Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-382/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1A-200-382/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54102-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
E. G.
Advokatai
Edvardas Staponkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-382/2018Proceso Nr. 1-01-1-54102-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistajam E. G. ir jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – suimant jį teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžia E. G. nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2018 m. kovo 28 d.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 18 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė į UAB „Š.“ priklausančio pastato lango stiklą ir jį išdaužė, taip sugadindamas UAB „Š.“ priklausantį turtą, padarė 292,68 Eur turtinę žalą.

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 18 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spirdamas išdaužė UAB „Š.“ priklausančio pastato lango stiklą, pro šį langą įsibrovė į UAB „Š.“ priklausantį pastatą ir iš jo pagrobė UAB „P.“ priklausančius du butelius po 0,5 l talpos gėrimo „Coca-Cola“, kurių bendra vertė – 1,80 Eur, tuo UAB „P.“ padarydamas 1,80 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo taikyti BK 75 straipsnį arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Nurodė, jog 2017 m. spalio 18 d., apie 1.30 val., būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, iš draugės ėjo namo ir jam kilo mintis nueiti į UAB „Š.“. Priėjęs prekyvietės pastatą, spyrė į lango stiklą ir jį išdaužė. Pro išdaužtą langą pateko į prekyvietės pastato vidų ir paėmė du butelius gėrimo „Coca-Cola“. Apeliantas nurodo daugiau jokių daiktų neėmęs ir nevogęs. Iš prekyvietės pastato pasišalino per tą patį išdaužtą langą. Visų įvykio aplinkybių E. G. dėl girtumo tiksliai nepamena. E. G. nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistasis apygardos teismo prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad UAB „Š.“ direktorius D. V. ir UAB „P.“ direktorė I. J. civilinių ieškinių dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo nereiškė. Apeliaciniame skunde E. G. nurodo, jog labai gailisi padaręs nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis E. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti bei sušvelninti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

E. G. apeliaciniu skundu savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako nutartyje.

Nors nuteistasis E. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (E. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog E. G. nuteistas jau ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 78–83). Nusikaltimus E. G. padarė neišnykus teistumui, praėjus 7 dienoms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, taigi apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistasis nenori keisti gyvenimo būdo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo elgesiui įtakos nepadarė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis E. G. yra ne kartą baustas už administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) padarymą (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, daug kartų baustas už smulkųjį svetimo turto pagrobimą) (t. 1, b. l. 64–77). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

Aplinkybę, jog E. G. nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina duomenys, jog nuteistasis nusikaltimus padarė praėjus vos 7 dienoms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (t. 1, b. l. 82). Taigi akivaizdu, jog E. G. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. G. paskyrus švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad E. G. iki suėmimo ilgą laiką niekur nedirbo (t. 1, b. l. 58, 59), jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kadangi buvo įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinant prastus nuteistojo socialinius įgūdžius, darytina išvada, kad neskyrus su laisvės suvaržymu susijusios bausmės, tikėtina, nuteistasis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kad galėtų pragyventi. Papildomai būtina pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. G. tvirtino, kad nusikaltimus padarė, nes prieš tai susipyko su gyvenimo drauge ir jį veikė suvartotas alkoholis (t. 2, b. l. 29). Tokie argumentai neįrodo nusikalstamos veikos mažesnio pavojingumo ar tuo labiau mažareikšmiškumo, greičiau atskleidžia neigiamą nuteistojo asmenybę, kadangi parodo, jog jis daro nusikaltimus dėl nereikšmingos dingsties, nevertindamas savo veiksmų pavojingumo ir priešingumo teisei. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog mažesnės nei normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis paskyrimas yra pakankamai švelni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes bei tai, kad buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde E. G. taip pat buvo nurodęs, jog būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad UAB „Š.“ direktorius D. V. ir UAB „P.“ direktorė I. J. civilinių ieškinių dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo nereiškė (t. 1, b. l. 16, 23). Vis dėlto, apygardos teismas su šiuo motyvu nesutinka. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog civiliniai ieškiniai nepareikšti, skiriant bausmę, neturi reikšmės, nes jie nepareikšti ne dėl to, jog padarytą turtinę žalą nuteistasis būtų atlyginęs, kas galėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad E. G. už padarytus nusikaltimus paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Apeliaciniame skunde E. G. prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti E. G. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo E. G. padaryti nusikaltimai yra tyčinės veikos, nukreiptos ne tik į svetimo turto neteisėtą pagrobimą, bet taip pat ir į svetimo turto sugadinimą. Pažymėtina, kad E. G. jau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes, turto sugadinimą ar sunaikinimą), nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę. Pažymėtina, kad, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį, matyti, jog E. G. nusikalstamas veikas daro gana sistemingai (t. 1, b. l. 78–83). Be to, išleistas iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 11 d., naujus nusikaltimus E. G. padarė po savaitės. Šios aplinkybės, kaip jau minėta, neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, parodo, kad jo elgesys nesikeičia ir po nusikalstamų veikų jis reikiamų išvadų nepasidarė, jo motyvacija laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų ir paisyti draudimų nepakito. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Papildomai pažymėtina, kad kartą teismas jau buvo parodęs E. G. pasitikėjimą – Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, tačiau 2016 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė E. G. atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino.

Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ši aplinkybė jau buvo nustatyta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendyje, kuriame ji vertinta kaip lengvinanti E. G. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. G. realią laisvės atėmimo bausmę, jau įvertino ir atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ji nelaikytina paneigiančia anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą. Be to, pastebėtina, kad E. G. yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), informacijos apie baudų sumokėjimą daugeliu atvejų nėra (t. 1, b. l. 64–77). Taigi darytina išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. G. apeliacinį skundą.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusZigmas PociusAurelija Sadauskaitė