Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. L. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Vinycios srities Kryžopilio rajono teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių byloje Nr. 134/1659/17, kuriuo nuspręsta priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, suinteresuotas asmuo – L. D. (L. D.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos T. L. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Vinycios srities Kryžopilio rajono teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių byloje Nr. 134/1659/17, kuriuo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens L. D. (L. D.) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. D. (N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 1/4 dalis darbo užmokesčio (visų rūšių pajamų), tačiau ne mažiau kaip 50 proc. pragyvenimo minimumo atitinkamo amžiaus vaikui, nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki vaikas sulauks pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

3. Lietuvos Respublikos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą (Įstatymo 1 straipsnis). Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 metų Hagos konvencija) ir Įstatymas nenustato kitaip (Įstatymo 37⁷ straipsnis).

4. Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika – 2007 metų Hagos konvencijos narės. Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika sudarė 1993 m. liepos 7 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų, taip pat ir išlaikymo bylose, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje.

6. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nevertina ir netikrina prašomo pripažinti teismo sprendimo (įsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo, bet formaliai įvertina, atitinka prašymas jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 metų Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose, ar ne (Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 31⁸ straipsnis; 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalis, 11, 25, 28 straipsniai).

7. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalį prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedami: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame nurodytas automatinis sumos indeksavimas, – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje.

8. Pareiškėja T. L. prie prašymo pridėjo Ukrainos Respublikos Vinycios srities Kryžopilio rajono teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių byloje Nr. 134/1659/17, šio sprendimo vertimą į lietuvių kalbą. Sprendime už akių nurodyta, kad jis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 22 d. Pareiškėja pateikė Ukrainos Respublikos Vinycios srities Kryžopilio rajono teismo 2025 m. lapkričio 24 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas, pasirašytinai gavo teismo procesinius dokumentus.

9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsisakyti pripažinti sprendimą galima tik 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu – kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022).

10. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

11. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu. Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, pateiktus duomenis, nenustatė, kad prašomas pripažinti teismo įsakymas aiškiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos teismo įsakymą yra pagrįstas ir tenkinamas, teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti pirmiau aptartą teismo įsakymą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas.

14. Suinteresuotam asmeniui L D. išaiškinama, kad jis per trisdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (jeigu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per šešiasdešimt dienų) turi teisę pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą peržiūrėti šią nutartį (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis; 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5, 6 dalys). Atkreiptinas suinteresuoto asmens dėmesys į tai, kad prašymas gali būti grindžiamas tik 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 318 straipsniu, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 3 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos T. L. prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Vinycios srities Kryžopilio rajono teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių byloje Nr. 134/1659/17, kuriuo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens L. D. (L. D.; gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. D. (N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 1/4 dalis darbo užmokesčio (visų rūšių pajamų), tačiau ne mažiau kaip 50 proc. pragyvenimo minimumo atitinkamo amžiaus vaikui, nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki vaikas sulauks pilnametystės.

Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Jeigu suinteresuoto asmens L D. įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas peržiūrėti nutartį gali būti paduodamas per šešiasdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą jai peržiūrėti, jeigu toks prašymas nebus paduotas.