Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Saulius Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-366-2014

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Proceso Nr. 1-71-1-00100-2014-8

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ str., paskirta T. R. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas pateiktas nebuvo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. R. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. M., 2014 m. vasario 22 d., laikotarpyje tarp 18.00 val. -19.00 val., prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios Vytauto g. 3 Kupiškio m., tyčia, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y.: T. R. telefonu sudavė nukentėjusiajam nepilnamečiui E. K. du kartus į veido sritį, po to R. M. du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. K. į galvos sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais T. R. ir R. M. sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde T. R. teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Tačiau kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. R. pripažino kaltu bei nuteisė už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant T. R. kaltės klausimą, nebuvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Apelianto kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais: kaltininkų T. R. ir R. M. teisme duotais parodymais, nukentėjusiojo E. K., atstovės pagal įstatymą E. K., tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų M. K., A. M. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Reikia pažymėti, jog šios bylos aplinkybės yra aiškios todėl prokuroras kreipėsi į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats apeliantas pirmos instancijos teisme pripažino savo kaltę ir tik todėl byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir apeliantui pritaikytas BK 64¹ str. – bausmė sumažinta.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad viešoje vietoje T. R. telefonu sudavė nukentėjusiajam nepilnamečiui E. K. du kartus į veido sritį, po to R. M. du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. K. į galvos sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais T. R. ir R. M. sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą. T. R. smūgius sudavė dėl menkavertės dingsties - jam pasirodė, kad vaikinas jį įžeidė, nors šią aplinkybę kategoriškai paneigė ne tik nukentėjusysis, bet ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai. Tokie nuteistojo veiksmai be jokios abejonės pripažintini įžūliais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Taigi, nustatytomis byloje aplinkybėmis veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. teisingai, teismų išvados pagrįstos ir abejonių nekelia.

T. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad konflikto metu girtas nebuvo. Tačiau šis skundo argumentas paneigiamas ne tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 78) ir teisme (b.l. 97) duotais parodymais, kad buvo neblaivus, bet ir kitais įrodymais. Nuteistasis R. M., parodė, kad tą dieną abu gėrė alų ir degtinę, todėl jautėsi stipriai apsvaigęs (b.l. 98). Nuteistųjų neblaivumą aiškiai matė ir nukentėjusysis bei tiesioginiai įvykio liudytojai. Abu kaltinamieji nurodė, kad dėl girtumo juos supančią aplinką jie įsivaizdavo ne tokią kokia yra tikrovėje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir ją vertino skirdamas bausmes.

Kolegija nesutinka su T. R. skundo argumentu, kad jam skirta bausmė turėtų būti mažinama. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmos instancijos, skirdamas T. R. laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams, tokį savo sprendimą pakankamai argumentavo, nurodė, kokių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis šiuo atvejus nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. R. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Todėl pagal BK 284 str. 1 d. skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pirmos instancijos nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA: