Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei E. G. (nuotoliniu būdu naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas per ZOOM),

viešame, mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, suinteresuotas asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. spalio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2023, V. J. nustatytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą sūnaus G. J. atžvilgiu; nustatyti G. J. gyvenamąją vietą su tėvais A. M. ir V. J., jų gyvenamojoje vietoje; panaikinti 2017 m. spalio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2023, dalį, kuria pakeista Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-241-266/2014 dėl išlaikymo nepilnamečiui G. J. priteisimo.

2. Pareiškime nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2017 pareiškėjui buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Su A. M. kartu gyvena nesusituokę nuo (duomenys neskelbtini) Turi tris vaikus, iš kurių vienas – G. J., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Kiti du vaikai – suaugę. Visą laiką šeima gyveno ir dabar tebegyvena (duomenys neskelbtini), A. M. seseriai priklausančiame bute. Nurodė, kad visada rūpinosi šeima, auklėjo ir augino vaikus, dėjo pastangas pagal galimybes juos išlaikyti. 2014 m. dėl konfliktų išsikraustė iš namų ir netrukus išvyko dirbti į užsienį. Siųsdavo pinigų vaikų išlaikymui, su jais ir toliau palaikė ryšį, su sūnumi (duomenys neskelbtini) beveik kasdien bendraudavo telefonu. Į Lietuvą grįžo 2017 m. pabaigoje, vėl pradėjo gyventi kartu su A. M.. Vėliau sužinojo, kad buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo jam ir A. M. buvo apribotos tėvystės teisės nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2018 metais sūnus G. J. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau netrukus A. M. kreipėsi dėl jai nustatytos motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir sūnus grįžo gyventi į namus, nuo tada gyvena visi kartu. Pareiškėjas nurodė, kad su sūnumi (duomenys neskelbtini) santykiai yra labai artimi ir glaudūs, tarpusavyje daug bendrauja, sūnus prisirišęs prie jo, visada stengiasi būti kartu. Pareiškėjas rūpinasi vaiku, domisi jo ugdymu, stengiasi dorai auklėti sūnų. 2023 m. rugpjūčio mėn. šeimoje apsilankė socialiniai darbuotojai, A. M. buvo nustatytas neblaivumas ir ji su sūnumi G. J. buvo išvežta į Krizių centrą. Kadangi pareiškėjui teismo sprendimu yra neterminuotai apribotos tėvystės teisės, todėl vaikas kartu likti negalėjo. Šiuo metu sūnų Krizių centre lanko kiekvieną diena, ten kartu praleidžia daug laiko. Sūnus nori grįžti gyventi į namus. Jis gali suteikti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpintis juo. Esant susiklosčiusiai situacijai, motinai turint problemų dėl alkoholio vartojimo, jis gali pilnai rūpintis vaiku. Nors oficialiai niekur nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, esant galimybei stengiasi gauti papildomų pajamų iš pavienių, atsitiktinių darbų ir taip daugiau prisidėti prie sūnaus materialinių poreikių patenkinimo. Neturi priklausomybės alkoholiui, juo nepiktnaudžiauja. Su sūnumi sieja stiprus ryšys, su juo praleidžia daug laiko, nori gyventi kartu, to paties nori ir sūnus. Prašo panaikinti nustatytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą sūnaus G. J. atžvilgiu.

3. Pareiškėas V. J. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori susigrąžinti tėvystės teises. Kaltas dėl to, kad praeityje nesistengė prižiūrėti vaiko. Dabar kitaip žiūri į vaiko auklėjimą. Daugiau bendrauja su sūnumi, santykiai geri, sūnus namuose visada šalia jo, tai trunka kelis metus. Dabar sūnus yra Krizių centre. Jis beveik kasdien važiuoja lankyti sūnų. Šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 172 eurų pašalpą, papildomai dirba (remontuoja automobilius), per mėnesį pajamos sudaro apie 400 eurų. Dėl sveikatos problemų negali dirbti nuolatinio darbo. Daugiau išlaikytinų asmenų neturi. Dabar nemoka vaikui išlaikymo, nes vaikas gauna pinigus iš fondo. Planuoja daugiau dirbti, kad galėtų išlaikyti sūnų. Apie 27 metus gyvena kartu su A. M.. Seniau jis turėjo priklausomybę nuo alkoholio, dabar jos neturi. Turi dar du vaikus, kurie yra pilnamečiai. Kai buvo apribotos tėvystės teisės nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jis tuo metu 2017 m. buvo užsienyje, teismo procese nedalyvavo. Kad apribotos tėvystės teisės sužinojo tik kai sugrįžo iš užsienio. Visada palaikė santykius su šeima, į namus grįždavo kas 2 mėnesius. Jis buvo išvykęs, todėl nedalyvavo teisme ir apie teismo procesą nieko nežinojo. Vaiku rūpinasi: perka maistą, reikalingus daiktus, striukę, batus. Sūnus labai aktyvus, jam yra nustatytas neįgalumas, jis būna nevaldomas ir agresyvus. Kadangi sugyventinė A. M. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl ji nuo (duomenys neskelbtini). su sūnumi (duomenys neskelbtini) gyvena Krizių centre. Jis beveik kasdien lanko sūnų. Pareiškėjas nurodė, kad kalbėjo su sūnumi dėl tėvystės teisių susigrąžinimo, todėl sūnus labai apsidžiaugė. Savaitgaliais sūnų atsiveža į namus, laiką leidžia kartu. (duomenys neskelbtini) palaiko ryšį su vyresniais broliais. Sūnui nesiseka mokytis, dėl patiriamų patyčių prastai lanko mokyklą, būrelių nelanko. Su sūnumi kalba apie tai, bandė keisti mokyklą. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu būtų taikoma pagalba (socialinės paslaugos) sutiktų dalyvauti. Šiuo metu alkoholiu nepiktnaudžiauja.

4. Suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškimu sutiko. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sūnus labai sunkus paauglys, nelanko mokyklos, todėl mokosi nuotoliniu būdu. Vaikas nori, kad jo tėčiui nebūtų apribotos tėvystės teisės, nes mokykloje dėl to patyria patyčias. Ji su sūnumi važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas psichiatrus, nes sūnui nustatyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvauja vaiko auklėjime, su juo užsiima. Apie 2018 m. jos kaip motinos neterminuotas valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams – I. J. ir G. J. panaikintas. Kadangi vartojo alkoholį, ją išvežė į Krizių centrą. Nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Vaikui namuose nėra jokios agresijos, jis vartoja vaistus. Kad vaikas jaustųsi saugiau, jis turi turėti tėtį. Santykiai su vyru geri. Pareiškėjas rūpinasi malkomis, drabužiais, maistu, pinigais vaistams. 2017 m. jis buvo Anglijoje. Nemato jokių trukdžių sugrąžinti vaiką pareiškėjui.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškimu sutiko, teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko išvadoje nurodytas aplinkybes. Byloje pateikė išvadą (dokumentai zip. priedų sąraše), kurioje nurodė, kad V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo jo sūnaus G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nepilnametis G. J. yra V. J. ir A. M. sūnus. Anykščių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2017, nusprendė neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. J. nepilnamečio sūnaus G. J. atžvilgiu. V. J. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybai šeima buvo žinoma dėl registruotų vaiko teisių pažeidimų. 2023 m. rugpjūčio 28 d. tarnyba organizavo vaiko G. J. laikinąją socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. vaikas (duomenys neskelbtini) kartu su motina A. M. yra laikinojoje priežiūroje (duomenys neskelbtini) Krizių centre. Krizių centre A. M. yra teikiamos psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo, sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos šeimai reikalingos paslaugos. Pastaruoju metu V. J. beveik kiekvieną dieną atvažiuoja į Krizių centrą aplankyti ir pabūti su sūnumi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) labai laukia ir džiaugiasi, kada atvyksta tėtis. Tarp tėvo ir sūnaus yra glaudus tarpusavio ryšys, nuoširdus bendravimas. Šiuo metu V. J. yra įsitraukęs į vaiko ugdymą, jo elgesį, nuolatiniai tėvo su sūnumi susitikimai ir bendravimas, daro teigiamą įtaką (duomenys neskelbtini) elgesiui, santykiams su artimaisiais. Vaikas nuolat laukia atvykstančio tėčio ir galvoja, kad ateityje šeima gyvens kartu savo namuose. Pareiškėjas su vaiko motina, nepilnamečiu (duomenys neskelbtini), dviem pilnamečiais vaikais gyvena nepilnamečio (duomenys neskelbtini) motinos seseriai priklausančiame daugiabučiame keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Minėtas butas yra be patogumų. V. J. tarnybos darbuotojams teigė, kad vaiku G. J. jis rūpinasi, teikia jam išlaikymą pagal galimybes. V. J. nuperka malkas buto šildymui, perka maistą, drabužius ir kitus būtinus daiktus nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjas pasakojo, kad iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. gyveno su sūnumi (duomenys neskelbtini) ir vaiko motina A. M.. (duomenys neskelbtini) nuolat būdavo su tėvu: kartu remontuodavo automobilius, važiuodavo žvejoti. Pareiškėjas V. J., jo ryšys su sūnumi (duomenys neskelbtini) yra tvirtas, jis su nepilnamečiu sūnumi tariasi įvairiais klausimais. Mokinių registro duomenų bazės duomenimis G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje šeštoje klasėje, pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Išklausius vaiko (duomenys neskelbtini) nuomonę, jis patvirtino kad su tėvais sutaria gerai. Su tėčiu mėgsta leisti laiką garaže, vasara mėgsta su tėčiu važiuoti žvejoti, o su mama mėgsta eiti pasivaikščioti, čiuožinėti nuo kalno. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad ir su močiute (tėvo motina) gerai sutaria, būna, kad nuvažiuoja pas ją, su močiute pabendrauja. N. G. patinka padėti tėvams prie ūkio darbų. Namuose jis turi augintinius. Vaikas sakė, kad labai laukia kada galės kuo greičiau vykti į namus. Tarnybos nuomone, šiuo metu pakanka objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą kad pareiškėjui V. J. nustatyto neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jo sūnaus G. J., atžvilgiu, panaikinimas neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, nes V. J. bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini), tarp jų yra susiformavęs glaudus ryšys bei nepilnamečio (duomenys neskelbtini) bendravimas su tėvu V. J. daro vaikui teigiamą įtaką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog pareiškėjas V. J. yra G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, ir A. M. – motina.

7. Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2017, nustatyta, jog šiuo sprendimu teismas nusprendė: 1) neterminuotai apriboti A. M. motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų I. J. ir G. J., atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti V. J. tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų I. J. ir G. J. atžvilgiu; 3) nustatyti (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų I. J. ir G. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo; 4) priteisti iš A. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. J. ir G. J. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-241-266/2014 priteistą išlaikymą ir priteisti iš V. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. J. ir G. J., po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš A. M. po 522 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams I. J. ir G. J.; 7) priteisti iš A. M. ir V. J. bylinėjimosi išlaidas.

8. Iš Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4421-266/2018, nustatyta, jog šiuo sprendimu teismas nusprendė: 1) panaikinti 2017 m. spalio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1343-785/2017 paskirtą A. M. neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams – I. J. ir G. J.; 2) panaikinti 2017 m. spalio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2017 priteistą išlaikymą iš A. M. jos nepilnamečiams vaikams I. J. ir G. J.; 3) panaikinti 2017 m. lapkričio 4 d., Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1515-786/2017 nepilnamečiams vaikams I. J. ir G. J. nustatytą nuolatinę globą ir rūpybą, bei turto administratorių; 4) pakeisti 2017 m. lapkričio 4 d., Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1515-786/2017 nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su globėju ir rūpintoju ir nepilnamečių vaikų I. J. ir G. J. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. M..

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės išklausymo aktas, informacija dėl susipažinimo su šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) charakterizuojančios medžiagos apie V. J. pateikimas, Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) G. J. charakteristika, Anykščių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro informacijos pateikimas, Anykščių rajono Socialinių paslaugų centro informacijos pateikimas, kreipimasis dėl atvejo vadybininko paskyrimo, Vaiko situacijos vertinimo anketos, duomenys apie atvejo vadybos procesą (SPIS – socialinės paramos šeimai informacinė sistema), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, mokinių registro duomenų bazės išrašas, duomenų bazės išrašas apie G. J. nustatytą neįgalumą (dokumentai zip. priedų sąraše), patvirtina pareiškėjo atliktus veiksmus siekiant auginti ir rūpintis sūnumi G. J..

10. Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalis).

11. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

12. Spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos gyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas).

13. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi apsaugoti geriausius vaiko interesus. EŽTT praktikoje geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

14. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

15. Byloje nustatyta, jog priimdamas sprendimą laikinai apriboti pareiškėjo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus G. J. atžvilgiu, teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendime akcentavo, kad V. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, negebėjimą auklėti, prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais, V. J. visiškas nusišalinimas nuo vaikų auklėjimo, prižiūrėjimo, išlaikymo, negebėjimas pasirūpinti savo būstu ir pajamomis.

16. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimų darytina išvada, jog pareiškėjas padarė pažangą formuodamas motyvaciją bendravime su vaiku. V. J. yra įsitraukęs į vaiko ugdymą, jo elgesį, nuolatiniai tėvo su sūnumi susitikimai ir bendravimas, daro teigiamą įtaką vaiko G. J. elgesiui, santykiams su artimaisiais. Nustatyta, jog šiuo metu pareiškėjas nuolat rūpinasi sūnumi, tarp jų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikas nori gyventi kartu su tėvu ir jo šeima, pareiškėjas rūpinasi tinkamos gyvenamosios aplinkos sūnui sukūrimu.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas yra pilnai pasirengęs auginti ir auklėti nepilnametį sūnų G. J., juo rūpintis ir užtikrinti geriausius vaiko interesus, todėl pareiškėjo pareiškimas šioje dalyje tenkintinas ir panaikintinas V. J. nustatytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas sūnaus G. J. atžvilgiu. (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

18. Pareiškėjas pareiškime dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, be kitų reikalavimų, yra pareiškęs ir reikalavimą nustatyti nepilnamečio G. J. gyvenamąją vietą su tėvais A. M. ir V. J., jų gyvenamojoje vietoje.

19. Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4421-266/2018, teismas pakeitė 2017 m. lapkričio 4 d., Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1515-786/2017 nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su globėju ir rūpintoju ir nepilnamečių vaikų I. J. ir G. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. M.. Esant nustatytai nepilnamečio G. J. gyvenamajai vietai su motina A. M., ir nesant aplinkybių dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama, t. y. nustatoma su kitu iš tėvų, bei atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio G. J. tėvai A. M. ir V. J. gyvena kartu, prašymas nustatyti vaiko G. J. gyvenamąją vietą, netenkintinas.

20. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 408 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti pareiškėjui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2017 nustatytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti 2017 m. spalio 11 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1343-786/2023, dalį, kuria pakeista Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-241-266/2014 dėl išlaikymo nepilnamečiui G. J. priteisimo.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.