Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1256-260/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-06
Bylos Nr.: 2S-1256-260/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04667-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo: P. Ž., J. Ž.
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mecro technikonas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Audrokesta“
Skolininkas: P. Ž., P.

Kategorijos

99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
129.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1256-260/2013,Proceso Nr. 2-28-3-04667-2012-3,Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 122.4; 129.5; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-942-802/2013 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mecro technikonas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Audrokesta“ prašymus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys P. Ž., J. Ž., antstolė A. L., akcinė bendrovė DNB bankas ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja UAB ,,Arvi cukrus“ kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 2-6, t. I) nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. esančio nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini) esančio 4,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5,2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) esančio 4,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9,2400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 67,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) esančio 3,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti bendraturčių naudojimosi nurodytu butu naudojimosi butu tvarką, atsižvelgiant į bendraturčių idealiąsias turto dalis; nustatyti, kad J. Ž. gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir nustatyti, kad 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui P. Ž., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja UAB ,,Mecro technikonas“ kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1-2, t. II) nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis J. Ž. darbo užmokesčio.

Pareiškėja UAB ,,Audrokesta“ kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1-2, t. III) nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis J. Ž. darbo užmokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 50-52, t. I) pareiškėjos UAB ,,Arvi cukrus“ prašymą tenkino visiškai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 5, t. II) pareiškėjos UAB ,,Mecro technikonas“ prašymą tenkino visiškai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 7, t. III) pareiškėjos UAB ,,Audrokesta“ prašymą tenkino visiškai.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. lapkričio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. nutarčių (civ. b. Nr. 2S-508-264/2013), 2013 m. vasario 11 d. nutartimi (b. l. 133-137, t. I) panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuriomis nustatyta, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto – J. Ž. darbo užmokesčio ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad J. Ž. nėra bendraskolė, todėl būtina išsiaiškinti ar skolos yra skolininko P. Ž. asmeninės, susiję su jo ūkininko ūkio veikla ar bendros sutuoktinių. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktinė J. Ž. būtų skolininko ūkio nare pagal Ūkininko ūkio įstatymą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių prašymus formaliai, esant duomenims apie nepilnamečius vaikus, sprendė esant būtiną žodinį nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas iš naujo išnagrinėjęs prašymus, 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjų prašymus tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininkui P. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. priklauso 1/3 dalis J. Ž. darbo užmokesčio ar kitokių pajamų, pareiškėjoms UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ priteisė kiekvienai po 400 Lt atstovavimo išlaidų – po 200 Lt iš P. Ž. ir J. Ž..

Teismas nustatė, kad skolininko P. Ž. skolos yra tiesiogiai susiję su jo, kaip ūkininko veikla (įsigyjant žemės ūkio techniką ir kitas žemės ūkio veiklos vystymui reikalingas prekes), įsigytos prekės nebuvo naudojamos šeimos ar namų ūkio tikslais. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Skolininkas ir jo sutuoktinė nurodė, kad ūkininko veikla verčiasi vienas P. Ž., jo sutuoktinė nėra ūkio nare, o prižiūri vaikus bei turi darbą. Kito asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko P. Ž. asmenines skolas, P. Ž. neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jam priklausančio turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Teismas taip pat nustatė, kad P. Ž. ir J. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui per mėnesį skiria apie 800 Lt kiekvienam, apie 1 000 Lt privalo kas mėnesį mokėti bankui pagal paskolą, už kurią įsigijo gyvenamąjį būstą, nemažą dalį pajamų išleidžia būstui išlaikyti bei asmeninėms reikmėms. Visas skolininko turtas ir bet kokios pajamos bei išmokos yra areštuotos, jomis disponuoti negali. Šeima gyvena iš J. Ž. darbo užmokesčio, kuris atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 1 868 Lt. Jo nepakankant šalys lėšas pragyvenimui skolinasi. J. Ž. teigė, kad darbo užmokestis sumažės, kadangi nustojo mokėti priedus, tačiau įrodymų nepateikė. Teismas nenustatė, kad ji gautų kitokių pajamų. Šalių teigimu šalys vedybų ar povedybinės sutarties sudarę nebuvo. Teismas nurodė, kad P. Ž. ir jo sutuoktinė nemažą dalį vaikams tenkančių išlaidų pagrindė įrodymais. Šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad bendrieji vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jo amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia. Šiuo atveju abu tėvai yra sveiki ir darbingi, todėl konstatavo nesant pagrindų kuriam nors iš tėvų skirti didesnę dalį vaikų išlaikymo pareigos. Pažymėjo, kad vaikų tėvas taip pat privalo dėti visas pastangas pajamoms, reikalingoms vaikų išlaikymui, gauti. Įvertinęs tai, ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skolininko sutuoktinė taip pat turi pareigą išlaikyti du jųdviejų vaikus, šeimoje dirba viena ir gauna tik vidutinį atlyginimą, yra bendraskolė ir turi skolinių įsipareigojimų, susijusių su šeimos gyvenamojo būsto įsigijimu, sprendė esant būtiną nukrypimą nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl pareiškėjų reikalavimą tenkino iš dalies.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjoms UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad posėdis, įskaitant pertrauką, truko 2 valandas, atstovaujamųjų interesas ir reikalavimas iš esmės buvo identiškas, antstolė byloje neturėjo jokio materialinio teisinio intereso ir veikė tik kaip valstybės įgaliotas atlikti vykdymo funkcijas asmuo bei į tai, kad pareiškėjų prašymai patenkinti iš dalies, ir priteisė po 400 Lt advokato išlaidų kiekvienai pareiškėjai iš abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, kadangi CPK nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai. Teismas nurodė, kad byloje taip pat susidarė 17,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, tačiau vadovaudamasis Finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šių išlaidų nepriteisė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu (b. l. 62-76, t. IV) prašo spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Ūkininko ūkio įstatymo 1-5 str., 8 str. 8(1) str. ir kt. įstatymų normos neprieštarauja Civilinio Kodekso 2.1-2.2 str., 2.4-2.6 str., 2.11 str., 2.33-2.34 str., 2.44-2.48 str., 2.50 str., 2.58 str., 2.74-2.75 str., 2.95 str., 2.104-2.114 str., 3.88-3.89 str., 3.91 str., 3.112 str., 3.117 str. ir kt., Civilinio Proceso Kodekso 593 str., 663-668 str. ir kt., nes iki šiol nėra aišku, kas pagal teisinį statusą ir (į)vertinimą yra ūkininkas: ribotos/ neribotos atsakomybės juridinis ar fizinis asmuo, nes tokio asmens net nėra Civilinio Kodekso normose ir kituose teisės aktuose; panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį.

Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad:

1. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino esmines ir reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su dviejų apeliantų nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamojo būsto užtikrinimu, apeliantų bent minimalaus pragyvenimo ir minimalių poreikių užtikrinimu. Vykdomosiose byloje antstolei areštavus apeliantų pinigines lėšas, jie nebegali patenkinti savo vaikų poreikių, užtikrinti teisės į tinkamą auklėjimą, lavinimą ir pan. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo būti aktyvus ir imtis visų priemonių, kad visapusiškai išaiškintų bylos aplinkybes, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismo nutartis yra formali, prieštaraujanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams, pažeidžianti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principą;

2. Teismas kreditorių reikalavimu sumažindamas iki 1/3 dalies, netinkamai pritaikė minėtas materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino įrodymus. Teismas privalėjo apskaičiuoti ir nustatyti būtinas apeliantų šeimos pragyvenimui reikalingas lėšas, įvertinti šeimos piniginių įplaukų šaltinius ir piniginių įplaukų absoliutų dydį pinigine išraiška, ypač atsižvelgti į tai, kad šiuo metu pinigines įplaukas gauna tik apeliantė, o apeliantas kurį laiką išvis ne(be)gali disponuoti nei įšaldytomis ir areštuotomis piniginėmis lėšomis ir išmokomis, nei kitu turtu (neįkeistu), palyginti, ar jų užtektų kasmėnesiniam jų šeimos pragyvenimui ir poreikiams, ir tik tada spręsti, kokia apeliantės darbo užmokesčio dalis galėtų būti atidalyta ir skirta apelianto ūkio skoloms dengti. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. apeliantės darbo užmokestis sumažėjo ir šiuo metu nebesiekia net 1 200 Lt (neto);

3. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jis taip pat privalo dėti visas pastangas gauti pajamų vaikų išlaikymui, kadangi pastaruosius dvejus metus yra priverstas dalyvauti teismuose dėl jo ūkiui padarytos turtinės žalos atlyginimo ir ūkio veiklos, nes šeima lėšų advokato pagalbai apmokėti neturi, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisininko irgi neskiria, nes apeliantai neatitinka dėl valstybės nemokamos teisinės pagalbos (su)teikimo nustatytų reikalavimų. Tačiau apeliantas pastaraisiais metais ėmėsi radikalių ir esminių priemonių sumažinti ūkio skolas, t. y. surado pirkėjus įkeistam turtui, dalyvavo ginant interesus vykdymo procese, ėmėsi visų įstatyminių priemonių, kad ūkio turtas nebūtų parduotas pusvelčiui ir t. t. Dėl to jis neturėjo ir šiuo metu neturi laisvo laiko, ir nepajėgia dirbti kito darbo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantų šeima kiekvieną mėnesį patiria 5 000 Lt išlaidų, su tokiomis išlaidomis ir jų dydžiu bylos šalys sutinka. Be to, apeliantai ruošia pareiškimą, kuriuo prašys teismo nustatyti pragyvenimui skirtų būtinų lėšų sumą kiekvienam mėnesiui ir kuri nebūtų išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus.

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kreditoriams tenka pareiga įrodinėti, kad dėl verslo veiklos – šiuo atveju apelianto ūkininko ūkio – yra teisinis pagrindas išieškoti ir iš būtinų šeimos narių piniginių įplaukų. Dėl to kyla pagrįstos abejonės, kad kai kurios Ūkininko ūkio įstatymo normos gali prieštarauti Civilinio Kodekso 2.1-2.2 str., 2.4 - 2.6 str., 2.11 str., 2.33 - 2.34 str., 2.44-2.48 str., 2.50 str., 2.58 str., 2.74-2.75 str., 2.95 str., 2.104-2.114 str., 3.88 - 3.89 str., 3.91 str., 3.112 str., 3.117 str. ir kt. straipsniams bei Civilinio Proceso Kodekso 593 str., 663-668 str. ir kt. straipsniams.

5. Teismas nepagristai savo iniciatyva peržengė pareiškėjų UAB „Mecro technikonas“ ir UAB „Audrokesta“ reikalavimų ribas, skundžiamoje nutartyje visiems trims kreditoriams nustatydamas ne tik 1/3 dalį P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto – J. Ž. darbo užmokesčio, bet ir kitokių pajamų, nes tokį reikalavimą prašyme teismui buvo išdėsčiusi tik kreditorė UAB „Arvi cukrus“;

6. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies, 443 straipsnio 6 dalies ir kitų straipsnių nuostatas, kadangi pareiškėjų (kreditorių) prašymus tenkinęs iš dalies, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo atmesti. Pažymi, kad šios bylos klausimas yra specifinis ir nagrinėjamas ypatingąja teisena, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, elementaraus pobūdžio bylos neturi tapti neteisėtu pasipelnymo šaltiniu. Nurodo, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, turi vadovautis bylinėjimosi išlaidų ribojimo principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į atskirajame skunde aptartas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo DNB bankas prašo skundo netenkinti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 84-85, t. IV). Atsiliepime nurodo, kad skunde daugiausia vadovaujamasi teismų praktika ir keliami klausimai, kurie yra aktualūs ir spręstini santuokos nutraukimo, o ne skolininko turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bylose. Dėl to, absoliuti dauguma apeliantų atskirojo skundo argumentų ir nurodomų aplinkybių, įskaitant šeimos per mėnesį patiriamas išlaidas, į kuriuos tariamai neatsižvelgė ar netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus visas šios bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir savaime jokių neigiamų pasekmių apeliantų šeimos interesams bei sutuoktinių pareigoms vaikų atžvilgiu nesukuria ir jų nepažeidžia. Tuo tarpu priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis, prieš išieškodamas pinigines sumas iš apeliantės darbo užmokesčio ir kitokių pajamų dalies, bet kokiu atveju turės įvertinti, ar toks išieškojimas apskritai yra galimas (leidžiamas), o jei ir yra galimas (leidžiamas), tai darydamas atitinkamus išskaitymus, privalės vadovautis imperatyviomis CPK LI skyriaus nuostatomis, kurios įstatyme įtvirtintos siekiant užtikrinti tiek skolininko ir jo šeimos, tiek ir skolininko kreditorių interesų pusiausvyrą. Iš atskirojo skundo neaišku, su kokia P. Ž. tenkančia J. Ž. darbo užmokesčio ir kitokių pajamų dalimi apeliantai sutinka. Apeliantų veiksmai, kai jie nesutinka su bet kokiu teismo priimtu sprendimu, rodo akivaizdų siekį nepagrįstai vilkinti bylų nagrinėjimą ir galimą piktnaudžiavimą suteikiamomis teisėmis. Juolab, kad atskirajame skunde apeliantas iš esmės pats pripažįsta, jog visą dėmesį skiria ne įstatymų nustatyta tvarka priimtų vykdomųjų dokumentų tinkamam ir operatyviam įvykdymui bei atsiskaitymui su kreditoriais, o bylinėjimuisi su jais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje išspręsti pareiškėjų CPK 667 straipsnyje nustatytu pagrindu pareikšti prašymai nustatyti, kokia yra skolininko P. Ž. dalis jo sutuoktinės J. Ž. gaunamose pajamose.

