunde nurodomos aplinkybės E. J. charakterizuoja iš dalies teigiamai, tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios buvo nurodytos 2022 m. gegužės 14 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertintos priimant skundžiamą nutartį. Be to, Skunde nurodomas Panevėžio apygardos teismo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame spręstas klausimas dėl priverčiamosios priemonės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo yra panašus, tačiau tikrai nėra analogiškas ir nagrinėjamu atveju juo negali būti vadovaujamasi kaip precedentu. Pastebėtina, jog byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimta nutartis taikyti asmeniui švelnesnę priverčiamąją medicininę prievartos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, atsižvelgiant į tai, kad buvo stebimas teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis, o tolimesnę jo priežiūrą užtikrino tai, kad jis gyvens iš esmės tomis pačiomis sąlygomis kaip ir vykdant stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. socialinės globos namuose (esant struktūruotai dienotvarkei, personalo stebėjimui ir kt.). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors E. J. būklė yra gerėjanti, tačiau ji dar nėra pakankamai stabili, o be to, Skunde nurodoma, jog pakeitus E. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos priežiūros sąlygomis, šiuo rūpinsis ir prižiūrės ne specialių sugebėjimų ir žinių turintys asmenys, kurie galės nuolatos prižiūrėti E. J., tačiau paties E. J. artimieji giminaičiai (pasirūpins, kad šis nevartotų alkoholio bei visada laiku vartotų priskirtus vaistus). Teismo manymu, šios Skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir paskirti E. J. švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę, kuomet byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu keisti E. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę būtų netikslinga.

10. Taigi aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas pateiktą Skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų E. J. nepalankios medicininės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Šiuo atveju teismas taip pat vertina, kad E. J. padaryta uždrausta veika yra susijusi su tam tikru agresijos proveržiu vartojant alkoholį, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Dar kartą pabrėžtina, kad veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

11. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas klaidos nepadarė ir priėmė pateiktos bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę E. J. sveikatos būklę reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis dėl išliekančios nepakankamai stabilios būklės, laikytina pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. J. gynėjo advokato Gintaro Griciaus 2022 m. birželio 13 d. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.