Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1228-260/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-03
Bylos Nr.: e2A-1228-260/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17078-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr.e2A-1228-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17078-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovams S. K. ir advokatui P. A., atsakovės atstovams S. S. ir advokatui V. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2A-1228-260/2017 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2601-1041/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2016 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 29.930,10 Eur sumą, kurią sudaro 27.433,06 Eur skola už atliktus statybos darbus ir 2.497,04 Eur delspinigiai, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. spalio 20 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo techninį darbo projektą, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir atlikti statybos rangos darbus už bendrą Sutarties kaina – 1.465.886,34 Lt (424.550,03 Eur). Atitinkamai atsakovė įsipareigojo sumokėti už visus atliktus darbus. Atsakovė yra priėmusi darbus ir atsiskaičiusi už juos pagal rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktus Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, bendrai 397.116,95 Eur sumai, tačiau neatsiskaito pagal 2015-09-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.6 (19.862,61 Eur) ir 2015-10-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.7 (7.570,45 Eur). Bendras atsakovės įsiskolinimas už atliktus darbus sudaro 27.433,06 Eur ir 2.497,04 Eur delspinigių, vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d., paskaičiuotų už 182 dienas. Todėl bendra ieškovės reikalavimo suma yra 29.930,10 Eur.

3. Nurodė, jog ieškovė, laikydamasi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei terminų, visus darbus galutinai užbaigė 2015-10-28 ir tinkamai informavusi inicijavo darbų perdavimą atsakovei. Atsakovė vilkino darbų priėmimą, vengė pasirašyti 2015-10-28 baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovė ir iki šiol nepasirašė 2015-09-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo akto Nr.6 ir 2015-10-30 akto Nr.7, nors darbų rezultatu daugiabučio namo gyventojai naudojasi pilna apimtimi nuo 2015-10-28. Atsakovei visiškai ignoruojant pakartotinius ieškovės prašymus pasirašyti aktus ir nepagrįstai atsisakant priimti atliktus darbus, ieškovė, pasinaudodama CK 6.694 str. 4 d. nuostatomis, darbus perdavė ir pasirašė aktus vienašališkai. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę.

4. Ieškinyje teigė, kad ieškovė visus darbus pagal sutartį atliko ir 2015 m. rugsėjo 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 6, taip pat 2015 m. spalio 30 darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 7 perdavė atsakovei. Sutarties 4.5. punktas numato, kad visi apmokėjimai už atliktus darbus atliekami per 30 kalendorinių dienų. Atsakovei pareiga sumokėti už atliktus darbus pagal aktą Nr.6 (19 862,61 Eur) kilo iki 2015 m. spalio 30 d., pagal aktą Nr. 7 (7 570,45 Eur) – iki 2015 m. lapkričio 30 d. Tačiau atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieškovės atliktus darbus. Sutarties 10.1. punktas numato, kad atsakovė nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluodama apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, moka 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuoti už 182 dienas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimą į ieškinį 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikusi atsakovė ieškinį prašė atmesti. Ji nurodė, kad ieškovė atliko ne visus Sutartimi numatytus darbus, kai kuriuos darbus atliko netinkamai. Ieškovė pati nesilaikė atliktų darbų perdavimo tvarkos, nesudarė sąlygų priimti darbus, todėl neįgijo teisės vienašališkai perduoti darbus. Atsakovė pagrįstai nepasirašė darbų perdavimo aktų Nr. 6 ir Nr. 7, todėl jie kaip neteisėti nesukelia teisinių pasekmių. Atsakovė ketina pareikšti ieškovei priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, delspinigių už vėlavimą atlikti darbus priteisimo bei netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu padarytos žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

6. Atsakovė 2016 m. spalio 7 d. pateikė priešieškinį, kuriame teismo prašė Sutarties kainą sumažinti iki 411 593,93 Eur; pripažinti ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 6 ir Nr. 7 negaliojančiais; priteisti iš ieškovės 1 104 Eur žalos atlyginimą ir 37 455,05 Eur delspinigius, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad savo reikalavimus grindžia tokiomis aplinkybėmis:

6.1. Sutarties kaina turi būti perskaičiuota, kadangi pagal pirkimo techninę specifikaciją turėjo būti sumontuoti 104,07 m² dvikamerinių stiklo paketų su 2 selektyviniais stiklais, o faktiškai, nukrypdama nuo sutarties sąlygų, ieškovė sumontavo vienkamerinius langų blokus. 2015 m. rugsėjo 9 d. viešo aptarimo metu tarp ieškovės ir gyventojų buvo pasiektas kompromisas, kad manais į vienkamerinių stiklo paketų įteisinimą ieškovė nemokamai atliks tam tikrus darbus. Pagal pirkimo techninę specifikaciją turėjo būti įstiklinti 480,24 m² butų balkonų, tačiau ieškovė įstiklino 449,92 m². Be to, darbų eigoje dalis laiptinės langų buvo užmūryta ir apšiltinta. Buto Nr. 38 gyventojai nesutikus keisti bute esamus radiatorius darbų eigoje buvo nuspręsta šiame bute radiatorių nekeisti ir prie renovuotos šildymo sistemos prijungti tame bute buvusius radiatorius. Ieškovė nebendradarbiavo ir aiškino atlikusi papildomus darbus ryšium su seno radiatoriaus pajungimu bei tuo pagrindu nesutiko mažinti kainos. Daliai objekto gyventojų nesutikus jų butuose įrengti orlaidžių, darbų eigoje buvo nuspręsta šių ventiliacijos sistemos atnaujinimo darbų neatlikti. Darbų eigoje pasikeitė sienų šiltinamojo sluoksnio storis iš 180 mm į 150 mm. Atsakovė tarėsi su ieškove dėl būtinybės perskaičiuoti sutarties kainą ir tam reikalingų dokumentų bei informacijos pateikimo, tačiau ieškovė nebendradarbiavo, todėl atsakovė parengė atitinkamas lokalines sąmatas (jų atitaisymus) ir jas pateikė ieškovei su 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė sudarė 2016 m. rugpjūčio 11 d. galutinį atliktų darbų aktą Nr. G1, pagal kurį atsakovės ieškovei mokėtina suma sudaro 14 476,96 Eur ir yra 12 965,1 Eur (19 862,61 Eur + 7 570,45 Eur – 14 476,96) mažesnė už nurodytą sutarties 3.1. punkte kainą.

6.2. Vienašališkai ieškovės pasirašyti aktai pripažintini negaliojančiais, nes ieškovė visiškai neatsižvelgė į atsakovės atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktus argumentus: 1) dėl faktiškai neatliktų darbų įtraukimo į atliktų darbų aktus; 2) dėl į sutarties dalyką neįeinančių darbų įtraukimo į atliktų darbų aktus; 3) dėl pakeistų darbų kainų skirtumo nesuderinimo sutarties nustatyta tvarka. Taip pat aktai sudaryti taip, kad atsakovė be ieškovės pagalbos negali išskirti nepriimamų darbų, nustatyti jų vertės, nes aktuose nėra išskirti atitinkami darbų pogrupiai, kiekiai ir įkainiai. Aktuose nurodytos neteisingos sumos, nes neįvertinti nevykdomi ir/ar keičiami darbai bei jų sąlygojamos kainos korekcijos. Juose neatsispindi faktiškai atlikti darbai (jų vertė).

6.3. Ieškovė padarė 1104 Eur žalą „gyvatukų“ pašalinimu. Kai objekto gyventojai kreipėsi dėl „gyvatukų“ atstatymo, ieškovė nurodė, kad atstačius „gyvatukus“ bus išbalansuota šildymo sistema, todėl siūlė gyventojams kaip kompensaciją savo sąskaita įrengti elektrinius „gyvatukus“. Gyventojai sutiko, kad jų butuose vietoje išpjautų „gyvatukų“ kaip kompensacija būtų nupirkti ir sumontuoti elektriniai „gyvatukai“. Toks susitarimas tarp ieškovės ir gyventojų buvo pasiektas 2015 m. rugsėjo 9 d. viešo aptarimo metu. Ieškovė lokalinėje sąmatoje vieno elektrinio „gyvatuko“ įrengimą yra įkainojusi 48 Eur + PVM, todėl taikytinas šis įkainis nustatant žalos dydį. Žalos dydis yra lygus 1 104 Eur be PVM (48 Eur x 23 vnt.).

6.4. Ieškovė privalo sumokėti atsakovei 37 455,05 Eur (411 593,93 x 0,05 / 100 x 182). delspinigius, kadangi ji nėra įvykdžiusi visų savo sutartinių įsipareigojimų: 1) ieškovė nėra perdavusi atsakovei su atliktais darbais susijusios dokumentacijos; 2) ieškovė neįvykdė pareigos dalyvauti kainos perskaičiavime sutartyje nustatyta tvarka, todėl ieškovė tinkamai nepasirašė atliktų darbų aktų; 3) ieškovė nėra pateikusi atsakovei draudimo polisų visam statybos laikotarpiui. Pagal Sutarties 5.1. punktą visi darbai turėjo būti atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo (2014 m. spalio 20 d.), todėl ieškovė visus darbus turėjo baigti dar 2015 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė vėluoja atlikti visus darbus daugiau nei 6 mėnesius, nes atsižvelgiant į sutarties 5.4. punktą darbai laikomi užbaigtais tik tada, kai atlikti visi statybos darbai, ištaisyti defektai, pasirašyti atliktų darbų aktai, statinys pripažintas tinkamu naudoti ir perduoti visa dokumentacija užsakovui.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimą į priešieškinį 2016 m. spalio 26 d. pateikusi ieškovė nurodė, kad visi priešieškinyje atsakovės reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, priešieškinį prašė atmesti.

Šalies argumentai

8. 2016 m. lapkričio 10 d. pateikusi pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 24 d. ieškovė gavo iš atsakovės 14476,96 Eur apmokėjimą (už paslaugas pagal 2016-08-11 atliktų darbų aktą Nr. G1, (duomenys neskelbtini)) dėl ko iškilo būtinybė tikslinti ieškinio pagrindą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 15.453,14 Eur sumą, kurią sudaro likusi nepadengta 12.956,10 Eur skola ir 2.497,04 Eur delspinigiai; 6% (šešių procentų) metines palūkanas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki 2016-10-24 skaičiuojant jas nuo 29.930,10 Eur sumos, o laikotarpiu nuo 2016-10-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant jas nuo 15.453,14 Eur sumos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo patenkino, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ 12 956,10 Eur skolą, 2 497,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 453,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 579,16 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo teismas atmetė.

10. Priteisdamas ieškovės reikalaujamą 12 956,10 Eur skolą, teismas pripažino, kad vykdant daugiabučio namo renovacijos darbus, tarp ieškovės ir atsakovės kilo tam tikri nesutarimai dėl sutartinių rangos darbų tinkamo įgyvendinimo (jų kiekio ir pan.), todėl atitinkamai tarp šalių kilo nesutarimai ir dėl apmokėjimo už darbus. Ieškovė faktiškai sudėjo langus su vienos kameros stiklo paketais, nors objekte turėjo būti sumontuoti langai su dviejų kamerų stiklo paketais, todėl šalys sutarė, kad mainais į faktiškai sumontuotų langų su vienos kameros (vietoje dviejų kamerų) stiklų paketais įteisinimą ieškovė padarys tokius darbus: a) nuogrindos įrengimą iš plytelių 50 x 50 cm; b) balkonų stiklo apklijavimą plėvele; c) elektrinių radiatorių voniose įrengimą. Teismas pripažino, jog šalys nesilaikė Sutartyje numatytos darbų ar kainos keitimo tvarkos, tačiau buvo dirbama šalims bendradarbiaujant ir nurodytas susitarimas tarp ieškovės ir gyventojų buvo pasiektas – akceptuotas 2015 m. rugsėjo 9 d. viešo aptarimo metu daugiabučio namo gyventojų susirinkime, kas reiškia, kad šalys susitarė. Todėl, pasinaudojant šia sutartyje numatyta teise, atsižvelgiant į gyventojų prašymą, visiškai pagrįstai dalis darbų buvo pakeisti paminėtais papildomais darbais. Ieškovė negalėjo ir neturėjo iš anksto numatyti nei balkonų apklijavimo plėvele, nei elektrinių vonios radiatorių, nei nuogrindos įrengimo iš plytelių darbų poreikio, nes šie darbai nebuvo numatyti techninėje specifikacijoje ar kituose pirkimo dokumentuose. Šie darbai buvo įtraukti į ginčo atliktų darbų aktus Nr. 6 ir Nr. 7, kurių atsakovė nepasirašė, nes, jos nuomone, ieškovė į šiuos aktus įtraukė darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti savo sąskaita, ir darbus, kurių faktiškai neatliko. Teismas nesutiko su atsakovės teigimu, kad ieškovė papildomus darbus įsipareigojo atlikti savo sąskaita, jis vertino, kad ieškovė įsipareigojo papildomus darbus atlikti ne savo sąskaita, o vietoje nevykdomų darbų, nemažinant bendros sutarties kainos. Šiuos papildomus darbus ieškovė atliko, tai matyti iš Statybos darbų žurnalo, tą patvirtino ir statybos techninis prižiūrėtojas. Todėl teismas pripažino, kad jis neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovė kai kurių darbų, dėl kurių buvo susitarta, faktiškai neatliko, kas sąlygotų piniginių lėšų už juos nepriteisimą.

11. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei jos reikalautą 2497,04 Eur delspinigių sumą, nurodė, kad ieškovė visus darbus pagal sutartį atliko ir 2015 m. rugsėjo 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 6 bei 2015 m. spalio 30 darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 7 perdavė atsakovei. Atsakovė privalėjo sumokėti už atliktus darbus pagal aktą Nr.6 (19 862,61 Eur) iki 2015 m. spalio 30 d., pagal aktą Nr. 7 (7 570,45 Eur) – iki 2015 m. lapkričio 30 d. Kadangi atsakovė neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus už 12 956,1 Eur (27 433,06 Eur – 14 476,96 Eur, sumokėtus bylos nagrinėjimo metu, sutinkamai su Sutarties 10.1. punktu vėluodama apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties turi mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Prašomi priteisti 2497,04 Eur delspinigiai paskaičiuoti už 182 dienas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

12. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti procesines metines palūkanas už priteistą skolos sumą taip pat yra pagrįstas įstatymu, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 6 proc. palūkanas už priteistą sumą (15 453,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

13. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo sumažinti sutarties kainą nuo 424.550,03 Eur iki 411.593,93 Eur, teismas pripažino, kad toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas. Už lėšas, sutaupytas sumontuojant pigesnius langus, ieškovė atliko su namo gyventojais suderintus papildomus darbus, šalys nesusitarė, kad mažinama bendra darbų kaina, kad papildomus darbus ieškovė atliks savo lėšomis. Teismas taip pat motyvavo, kaip jis vertina atsakovės argumentus, kad Sutarties kaina turėtų būti mažinama dėl elektrinių vonios radiatorių, radiatorių keitimo bute Nr. 38, netinkamo storio sienų šiltinamojo sluoksnio panaudojimo, balkonų remonto, šildymo sistemos pertvarkymo, ventiliacijos ir rekuperavimo sistemų pertvarkymo, nurodė, kodėl su jais nesutinka ir daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti Sutarties kainą.

14. Atmesdamas atsakovės priešieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo aktus, teismas nurodė, kad, užbaigus darbus, atsakovė turėjo prievolę juos priimti. Atsakovei vengiant priimti darbus, nors nekilo ginčas, kad darbų rezultatu daugiabučio namo gyventojai naudojasi visa apimtimi nuo 2015 lapkričio mėnesio, ieškovė buvo priversta juos pasirašyti vienašališkai. Nagrinėjant bylą nebuvo įrodinėjama, kad darbų trūkumai yra tokie, jog dėl jų neįmanoma naudotis darbų rezultatu ir tie trūkumai nebuvo pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), ką, teismo nuomone, įrodžius, būtų pagrindas konstatuoti apie vienašališkai pasirašytų aktų nepagrįstumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomi darbų trūkumai netrukdė naudotis darbų rezultatu, todėl nėra pagrindo ginčo aktų pripažinti negaliojančiais. Teismas taip pat pastebėjo, jog atsakovė turėjo galimybę atsisakyti priimti darbus faktiškai nustatytų trūkumų dalyje, o ne visa apimtimi (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

15. Netenkindamas atsakovės priešieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti 37455,05 Eur delspinigius, teismas sprendime nurodė, jog ieškovė sutartyje numatyto 8 mėnesių termino statybos rangos darbams atlikti nepažeidė. Pagal šalių suderintą grafiką, techninio darbo projekto parengimui yra nustatytas 2 mėnesių terminas, o statybos rangos darbams – 8 mėnesių terminas. Pagal Sutarties 5.3. punktą numatyta, kad statybos rangos darbų pradžia yra laikoma diena, kai ieškovė gavo visus reikalingus dokumentus (parengti, suderinti, ekspertuoti ir užsakovo patvirtinti daugiabučių gyvenamųjų namų techniniai darbo projektai, išduoti statybos leidimai, pasirašyti statybvietės perdavimo ir priėmimo aktai). Taigi nuo šio momento turėtų būti skaičiuojamas 8 mėnesių terminas statybos rangos darbams atlikti. Statybvietė buvo perduota 2015 m. balandžio 13 d. Techninį darbo projektą atsakovė perdavė ieškovei 2015 m. balandžio 14 d. Todėl statybos rangos darbų pradžia – 2015 m. balandžio 14 d., atitinkamai darbų pabaigos terminas – 2015 m. gruodžio mėnuo. Ieškovė darbus baigė 2015 m. lapkričio mėnesį, vadinasi, įvertinus dar ir tą aplinkybę, kad buvo atliekami papildomi keičiami darbai, ji sutartyje numatyto 8 mėnesių termino statybos rangos darbams atlikti nepažeidė. Šias aplinkybes patvirtina tiek minėti baigiamasis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, tiek statybos žurnalas su statybos techninio prižiūrėtojo parašais. Projektinę dokumentaciją ieškovė buvo perdavusi, tačiau atsakovė ją grąžino, tokiu būdu pati iš dalies sudarydamas kliūtis savalaikiam darbų priėmimui ir statybos užbaigimo procesui. Be to, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.46 straipsniu, sustabdė dalies dokumentų perdavimą. Teismas vertino, jog svarbu ir tai, kad ieškovė pretenzijų dėl delspinigių priteisimo nereiškė savalaikiai, o pirmieji raštai dėl delspinigių priteisimo parengti tik 2016 m. rugpjūčio mėn. Aplinkybė, kad tik po devynių mėnesių (darbai faktiškai užbaigti 2015 m. lapkričio mėn.) pradėtos reikšti pretenzijos dėl delspinigių, o ieškovė taip pat tokio veiksmo neatliko, pagrįstai leidžia manyti, kad šalys viena kitai neketino šiuo aspektu reikšti pretenzijų, nes darbai nebuvo priduoti, baigiamasis aktas parengtas tik 2016 m. gegužės mėn., kurį ieškovė pasirašė vienašališkai, ir kurio atsakovė neapmokėjo, kas sąlygojo byloje sprendžiamą ginčą.

16. Spręsdamas dėl priešieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti atsakovei iš ieškovės 1104 Eur atlyginimą žalos, padarytos pašalinant name įrengtus vonios šildymo radiatorius („gyvatukus“), teismas pripažino, jog negalima sutikti su atsakovės nuomone, kad jie buvo išmontuoti neteisėtai, nes nei techninėje specifikacijoje bei investiciniame projekte nebuvo numatyta pašalinti senų „gyvatukų“. Teismas, įvertinęs projekto dokumentus (konkursinę techninę specifikaciją, projektavimo techninę užduotį, investicinio plano priemonių paketą), visiškai sutiko su ieškovės argumentais, kad name buvę „gyvatukai“ buvo senosios šildymo sistemos dalis, o konkursinėje techninėje specifikacijoje, projektavimo techninėje užduotyje ir investicinio plano priemonių pakete „A“, kurį gyventojai pasirinko, buvo numatyta išmontuoti visus šildymo sistemos vamzdynus (t. y., įskaitant ir „gyvatukus“, kurie buvo šildymo sistemos dalis). Rengiant naują dvivamzdę šildymo sistemą „gyvatukų“ pagal technologiją nebūtų įmanoma sumontuoti. Jų montavimui būtų reikalinga nauja karšto vandens sistema, tačiau pagal gyventojų pasirinktą paketą „A“ – karšto vandens sistema, tuo pačiu ir „gyvatukų“ įrengimas, nebuvo numatytas. Senųjų vonios radiatorių išmontavimo darbai buvo atliekami pagal su atsakove suderintą Techninio darbo projekto 0 laidą. Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotas asmuo nurodė, kad šiuo aspektu pretenzijų neturi, tam aptarti buvo surengtas susirinkimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-02-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisiant atsakovei iš ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo centras“ 1104 Eur žalos atlyginimą, 37455,05 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažįstant ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 6 bei Nr. 7 negaliojančiais, pripažįstant Sutarties kainos perskaičiavimą, kainą sumažinant iki 411593,93 Eur, taip priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat pareiškė prašymą prijungti prie bylos išrašą iš Statybos žurnalo, kuriame atsispindi statybos techninio prižiūrėtojo pastabos, kadangi ieškovė su ieškiniu pateikė statybos žurnalo versiją be teikiamų įrašų. Teismas turėtų ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nauji įrodymai turėtų būti priimami visais atvejais, jei jie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei nėra LR CPK 314 str. numatytų atsisakymo priimti įrodymus pagrindų. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi procesu. Būtinybė šiuos įrodymus pateikti atsirado vėliau, nes tik pateiktus priešieškinį ieškovas perdavė statybos žurnalą.

Atsiliepimas

19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl tokių esminių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų:

11.1. Ginčas tarp šalių kilo iš viešųjų pirkimų būdu sudarytos 2014-10-20 Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) sąlygų, reglamentuojančių atsiskaitymą už atliktus darbus, skirtingo traktavimo. Ieškovė aiškina, jog ji turi teisę reikalauti Sutarties 3.1. p. nustatytą kainą, o atsakovė su tuo nesutinka ir teigia, kad pagal Sutarties 3.5.1. p. ir 11.1. p., 3.5.2. p. ir 11.2. p. kaina turi būti perskaičiuota atsižvelgiant į darbų sudėties pasikeitimą. Skundžiamame teismo sprendime neatskleistas darbų atlygintinumą nustatančių Sutarties sąlygų turinys, jame tik formaliai nurodoma, jog pagal Sutarties sąlygas darbų sudėtis galėjo būti keičiama ir buvo faktiškai keičiama nesilaikant Sutarties sąlygų, ir nepasisakyta, kaip pagal Sutartį turi būti perskaičiuota kaina ryšium su darbų sudėties pasikeitimu dėl kainos perskaičiavimo, tiesiog vadovaujamasi Sutarties 3.1. p. nustatyta kaina.

11.2. Sutarties sąlygos numatė kainos perskaičiavimo mechanizmą, kai dalis viešojo pirkimo metu įsigytų darbų nevykdoma ir/ar keičiama kitais darbais. Nustatant tikruosius Sutarties dalyvių ketinimus, sulygstant dėl kainos perskaičiavimo mechanizmo visų pirma turi būti atsižvelgta į Sutarties tekstą, kas nebuvo padaryta skundžiamame sprendime, nustatant tikruosius Sutarties dalyvių ketinimus taip pat turi būti atsižvelgta ir į būtinumą taikyti kainos perskaičiavimo mechanizmą ginčo santykiams. Tiek atliekant viešųjų pirkimų procedūras, tiek sudarant Sutartį nebuvo tiksliai žinoma atliktinų darbų sudėtis, tai patvirtina viešojo pirkimo objektą aprašančios techninės specifikacijos turinio bendras pobūdis, projektavimo darbų ir statybos darbų pirkimas kartu, parengto techninio darbo projekto svarstymas 2014-12-10 namo gyventojų susirinkime. Be to, sudarant Sutartį buvo aišku, jog darbų sudėtį, palyginus su numatyta techninėje specifikacijoje, gali pakoreguoti gyventojų pageidavimai ir/ar renovuojamo pastato būklė. Tačiau Sutartis buvo sudaryta atliekant viešųjų pirkimų procedūras, atsakovė savo elgesiu niekada nesudarė pagrindo ieškovei tikėtis, jog kainos perskaičiavimo mechanizmas nebus taikomas ieškovės atžvilgiu. Sutarties 3.5.1. p. ir 11.1. p. nustatė, jog darbų atsisakymas ar darbų apimties mažinimas galimas pagal tiekėjo pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą įforminant dvišaliu šalių susitarimu ir atitinkamai perskaičiuojant (mažinant) kainą. Šios Sutarties sąlygos reiškia, kad Sutarties kaina turi būti mažinama suma, kuri lygi numatytų atlikti sudarant Sutartį ir vėliau atsisakytų darbų verte. Pagal Sutarties 3.5.2. p., 11.2. p., 11.4. p. ir 11.5 p. atskiri darbai gali būti pakeisti kitais darbais, jeigu tiekėjas pateikia nevykdytinų darbų sąmatą bei rašytinį siūlymą dėl keistinų darbų ir užsakovui patikrinus siūlymo atitikimą rinkos sąlygoms tarp šalių pasirašomas tai numatantis aktas (susitarimas). Šios Sutarties sąlygos reiškia, kad Sutarties kaina turi būti perskaičiuojama keičiant darbų sudėtį proporcingai darbų vertės pasikeitimui. Išvardintos Sutarties sąlygos (Sutarties 3.5.1. p. ir 11.1. p., 3.5.2. p. ir 11.2. p.) atsižvelgiant į LR CK 1.5 str. įpareigoja šalis raštu įforminti susitarimą dėl Darbų sudėties keitimo ir kainos perskaičiavimo prieš įgyvendinant šiuos pakeitimus.

11.3. Šalys pripažįsta, kad darbų sudėtis keitėsi. Pagal Sutarties 11.1. p., 11.2. p., 11.3. p. ir 11.4. p. pareiga inicijuoti susitarimo dėl darbų sudėties keitimo ir kainos perskaičiavimo sudarymą teko ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie nevykdomų darbų kiekius ir jų rinkos kainą bei keičiamų darbų kiekius ir jų rinkos kainą, išskyrus savo paties parengtas lokalines sąmatas. Ieškovės vienašališkai parengtos lokalinės sąmatos yra nepatikimas įrodymas. Jas atsakovė ginčijo, ką patvirtina 2016-07-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 38-42), 2016-07-14 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 24-25), 2016-08-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 26-27) ir kiti. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovė vengia įforminti su darbų sudėties pasikeitimu, palyginus su techninėje specifikacijoje numatytąja, Sutarties kainos pakeitimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė sutinka ieškovei sumokėti pagal 2016-08-11 galutinį atliktų darbų aktą Nr. G1 12956,1 Eur (19862,61+7570,45-14476,96) mažesnę sumą už nurodytą Sutarties 3.1. p.. Ieškovė neįrodė, kad turi teisę reikalauti didesnės sumos. Dėl to skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteista 12956,1 Eur suma (skirtumas tarp faktiškai atsakovo sumokėtos sumos ir pradinės Sutarties kainos).

11.4. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai 2015 m. rugsėjo 9 d. susirinkime ir vėliau namo gyventojų išreikšta valia traktuojama kaip atsakovės valios išraiška. Toks traktavimas prieštarauja materialinei teisei. Civilinėje teisėje pripažįstamas sutarties uždarumo principas (LR CK 6.154 str.), pagal kurį iš sutarties teisės ir pareigos atsiranda tik to sutarties šalims. Tai lemia, kad sutarties šalimi neesantys asmenys neturi teisės reikalauti vykdyti sutartį. Tai reiškia, kad tretieji asmenys negali įtakoti sutarties vykdymo, išskyrus atvejus, kai pati sutartis suteikia teisinę reikšmę trečiųjų asmenų veiksmams. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis nenumato jokių teisių namo gyventojams. Iš Sutarties sąlygų matyti, jog visas užsakovo funkcijas vykdo atsakovė. Dėl to, taikant kainos perskaičiavimo mechanizmą numatančias Sutarties sąlygas, yra teisiškai nereikšminga namo gyventojų išreikšta valia. Dėl to kritiškai vertintini namo gyventojų valia grindžiami skundžiamo teismo sprendimo motyvai.

11.5. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės reikalavimų pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus. Kritiškai vertintini skundžiamo sprendimo motyvai, jog ieškovas laikytinas teisėtai vienašališkai pasirašiusiu atliktų darbų aktus vien dėl to, kad namo gyventojai naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu. Ieškovė vengė Sutarties nustatyta tvarka įforminti nevykdomus darbus ir keičiamus darbus, dėl ko Sutartyje nustatyta tvarka nebuvo perskaičiuota Sutarties kaina. Tai reiškia, kad atliktų darbų aktuose Nr. 6 ir Nr. 7 yra nurodytos neteisingos sumos, kadangi neįvertinti nevykdomi ir/ar keičiami darbai bei jų sąlygojamos kainos korekcijos.

11.6. Skundžiamo sprendimo motyvai dėl netenkinto atsakovės reikalavimo priteisti delspinigius yra prieštaringi, kadangi teismas pripažįsta ieškovę esant iš dalies kalta dėl terminų praleidimo, bet netaiko ieškovei atsakomybės už tai. Sprendime nepagrįstai darbų pagal Sutartį užbaigimas siejamas su faktine statybos darbų pabaiga. Toks aiškinimas prieštarauja Sutarties sąlygoms. Pagal Sutarties 2.1.1. p. Sutarties tekstas turi aukščiausią teisinę galią santykiuose tarp šalių, todėl teismas privalėjo vadovautis jos sąlygomis. Pagal Sutarties 5.4. p. darbai laikomi užbaigtais tik tada, kai atlikti visi statybos darbai, ištaisyti defektai, pasirašyti atliktų darbų aktai, statinys pripažintas tinkamu naudoti ir perduoti visa dokumentacija užsakovui. Taigi, skundžiamame sprendime netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kurių nevertino pirmos instancijos teismas, akivaizdu, kad ieškovė iki priešieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo įvykdžiusi visų savo sutartinių įsipareigojimų. Pirma, ieškovė nebuvo perdavusi atsakovui su atliktais darbais susijusios dokumentacijos. Ją ieškovė faktiškai perdavė jau gavusi priešieškinį 2016-11-10 lydraščiu. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė. Tai vertintina kaip priešieškinio reikalavimo įvykdymas, nes ieškovei nebūtų buvę priežasties perdavinėti jokius dokumentus atsakovei, jeigu šią iš Sutarties kylančią pareigą ji būtų įvykdžiusi anksčiau. Skundžiamame sprendime taip pat neįvertinta aplinkybė, jog ieškovė neturėjo jokios priežasties tiek laiko pas save laikyti statybos žurnalą ir kitus dokumentus. Antra, ieškovė neįvykdė savo pareigos dalyvauti kainos perskaičiavime Sutartyje nustatyta tvarka, todėl šiai dienai nėra iš ieškovės pusės tinkamai pasirašytų atliktų darbų aktų. Trečia, ieškovė nėra pateikusi atsakovei draudimo polisų visam statybos laikotarpiui kaip to reikalauja Sutarties 8.2. p. ir 8.3. p.. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė. Skundžiamame sprendime ši aplinkybė neįvertinta. LR CK 6.258 str. numato prievolės neįvykdymo pasekmes – skolininkas privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytą baudą/delspinigius. Sutarties 10.4. p. nustato, kad pavėlavęs Sutartyje nustatytu terminu užbaigti darbus, tiekėjas užsakovui moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo Sutartyje nurodytos visos Sutarties objekto kainos. Visos Sutarties objekto kaina atsižvelgiant į šio priešieškinio 4.16 p. yra 411593,93 Eur, todėl LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto senaties termino ribose priskaičiuotos netesybos sudaro 37455,05 EUR (411593,93x0,05/100x182). Dėl to priešieškinio reikalavimas priteisti delspinigius turėtų būti patenkintas.

11.7. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1104 Eur už 23 elektrinių radiatorių neįrengimą. Ši žala pasireiškia šildymo įrenginių pastatymo kaina, kur neteisėtai išmontuoti „gyvatukai“ nebuvo atstatyti. 2015-09-09 viešo aptarimo metu (t. 1., b.l. 47-56) buvo sutarta butuose įrengti elektrinius „gyvatukus" ir dalyje jų jie buvo įrengti. Todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. kituose butuose statytini analogiški elektriniai „gyvatukai“. Pati ieškovė vieno elektrinio „gyvatuko" įrengimą yra įkainojusi 48 Eur+PVM lokalinėje sąmatoje Nr. 1 (t. 1, b.l. 68), todėl taikytinas šis įkainis nustatant žalos dydį. Žalos dydis yra lygus 1104 Eur.

20. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad ji nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas dėl tokių argumentų:

Žemesnės instancijos teismas

20.1.Teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl 12.956,1 Eur skolos priteisimo ieškovei už atliktus darbus pagal sutartį, kadangi:

20.1.1. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią iškovė įsipareigojo atlikti darbus, o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti. Tokia pareiga nustatyta ir LR CK 6.644 str. 1 d. Vadovaujantis Sutarties 3.7.8. punktu šalys susitarė, kad apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus vykdomas pagal kalendoriniame darbų atlikimo grafike numatytus darbų veiklų pavadinimus ir įkainius. Šalys taip pat susitarė, kad apmokėjimas už darbus vykdomas po atitinkamo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Visus mokėjimus pagal sutartį atsakovė kaip užsakovas įsipareigojo atlikti per 30 kalendorinių dienų (Sutarties 4.5 p.). Ieškovės atlikti darbai buvo perdavinėjami etapais pagal perdavimo-priėmimo aktus, ir didžioji dalis darbų atsakovės priimta ir apmokėta. Kadangi atsakovė neatsiskaitė sutartyje nustatytais terminais, 2016-08-20 ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 27.433,06 Eur skolą už atliktus darbus: pagal 2015-09-30 pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 6 ir 2015-09-30 Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 6, taip pat pagal 2015-10-30 pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 7 ir 2015-10-30 Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7, taip pat 2.497,04 Eur delspinigių, priskaičiuotų už delsimą atsiskaityti. 2016-10-24 mokėjimo pavedimu atsakovė įvykdė dalį ieškinyje pareikštų reikalavimų, sumokėjo ieškovei 14.476.96 Eur, todėl ieškovė 2016-11-09 patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą 12.956.10 Eur sumą pagal Sutartį, nes atsakovė nepagristai vengė visiško atsiskaitymo su ieškove. Kadangi atsakovė 2016-10-24 mokėjimo paskirtyje nurodė, kad 2016-10-24 pavedimas atliktas būtent pagal jos pačios parengtą 2016-08-11 galutinį atliktų darbų aktą Nr. G1, teismas pagrįstai jį vertino tik kaip įrodymą, kokius ieškovės atliktus darbus, perduotus ieškovės vienašališkai pasirašytais aktais, atsakovė pagaliau pripažino ir sutiko už juos apmokėti. 2015-09-09 vykusio susirinkimo su gyventojais metu buvo nuspręsta, kad iškovė atliks šiuos patvirtintame techniniame darbo projekte (0 laidoje) nenumatytus papildomus darbus: 1) balkonų apatines dalis apklijuos užtamsinta plėvele; 2) voniose įrengs elektrinius radiatorius („gyvatukus“); 3) įrengs nuogrindą iš 50x50 cm betoninių plytelių su betoniniais vejos borteliais, juos atliks už lėšas, sutaupytas įrengiant vienos kameros stiklo paketus, atsisakant orlaidžių įrengimo ir skaldos sluoksnio nuogrindos, bendra Sutarties kaina didinama nebus. Statybos darbu žurnale užfiksuota, kad šie darbai buvo atlikti 2015 m. spalio 15-19 dienoms, statybos techninis prižiūrėtojas darbų atlikimą yra patvirtinęs savo parašu. Nepaisant to, kad papildomus darbus ieškovė atliko, atsakovė 2015-10-29 grąžino nepasirašytą 2015-09-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.6, motyvuodama tuo, kad neva neįrengta nuogrinda, „gyvatukai“, o vienos kameros stiklo paketai neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytu specifikacijų. Ieškovė, informuodama atsakovę, kad darbai dėl kurių buvo atsisakoma priimti darbus pagal aktą Nr. 6 yra atlikti, 2015-11-09 pateikė atsakovei neatliekamų ir papildomų darbų sąmatas su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės parašais, patvirtinančiais, kad darbai yra atlikti. Tačiau atsakovė ir vėl nepagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, nurodydama jau kitus motyvus – dėl 2015-11-11 statybos techninio prižiūrėtojo rašte išdėstytų pastabų bei pakartodama argumentus, kad langų stiklo paketai neatitinka techninės užduoties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė atlikdama papildomus keičiamus darbus ir nereikalaudama didinti bendros sutarties kainos jau yra kompensavusi mažesne vienkamerinių stiklo paketu verte atliktais papildomais darbais. Tuo tarpu atsakovė šiuo aspektu nepagrįstai reikalauja sumažinti aktų Nr. 6 ir Nr. 7 sumas ir atsisako atsiskaityti už atliktus papildomus (keičiamus) darbus.

Žemesnės instancijos teismas

20.1.2.Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčo daugiabučio namo gyventojų valia neturi įtakos šalių teisiniams santykiams. Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo (atnaujinimo) projektų parengimo išlaidų apmokėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos LR Vyriausybės 2009-12-16 nutarimu Nr. 1725 patvirtintomis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis (toliau- Taisyklės). Vadovaujantis šių Taisyklių 4.4 p. „Projekto administratorius - bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutarti veikiantis asmuo, teikiantis projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius“. Vadovaujantis šia nuostata atsakovė yra ginčo objekto projekto administratorius, kuris atlikdamas statytojo (užsakovo) funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja projekto parengimą ir įgyvendinimą. Pirkimo dokumentai techniniam darbo projektui parengti ir techninio darbo projekto sprendiniai turi atitikti investicijų plane numatytas, taip pat ir butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones. Darbų sudėtį, palyginus su numatyta techninėje specifikacijoje, gali pakoreguoti gyventojų pageidavimai ir/ar renovuojamo pastato būklė, taigi gyventojams pareiškus reikalavimą dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovė privalėjo sudaryti su ieškove susitarimą dėl papildomų darbų pirkimo.

20.1.3.Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai vėl kelia klausimą dėl neva netinkamo langų ir balkonų įrengimo. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos sprendimo išvada, kad langų įrengimas atitinka sutarties reikalavimams. Pirkimo techninėje specifikacijoje buvo aiškiai nurodyta, kad specifikacijoje nurodyti darbų kiekiai yra apytiksliai. Klausimas dėl langų ir balkonų buvo suderintas 2015-09-09 su gyventojais vykusio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ir atsakovės atstovai, visiems sprendiniams, įskaitant balkonų įstiklinimą, buvo pritarta. Vienkameriniai stiklo paketai buvo numatyti Techninio darbo projekto 0 laidoje bei Techninio darbo projekto A laidoje, kuri buvo suderinta su atsakove bei daugiabučio namo gyventojais. Sumontuotų langų su vienkameriniu stiklo paketu šiluminės savybės yra geresnės nei numatytos projektavimo užduotyje: langų eksploatacinių savybių atitikties deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas šilumos perdavimo koeficientas yra 1,2 W/m2xK , tuo tarpu techninėje specifikacijoje reikalaujamas langų šilumos perdavimo koeficientas ne didesnis nei 1,4 W/K. L. su vienkameriniais stiklo paketais pagal ekspertuotą ir atsakovės patvirtintą Techninio darbo projekto 0 laidą buvo sudėti 2015 m. birželio mėnesį, statybos techninis prižiūrėtojas juos priėmė, apie tai pažymint įrašais Statybos darbų žurnale, atsakovė už juos atsiskaitė. Pagal Sutarties 5.5.p. užsakovas visas pretenzijas pareiškia darbų priėmimo ir perdavimo momentu, o jeigu jis to nepadaro, tai vėlesnis užsakovo papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis užsakovas gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti. Atsakovė darbų priėmimo metu jokių pretenzijų dėl langų nereiškė, todėl laikytina, kad darbai priimti, darbų atlikimas nebegali būti ginčijamas ir vėlesnės pretenzijos nebegalimos. Todėl teisingos teismo išvados, kad nebegalimos pakartotinės atsakovės pretenzijos dėl vienkamerinių langų, po to kai tam jau buvo pritarta tiek gyventojų, tiek pačios atsakovės atstovų 2015-09-09 susirinkime, po to kai pati atsakovė suderino techninio darbo projekto 0 laidą, kurioje numatyti vienkameriniai langai.

20.1.4.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti atsiskaityti už atliktus papildomus darbus (keičiamus darbus), suderintus 2015-09-09 susirinkime su gyventojais. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015-09-09 susirinkimo su bendrija ir atsakovės atstovais metu buvo susitarta, kad už lėšas, sutaupytas įrengiant vienkamerinius stiklo paketus, atsisakant orlaidžių įrengimo ir skaldos sluoksnio nuogrindos įrengime, ieškovė atliks nurodytus papildomus darbus nedidinant bendros Sutarties kainos. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad patvirtintame techniniame darbo projekte (0 laidoje) nenumatyti papildomi darbai, dėl kurių susitarta 2015-09-09 Susirinkime su gyventojais, yra keičiami darbai: 1) balkonų apatinių dalių apklijavimas užtamsinta plėvele; 2) elektrinių gyvatukų voniose įrengimas; 3) nuogrindos įrengimas iš 50x50 cm betoninių plytelių su betoniniais vejos borteliais.

20.2. Teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo sumažinti Sutarties kainą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad skundžiamame sprendime neatskleistas darbų atlygintinumą nustatančių Sutarties sąlygų turinys. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad pagal Sutarties sąlygas darbų sudėtis galėjo būti keičiama ir buvo faktiškai keičiama (sprendimo 19-19.2 p.). Ieškovė sutinka su teismo išvada, kad nors galutinė sutarties kaina už ieškovės atliktus papildomus darbus nepadidėjo, tačiau tai nereiškia, kad šiuos darbus buvo sutarta atlikti neatlygintinai ir kad turėtų būti mažinama galutinė fiksuota sutarties kaina. Akivaizdu, kad atsakovė privalėjo laikytis sutarties 6.5 p ir 9.2.4.p. nustatytos tvarkos ir priimti neginčijamą darbų dalį pagal pateikus ieškovei aktus, o ne tai daryti praėjus metams laiko. Atsakovės pateiktame 2016-08-11 Galutiniame priėmimo-perdavimo akte Nr. G1 nepagrįstai siekiama sumažinti kainą už jau priimtus darbus, dėl kurių ginčo niekada nebuvo, ir jokie defektai nebuvo nustatyti. Šalių sudaryta Sutartis yra fiksuotos kainos, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi pagrindo reikalauti sumažinti Sutarties kainą. Atsakovė darbų vykdymo ir pridavimo metu pretenzijų nereiškė ir darbų nestabdė, todėl priešieškiniu nepagrįstai reikalaujama sumažinti Sutarties kainą. Ieškovės ir atsakovės pasiektą susitarimą dėl darbų pakeitimo ir įkainių patvirtina ieškovės, atsakovės atstovų ir gyventojų pasirašytas 2015-09-09 viešojo aptarimo protokolas, taip pat atsakovės ieškovei atsiųstas 2015-10-08 raštas, kuriuo ji atsisakė atsiskaityti su ieškove motyvuodama tuo, kad ieškovė neva neatliko papildomų darbų, kuriuos per 2015-09-09 susirinkimą su daugiabučio namo gyventojais ieškovė įsipareigojo atlikti už bendrą Sutarties kainą (t. y. nedidinant bendros Sutarties kainos ir nereikalaujant papildomo apmokėjimo).

20.3. Teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus aktus, pripažino, kad laikytina, jog ieškovė teisėtai vienašališkai pasirašė šiuos atliktų darbų aktus. Atsakovės atsisakymas pasirašyti ieškovės pateiktus statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi darbų priėmimas yra užsakovo pareiga (CK 6.662 str. 1 d., 6.681 str. 1 d., 6.694 str. 2 d.). Sutarties 4.5 punkte numatyta, jog apmokėjimas už darbus vykdomas po atitinkamo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Atsakovei atsisakius pasirašyti 2015-09-30 darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 6, ir 2015-10-30 darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 7, ieškovė pasirašė juos vienašališkai, apie vienašalį aktų pasirašymą informuodama atsakovę. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog atsakovė nepasirašė perduotų atliktų darbų aktų, ieškovei vienašališkai pasirašius aktus, atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus pagal ieškovės vienašališkai pasirašytus aktus. Įstatymas numato tik išimtinį atvejį, kada atsakovė turi teisę atsisakyti priimti statybos rangos darbus – tuomet, kai darbų trūkumai yra tokie dideli, jog dėl jų neįmanoma naudoti darbų rezultato ir tie trūkumai negali būti pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Atsakovė neįrodė, kad buvo toks atvejis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra ir pagrindo pripažinti Aktus Nr. 6 ir Nr. 7 negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomi darbų trūkumai buvo itin smulkūs ir netrukdantys naudotis darbų rezultatu. Be to, objekto Statybos darbų žurnale nėra užfiksuota jokių įrašų dėl atsakovės nurodomų darbų defektų, taip pat nėra sudarytų jokiu defektinių aktų, kurie būtų pasirašyti abiejų šalių. Taigi, esant atliktiems darbams ir nesant jokių defektinių aktų ar įrašų Statybos darbų žurnaluose, kaip tai nustatyta Sutartyje bei teisės aktuose, atsakovei dar 2015 m. rudenį kilo pareiga priimti ieškovės atliktus darbus pagal pateiktus priėmimo–perdavimo aktus ir už darbus atsiskaityti. Dėl nurodytų argumentų atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 6 ir Nr. 7 yra nepagrįstas ir teismas pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.

Šalies argumentai

20.4. Teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad terminai ieškovės įsipareigojimams atlikti negali būti siejami su šalių suderintu grafiku. Pagal šalių suderintą grafiką, techninio darbo projekto parengimui buvo nustatytas 2 mėnesių terminas, o statybos rangos darbams –8 mėnesių terminas. Pagal Sutarties 5.3. punktą numatyta, kad statybos rangos darbų pradžia yra laikoma diena, kai ieškovė gavo visus reikalingus dokumentus (parengti, suderinti, ekspertuoti ir užsakovo patvirtinti daugiabučių gyvenamųjų namų techniniai darbo projektai, išduoti statybos leidimai, pasirašyti statybvietės perdavimo ir priėmimo aktai). Taigi nuo šio momento skaičiuojamas 8 mėnesių terminas statybos rangos darbams atlikti. Nors Sutartis buvo pasirašyta 2015-10-20, tačiau dėl aplinkybių priskirtinų atsakovės atsakomybei, tik 2015-04-14 buvo galima pradėti statybos rangos darbus, kaip numatyta pagal Sutarties 5.3 punktą (1 t., b.l. 105). Būtent ši data laikytina statybos rangos darbų pradžia. Tai, kad nuo Sutarties pasirašymo ieškovė galėjo pradėti statybos rangos darbus tik po 5 mėnesių, atsakinga turėtų būti laikoma atsakovė. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už objekto dokumentacijos neperdavimą, kadangi pati atsakovė per antstolį grąžino ieškovei perduotus dokumentus, tokiu būdu pati sudarydama kliūtis savalaikiam darbų priėmimui ir statybos užbaigimo procesui (sprendimo 39.3 p.). Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi CK 6.46 str., sustabdė dalies dokumentų perdavimą. Be to, ieškovės vertinimu, Sutarties 10.4 punkte esanti sąlyga dėl delspinigių pripažintina nesąžininga sąlyga, dėl kurios ieškovei neturėtų kilti jokių neigiamų pasekmių. Sutarties 10.1. punktas numato, kad atsakovė nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluodama apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, moka 0,05 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos, tuo tarpu pagal Sutarties 10.4 p. atsakovė ieškovei skaičiuoja netesybų dydį, kuris sudaro 0,05 procento delspinigius už kiekviena. pavėluotą, dieną nuo Sutartyje nurodytos visos Sutarties objekto kainos. Šalių susitarimo dėl netesybų nebuvo, kadangi Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustačius esmines jos sąlygas.

20.5. Teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nepagrįstai prašo priteisti 1104 Eur žalą dėl tariamai neteisėtai išmontuotų senų vonių šildymo radiatorių. Atsakovė reikalauja atlyginti žalą už 23 senų radiatorių išmontavimą ir tvirtina neva jie buvo išmontuoti neteisėtai, nes nei techninėje specifikacijoje, nei investiciniame projekte nebuvo numatyta pašalinti senų radiatorių. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neklausė dėl pirkimo sąlygų, todėl tai reiškia, kad rangovui jos buvo aiškios. Tačiau šis ieškovės reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Techninėje specifikacijoje, kaip ir projektavimo techninėje užduotyje yra aiškiai numatyta, kad ,,Keičiami visi šildymo sistemos vamzdynai“. Seni radiatoriai (gyvatukai) buvo pajungti į seną šildymo sistemą. Tai reiškia, kad pagal techninę specifikaciją (t. 1, b.l. 89) ir techninę užduotį (t. 1, b.l. 92) pašalinami visi seni sistemos vamzdynai, įskaitant ir radiatorius, kurie yra neatsiejama vamzdynų dalis. Techninėje specifikacijoje (t.l, b.l. 88-89) nurodytame apytiksliame darbų kiekyje yra numatyta, kad bus naujai įrengiamos magistralės, stovai, radiatoriai, balansiniai ventiliai, termostatiniai ventiliai, šilumos kiekio dalikliai (t. 1, b.l. 89). Radiatorių (gyvatukų) kaip šildymo sistemos dalies įrengimas techninėje specifikacijoje nebuvo numatytas. Naujų radiatorių (gyvatukų), kurie yra nauja priemonė, nenumatyta Investicijų plane, projektavimo užduotyje ir konkursinėje techninėje specifikacijoje, pajungimas į naują šildymo sistemą nenumatytas ir technologiškai nebuvo galimas, nes iškreiptų šildymo sistemos darbą ir apskaitą. Techninėje specifikacijoje nebuvo numatytas ir elektrinių radiatorių (gyvatukų) įregimas, todėl ieškovė negalėjo ir neprivalėjo numatyti šių darbų. Taigi, jų įrengimas laikytinas papildomais keičiamais darbais, už kuriuos atsakovė turi sumokėti. Vadovaujantis 2015-09-09 susirinkimo protokolu, gyventojams prašant buvo pateiktas sąmatinis skaičiavimas faktiškai pageidaujamiems 25 elektriniams gyvatukams - 25 butams. Kitų butų gyventojai įrengti gyvatukų nepageidavo. Atsakovės argumentai neva neįrengus radiatorių (gyvatukų) buvo pažeistos higienos normos yra atmestini, kadangi būtent atsakovė, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą. Jeigu ji organizuodama pirkimą nenumatė, kad pagal jos pačios parengtą techninę specifikaciją atsiranda galimo higienos normų pažeidimo grėsmė, ji negali rizikos dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų perkelti tiekėjui. Būtent perkančiajai organizacijai numatyta pareiga parengti pirkimo dokumentus taip, kad jie atitiktų pirkimo poreikius.

21. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakovės atstovai prašė atsakovės apeliacinį skundą patenkinti, priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovai šiame posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus ir delspinigius bei atmetė atsakovės priešieškinyje pareikštus reikalavimus dėl vienašalių darbų priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais, darbų kainos sumažinimo, delspinigių ir žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, iš esmės sutikdama su ieškovės atsilipimo į apeliacinį skundą motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 263 straipsnis). Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. pagrįstą ir teisėtą sprendimą teisėjų kolegija palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti už atliktus darbus ir atsakovės reikalavimų pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašaliai pasirašytus atliktų darbų priėmimo aktus, darbų kainos sumažinimo

27. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo patenkino ieškovės reikalavimą priteisti už atliktus darbus 12956,10 Eur skolą ir 2497,04 Eur delspinigius, o taip pat procesines palūkanas ir nepagrįstai nepatenkino atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašaliai pasirašytus atliktų darbų priėmimo aktus ir sumažinti darbų kainą.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatytomis šias faktines aplinkybes. 2014 m. spalio 20 d. tarp ieškovės (tiekėjo) ir atsakovės (užsakovo) buvo sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo techninį darbo projektą, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir atlikti statybos rangos darbus už bendrą Sutarties kaina – 1.465.886,34 Lt (424.550,03 Eur), atsakovė įsipareigojo sumokėti už visus atliktus darbus. Atsakovė priėmė iš ieškovės darbus ir atsiskaitė už juos pagal rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktus Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, iš viso už 397.116,95 Eur, tačiau neatsiskaitė pagal 2015-09-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.6 (19.862,61 Eur) ir 2015-10-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.7 (7.570,45 Eur). Atsakovė atsisakė pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 6 ir Nr. 7, todėl ieškovė šiuose aktuose numatytus darbus perdavė pagal vienašalius darbų perdavimo aktus. 2016 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 29.930,10 Eur sumą, kurią sudaro 27.433,06 Eur skola už atliktus statybos darbus ir 2.497,04 Eur delspinigiai, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. spalio 24 d. ieškovė gavo 14.476,96 Eur apmokėjimą už atliktus darbus, savo byloje pareikštus reikalavimus šia suma sumažino.

29. Pagrįstai teismas vertino, kad ieškovė atliko darbus, nurodytus 2015-09-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo akte Nr.6 (už 19.862,61 Eur) ir 2015-10-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo akte Nr.7 (už 7.570,45 Eur), atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti šiuos aktus, todėl laikoma kad darbai perduoti vienašaliais tik ieškovės pasirašytais aktais. Apie tai, kad šiuose aktuose nurodyti darbai atlikti patvirtina įrašai Statybos darbų žurnale, kur fiksuota, kad šie darbai buvo atlikti 2015 m. spalio 15-19 dienoms, statybos techninis prižiūrėtojas darbų atlikimą yra patvirtinęs savo parašu. Įstatymas – CPK 6.694 str. 4 d. – numato tik išimtinį atvejį, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti statybos rangos darbus – kai darbų trūkumai yra tokie dideli, jog dėl jų neįmanoma naudoti darbų rezultato ir tie trūkumai negali būti pašalinti. Atsakovė neįrodė, kad buvo toks atvejis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra ir pagrindo pripažinti aktus Nr. 6 ir Nr. 7 negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomi darbų trūkumai buvo itin smulkūs ir netrukdantys naudotis darbų rezultatu. Be to, objekto Statybos darbų žurnale nėra užfiksuota jokių įrašų dėl atsakovės nurodomų darbų defektų, taip pat nėra sudarytų jokiu defektinių aktų, kurie būtų pasirašyti abiejų šalių. Taigi, esant atliktiems darbams ir nesant jokių defektinių aktų ar įrašų Statybos darbų žurnaluose, kaip tai nustatyta Sutartyje bei teisės aktuose, atsakovei dar 2015 m. rudenį kilo pareiga priimti ieškovės atliktus darbus pagal pateiktus priėmimo–perdavimo aktus ir už darbus atsiskaityti. Teisėjų kolegija pastebi, kad 2015 m. spalio 8 d. grąžindama ieškovei 2015-09-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.6, atsakovė nurodė, kad tai daro dėl sumontuotų langų, neatitinkančių pirkimo dokumentuose nuodytų specifikacijų (sudėti langai su vienos kameros stiklo paketais, nors objekte turėjo būti sumontuoti langai su dviejų kamerų stiklo paketais), dėl neatstatytų voniose šildymo radiatorių (gyvatukų), nepilnai įrengtos nuogrindos (t. 1, b. l. 59). Tačiau langai su vienos kameros stiklo paketais buvo sudėti 2015 m. birželio mėnesį, statybos techninis prižiūrėtojas juos priėmė, apie tai pažymėta įrašais Statybos darbų žurnale, atsakovė už juos atsiskaitė. Pagal Sutarties 5.5.p. užsakovas visas pretenzijas pareiškia darbų priėmimo ir perdavimo momentu, o jeigu jis to nepadaro, tai vėlesnis užsakovo papildomų pretenzijų pareiškimas dėl akivaizdžių darbų trūkumų negali būti priežastis, kuria remiantis užsakovas gali atsisakyti priimti darbus ir (ar) už juos nemokėti. Atsakovė darbų priėmimo metu jokių pretenzijų dėl langų nereiškė, todėl laikytina, kad darbai priimti, darbų atlikimas nebegali būti ginčijamas ir vėlesnės pretenzijos nebegalimos. Voniose atstatyti šildymo radiatorių (gyvatukų) ieškovė, kaip vertina teisėjų kolegija, neprivalėjo, jų įrengimas techninėje specifikacijoje nebuvo numatytas. Nuogrindos pilnas neįrengimas nebuvo tas trūkumas, dėl kurio atsakovė būtų galėjusi pasirašyti šį aktą. Grąžindama nepasirašytą 2015-10-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.7 atsakovė nenurodė konkrečių priežasčių, dėl ko tai daro, nurodė tik sutarties punktus, kuriuose numatyta jos pareiga priimti darbus ir teisė dėl konkrečių priežasčių nepriimti darbų ( t. 1, b. l. 67). Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 24 d. buvo apmokėta už dalį aptariamais aktais fiksuotų atliktų darbų, kas leidžia vertinti, jog 2015 metų pabaigoje atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti šiuos darbus ar bent jų dalį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 12 956,10 Eur skolą, 2 497,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 453,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

30. Pripažinti 2015-09-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.6 ir 2015-10-30 statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr.7 negaliojančiais, taip pat vertinti, kad ieškovė neatliko darbų, už kuriuos privalo sumokėti atsakovė, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas ir su kuo sutinka teisėjų kolegija, pagrindo nėra. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbų apimties ir tinkamo Sutarties sąlygų vykdymo. Ieškovė, atlikdama namo modernizavimo darbus, faktiškai sudėjo langus su vienos kameros stiklo paketais, nors objekte turėjo būti sumontuoti langai su dviejų kamerų stiklo paketais. Langai su vienos kameros stiklo paketais pagal ekspertuotą ir atsakovės patvirtintą Techninio darbo projekto 0 laidą buvo sudėti 2015 m. birželio mėnesį, statybos techninis prižiūrėtojas juos priėmė, apie tai pažymėta įrašais Statybos darbų žurnale, atsakovė už juos sumokėjo. 2015 m. rugsėjo 9 d. daugiabučio namo, kurio modernizavimo darbai buvo atliekami, gyventojų susirinkime, jame dalyvavę gyventojai, atsakovės ir ieškovės atstovai sutarė, kad faktiškai sumontuotų langų su vienos kameros (vietoje dviejų kamerų) stiklų paketais ieškovė nekeis, o už tą sumą, kiek faktiškai pigiau kainavo langai, atliks tokius darbus: a) nuogrindos įrengimą iš plytelių 50 x 50 cm; b) balkonų stiklo apklijavimą plėvele; c) elektrinių radiatorių voniose įrengimą. Šiuos papildomus darbus ieškovė atliko. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalys nesilaikė Sutartyje numatytos darbų ar kainos keitimo tvarkos, tačiau buvo dirbama šalims bendradarbiaujant ir nurodytas susitarimas tarp ieškovės ir gyventojų buvo pasiektas.

31. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog už papildomus (šios nutarties 30 p. nurodytus darbus) ieškovei atsakovė privalo sumokėti, kad tai nėra darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti savo sąskaita. Po 2015 m. rugsėjo 9 d. gyventojų ir sutarties šalių susirinkimo, atsakovė nesiėmė priemonių, kad būtų pakeista Sutartis, kad būtų sumažinta Sutartimi numatytų darbų kaina, užfiksuotas ieškovės įsipareigojimas atlikti papildomus darbus savo sąskaita. Atsakovei neinicijavus Sutarties kainos pakeitimo, namo gyventojams pageidaujant, kad būtų atlikti papildomi darbai, ieškovė juos vykdė kaip pakeičiamus Sutartyje numatytus darbus. Atsakovė, kaip vertina teisėjų kolegija, nepateikė įrodymų, kad papildomus darbus ieškovė įsipareigojo atlikti savo sąskaita. Atsakovė netrukdė ieškovei atlikti šiuos papildomus darbus, nestabdė jų, todėl ieškovė turėjo pagrindą manyti ir pagrįstai tikėtis, kad šie darbai bus užsakovo priimti ir neįforminus jų sutarties pakeitimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad papildomi darbai buvo atlikti namo, kurio modernizavimo darbai buvo vykdomi, gyventojų prašymu ir jų interesais.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai 2015 m. rugsėjo 9 d. susirinkime ir vėliau namo gyventojų išreikšta valia traktuojama kaip atsakovės valios išraiška, nes toks traktavimas prieštarauja materialinei teisei. Civilinėje teisėje pripažįstamas sutarties uždarumo principas (LR CK 6.154 str.), pagal kurį iš sutarties teisės ir pareigos atsiranda tik to sutarties šalims. Tai lemia, kad asmenys, kurie nėra sutarties šalimi, neturi teisės reikalauti vykdyti sutartį. Taigi, tretieji asmenys negali įtakoti sutarties vykdymo, išskyrus atvejus, kai pati sutartis suteikia teisinę reikšmę trečiųjų asmenų veiksmams. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis nenumato jokių teisių namo gyventojams.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (Įgaliotoja) su atsakove UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (Įgaliotinis) sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atstovavo patalpų savininkams atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus, organizavo visas būtinas priemones (finansavimo organizavimą, projektavimo ir statybos darbų pirkimą, darbų priėmimą ir pan.), kaip ir pačioje sutartyje nurodyta, patalpų savininkų naudai. Pagal 2014 m. spalio 20 d. Sutartį buvo atliekama modernizacija namo gyventojų turto, atsakovė buvo gyventojų atstovė, įgaliota veikti turto savininkų naudai. Todėl, kai įgaliotinis nesiėmė priemonių tikslinti sutartį, o pagal aiškiai išreikštą namo gyventojų valią ieškovė atliko papildomus darbus už sutartyje nustatytą kainą, negalima pripažinti, kad teismas be pagrindo vertino gyventojų valią. Tai, kad teismas, spręsdamas ginčą, įvertino būtent gyventojų valią, visiškai atitiko CK 5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius

34. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

35. Sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, jog atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad terminai ieškovės įsipareigojimams atlikti negali būti siejami su šalių suderintu grafiku. Pagal šalių suderintą grafiką, techninio darbo projekto parengimui buvo nustatytas 2 mėnesių terminas, o statybos rangos darbams – 8 mėnesių terminas. Pagal Sutarties 5.3. punktą numatyta, kad statybos rangos darbų pradžia yra laikoma diena, kai ieškovė gavo visus reikalingus dokumentus (parengti, suderinti, ekspertuoti ir užsakovo patvirtinti daugiabučių gyvenamųjų namų techniniai darbo projektai, išduoti statybos leidimai, pasirašyti statybvietės perdavimo ir priėmimo aktai). Nuo šio momento skaičiuotinas 8 mėnesių terminas statybos rangos darbams atlikti. Nors Sutartis buvo pasirašyta 2015-10-20, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios, bet priklausiusių nuo atsakovės veiksmų, tik 2015-04-14 buvo galima pradėti statybos rangos darbus, kaip numatyta pagal Sutarties 5.3 punktą, taigi laikytina, kad ieškovė darbų atlikimo terminų nepažeidė.

36. Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė negali būti laikoma atsakinga už objekto dokumentacijos neperdavimą. Pati atsakovė per antstolį grąžino ieškovei perduotus dokumentus, tokiu būdu pati sudarydama kliūtis savalaikiam darbų priėmimui ir statybos užbaigimo procesui. Kadangi atsakovė grąžino jai perduotus dokumentus ir neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų priimti darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 6 ir Nr. 7, vengė atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovė pagrįstai pasinaudojo CK 6.46 str. numatyta teise ir sustabdė dalies dokumentų perdavimą iki tol, kol bus susitarta dėl atsiskaitymo. CK 6.46 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

37. Nepripažinus atsakovės reikalavimo priteisti jai delspinigius pagrįstu ir tenkintinu, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų apie Sutarties 10.4 punkte esančios sąlygos dėl delspinigių pripažinimo nesąžininga sąlyga.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą

38. Negalima, teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepatenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1104 Eur už 23 elektrinių radiatorių neįrengimą, kada tokia žala buvo padaryta dėl šildymo įrenginių nepastatymo, t. y. neatstačius neteisėtai išmontuotų „gyvatukų“ (vonių patalpų radiatorių).

39. Ieškovė pagrįstai teigia, kad techninėje specifikacijoje (t. l, b. l. 89) ir projektavimo techninėje užduotyje (t. 1, b.l. 92) buvo aiškiai numatyta, kad ,,Keičiami visi šildymo sistemos vamzdynai“. Seni radiatoriai („gyvatukai“) buvo pajungti į seną šildymo sistemą. Tai reiškia, kad pagal techninę specifikaciją ir techninę užduotį pašalinami visi seni sistemos vamzdynai, įskaitant ir radiatorius, kurie yra neatsiejama vamzdynų dalis. Techninėje specifikacijoje (t. l, b.l. 88-89) nurodytame apytiksliame darbų kiekyje buvo numatyta, kad bus naujai įrengiamos magistralės, stovai, radiatoriai, balansiniai ventiliai, termostatiniai ventiliai, šilumos kiekio dalikliai. Radiatorių voniose („gyvatukų“) kaip šildymo sistemos dalies įrengimas techninėje specifikacijoje nebuvo numatytas.

40. Pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. namo gyventojų, ieškovės ir atsakovės atstovų susirinkime pasiektą susitarimą, gyventojams prašant buvo pateiktas sąmatinis skaičiavimas faktiškai pageidaujamiems 25 elektriniams radiatoriams („gyvatukams“), t. y. 25 butams. Kitų butų gyventojai jų įrengti nepageidavo. Ieškovė įrengė tokius radiatorius 25 butuose, tai buvo papildomi darbai. Kadangi ieškovė nebuvo įsipareigojusi patiekti dar 23 radiatorius, teisėjų kolegijos vertimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei buvo padaryta 1104 Eur žala.

41. Sutiktina su ieškovės vertinimu, kad atmestini atsakovės argumentai neva neįrengus gyvatukų buvo pažeistos higienos normos. Būtent atsakovė, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą. Jeigu ji organizuodama pirkimą nenumatė, kad pagal jos pačios parengtą techninę specifikaciją atsiranda galimo higienos normų pažeidimo grėsmė, ji negali rizikos dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų perkelti tiekėjui. Būtent perkančiajai organizacijai numatyta pareiga parengti pirkimo dokumentus taip, kad jie atitiktų pirkimo poreikius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei priteistinos pastarosios turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.). Šias išlaidas sudaro 1.452,97 Eur, ieškovės sumokėti už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ (juridinio asmens kodas 134741740) iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 301846604) 1.452,97 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 97 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėD. B.Raimondas Buzelis