Kadangi CPK 667 straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas, pirmosios instancijos teismas šį prašymą išsprendė pagrįstai, išnagrinėjęs prašymą priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su suinteresuoto asmens AB DNB bankas atsiliepime nurodytais argumentais, kad apeliantai atskirajame skunde nurodė daug teismų praktikos ir argumentų, susijusių su tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus ir užtikrinti gyvenamąjį būstą, kuriuos, apeliantų vertinimu, teismas skundžiama nutartimi pažeidė, tačiau būtina pažymėti, kad teismo nutartimi išspręstas klausimas dėl skolininko P. Ž. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo, o ne vaikų išlaikymo. Nustatydamas, kad šio skolininko dalis jo sutuoktinės gaunamose pajamose yra ne ½ dalis, o mažesnė – 1/3 dalis, teismas įvertino nepilnamečių vaikų interesus. Būtent atsižvelgdamas į vaikų interesus teismas nustatė, kad sutuoktinių dalys paminėtame turte – J. Ž. gaunamose pajamose – nėra lygios, kaip preziumuojama pagal įstatymą – CK 3.117 str.1 d.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas tenkinti pareiškėjų prašymus turėjo pagrindą dėl tokių priežasčių. Nustatyta, kad apelianto P. Ž. skolos yra tiesiogiai susiję su jo kaip ūkininko veikla, kuria jis verčiasi vienas, kito asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal jo asmenines skolas, jis neturi. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, o šio įstatymo 5 dalis nustato, kad ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Remiantis šiomis nuostatomis P. Ž. kaip fizinis asmuo yra atsakingas už savo kaip ūkininko veiklą. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus išieškojimas nukreipiamas į nustatytą skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Nagrinėjamu byloje atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantai P. Ž. ir J. Ž. yra sutuoktiniai, dėl to apelianto turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas yra galimas. Todėl teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl apeliantui priklausančios dalies jo sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitokių pajamų nustatymo, o nustatęs, kad apeliantė gauna darbo užmokestį, pagrįstai šias pajamas laikė bendrąja jungtine nuosavybe.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad Ūkininko ūkio įstatymo 1-5, 8, 8(1) straipsnių ir kitos įstatymo normos prieštarauja Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso apeliantų nurodytoms normoms, todėl pripažįsta, kad kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti ar Ūkininko ūkio įstatymas ar jo dalis atitinka kitus įstatymus, nėra pagrindo.

Negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjų reikalavimus, nes tik UAB „Arvi cukrus“ prašė nustatyti apelianto turto dalį iš J. Ž. darbo užmokesčio ir kitokių pajamų, tuo tarpu teismas visų trijų pareiškėjų atžvilgiu reikalavimus tenkino pagal UAB „Arvi cukrus“ prašymą. Apskustąja nutartimi teismas nustatė visiems išieškotojams taikytiną tvarką, skirtingų išieškotojų kiek skirtingų prašymų pateikimas neleidžia byloje nagrinėjamu atveju nustatyti skirtingas tvarkas.

Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jų pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). CPK 443 straipsnio 6 dalis leidžia priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylose, nagrinėjamose ypatingos teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ prašė priteisti po 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pareiškėjų reikalavimus patenkino iš dalies. Po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų kiekvienai iš pareiškėjų teismas priteisė atsižvelgęs į tai, kad posėdis, įskaitant pertrauką, truko 2 valandas, atstovaujamųjų interesas ir reikalavimas iš esmės buvo identiškas bei į tai, kad pareiškėjų prašymai patenkinti iš dalies. Pažymėtina, kad pagal 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 vien už atstovavimą teisme pareiškėjoms galėjo būti priteistos didesnės sumos, todėl nutartis ir šioje dalyje laikytina pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis