- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-922-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- D. V., S. V.
- Atsakovas
- T. N., J. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. V. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-317-486/2009 pagal ieškovų S. V. ir D. V. ieškinį atsakovams T. N. ir J. N. dėl be pagrindo įgyto turto ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai S. V. ir D. V. prašė priteisti jų naudai iš atsakovų T. N. ir J. N. 20 000 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 20 000 Lt baudą kaip sutartines netesybas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-04 su atsakovais sudarė preliminarią 0,0891 ha žemės sklypo, garažo ir kitų statinių pirkimo pardavimo sutartį, kurios įvykdymui užtikrinti atsakovams perdavė 20 000 Lt. Pasibaigus preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties terminui, atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nurodę, kad sutarties objektą didesne kaina pardavė kitiems asmenims. Kadangi preliminari sutartis neįgyvendinta, pagrindinė sutartis nesudaryta, atsakovai turi grąžinti ieškovams 20 000 Lt kaip be pagrindo įgytus pinigus bei, remiantis sutarties 5.1 p., sumokėti 20 000 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsakovai T. N. ir J. N. prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių pasirašytos preliminarios sutarties 3.1 p., ieškovai ir atsakovai turėjo įvykdyti išankstines sąlygas, kad atsirastų prievolė sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovai turėjo gauti iš AB SEB banko, kuriam buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, sutikimą parduoti turtą, gauti visus leidimus, pažymas bei kitus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovai įsipareigojo sumokėti visą parduodamo turto kainą ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Atsakovai įvykdė visus savo įsipareigojimus bei 2008-06-25 paskambino ieškovams ir pakvietė juos 2008-06-26, 10.00 val., atvykti į Vilniaus miesto 8-ąjį notarų biurą sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovai savo įsipareigojimų neįvykdė, sumokėjo tik 20 000 litų, o 1 520 000 litų turto kainos dalies iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos nesumokėjo. Be to, ieškovai 2008-06-26 neatvyko į Vilniaus miesto 8-ąjį notarų biurą pagrindinės sutarties sudarymui. Todėl sutartis su ieškovais nebuvo pasirašyta, turtas, pasibaigus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, perleistas kitiems asmenims, o ieškovų sumokėti 20 000 Lt liko atsakovams kaip bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš S. V. ir D. V. ieškovų T. N. ir J. N. naudai 3 641,21 Lt (iš kiekvieno po 1 820,60 Lt) advokato pagalbai apmokėti, taip pat 21,38 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad atsakovai iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos savo sutartines prievoles įvykdė, o ieškovai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovai neatvyko pas notarą. Atsakovas T. N. du kartus informavo ieškovus, kada jie turi atvykti pas notarą. Pirmą kartą – preliminarios sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2008-06-04, ir antrą kartą 2008-06-25, kai atsakovas T. N. skambino ir kalbėjosi su ieškove S. V. dėl susitikimo pas notarą. Nors byloje yra įrodymų, kad už komunalines ir kitas teikiamas paslaugas atsakovai sumokėjo 2008-06-30, t.y. pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, tačiau teismas pripažino, kad tai nėra esminė kliūtis pagrindinės sutarties sudarymui. Ši suma galėjo būti išskaičiuota iš nekilnojamojo turto pardavimo sumos ir t.t. Kadangi pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl to, kad ieškovai S. V. ir D. V. neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovai įgijo pagrįstą teisę į 20 000 litų avansą kaip į atsakovų patirtus minimalius nuostolius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai S. V. ir D. V. prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civ.b. Nr. 3K-3-362/2009, neįvykdžius įsipareigojimų sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, avansu gautos lėšos grąžinamos jas perdavusiam asmeniui. Atsakovui nepateikus priešieškinio, teismas peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai pripažino atsakovų teisę į sutartyje numatytą baudą, ieškovams buvo atimta galimybė atsikirsti ir ginčyti netesybų dydžio pagrįstumą. Teismas pažeidė CPK 80 str. 1 d. ir nepagrįstai atsakovus turtiniame ginče atleido nuo žyminio mokesčio. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Remdamasis T. N. žodiniais parodymais nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas du kartus informavo ieškovus, kad jie turi atvykti pas notarą. Telefoninio pokalbio faktas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes jo turinys yra nežinomas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal sutarties sąlygas apie sutarties sudarymo laiką ieškovams buvo pranešta tinkamai ir 2008-06-26 buvo pasiruošę bei galėjo sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas netinkamai vertino įrodymus (dėl ieškovų ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovų sąžiningumo, iš viso neįvertino nekilnojamojo daikto 2008-07-09 pirkimo – pardavimo sutarties, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir kt.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. N. ir J. N. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civ.b. Nr. 3K-3-362/2009, nes skiriasi šių bylų aplinkybės. Šalių susitarimas dėl sumokėto avanso užskaitymo bauda ne ginčo tvarka yra numatytas preliminarioje sutartyje, todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja, kad ieškovai dėl šių pinigų būtų pateikę priešieškinį. Taip pat nepagrįstai ieškovai nurodė apie teismo peržengtas pareikštų reikalavimų ribas, nes reikalavimo pripažinti baudą kaip atsakovų nuostolius jie iš viso nėra pareiškę. Kadangi atsakovai nereiškė jokio savarankiško reikalavimo byloje, jie neturėjo mokėti ir jokio žyminio mokesčio. Atsakovai pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovams buvo tinkamai pranešta apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką, o ieškovai, teigdami priešingai, nepateikė nei vieno tai paneigiančio įrodymo. Apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovai nepagrįstai kartoja motyvą dėl komunalinių mokesčių nesumokėjimo kaip aplinkybę, patvirtinančią atsakovų nesąžiningumą, nors tai nėra kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį, be to, jos būtų sumokėtos iš karto, kai tik ieškovai būtų atvykę sudaryti pagrindinę sutartį, nes komunaliniai mokesčiai apmokami pagal suvartojimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų S. V. ir D. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šalys – ieškovai S. V. ir D. V. bei atsakovai T. N. ir J. N. 2008-06-04 sudarė preliminariąją sutartį, kuria ateityje susitarė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsipareigojo nupirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0891 ha ploto, ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 160,73 kv.m., garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) už 1 540 000 Lt (prijungta civilinė byla Nr. L2-1721-807, l. 6-9). Pagrindinę sutartį susitarė sudaryti ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 27 d. Ieškovai sumokėjo atsakovams 20 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į turto kainą (sutarties 3.3.1 p., 4.3 p.), likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki sutarties sudarymo dienos. Ieškovams preliminarios sutarties egzempliorius buvo perduotas tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl avanso grąžinimo.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės – jie iki sutarto termino nesumokėjo turto kainos ir neatvyko į notarų biurą 2008-06-26. Atsakovai buvo pasirengę sudaryti sutartį, 2008-05-14 gavę AB SEB banko sutikimą parduoti įkeistą turtą (l. 55), užsakę VĮ Registrų centro pažymas, susitarę su notare (l. 56), UAB „Omnitel“ sąskaitos išklotinė patvirtina, kad atsakovas T. N. telefono Nr. 0698 45501 skambino 2008-06-25 14.59 val. ieškovams, pokalbis truko 08.10 min. Tačiau telefono skambučio faktas negali įrodyti pokalbio turinio; ieškovai teigia, kad atsakovas paskambinęs domėjosi, ar ieškovai nepakeitė savo ketinimų pirkti namą ir teigė pranešiąs, kada reikės vykti pas notarę; atsakovas teigė, kad pranešė ieškovams, jog kitą dieną (2008-06-26) reikia vykti pas notarę sudaryti pagrindinės sutarties. Kai šalių paaiškinimai apie pokalbio turinį iš esmės skiriasi, negalima remiantis telefono skambučio faktu teigti, kad ieškovus atsakovas informavo apie sutarties sudarymą konkrečią dieną pas notarę. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, atvykęs pas notarę būdamas pasirengęs ir turėdamas pagrįstus lūkesčius sudaryti didelės vertės sandorį, neskambino ieškovams, nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių jie neatvyko pas notarę. Ieškovams nebuvo nurodyta banko sąskaita lėšoms už perkamą turtą pervesti, nebuvo persiųstas elektroniniu paštu pagrindinės sutarties projektas, nors patys atsakovai sau susipažinti prašė notarę sutarties projektą atsiųsti (l. 95). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie pagrindinės sutarties sudarymą pas notarę.
Remiantis CK 6.165 str. pateikiama preliminariosios sutarties samprata, preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t.y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi paprastai nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo – atsiskaitymo santykis, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Kai sutartyje nustatoma tokia sankcija, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas gali būti mažinamas tiek, kiek yra įskaitoma priešpriešinių vienarūšių reikalavimų taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas 2006 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje 3K-P-382/2006). Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovai nebuvo pareiškę priešpriešinių reikalavimų (priešieškinio) dėl netesybų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį dėl avansinės įmokos grąžinimo.
Neįvykdžius preliminarios sutarties, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė turi būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Taigi šalis, siekianti gauti nuostolių atlyginimą dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, turi įrodyti kitos šalies kaltę ir pagrįsti savo patirtų nuostolių dydį.
Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie pagrindinės sutarties sudarymą pas notarę, nebuvo susipažinę su jos projektu, informuoti apie sąskaitą pinigams pervesti, todėl nėra jų kaltės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą. Visų aukščiau paminėtų įsipareigojimų neįvykdė atsakovai – tinkamai nepranešė apie sutarties sudarymo pas notarę laiką, nesąžiningai elgėsi nepersiųsdami sutarties projekto, nenurodydami banko sąskaitos, todėl yra patys atsakingi dėl nesudarytos pagrindinės sutarties per numatytą terminą (iki 2008-06-28). Tikėtina, kad atsakovai vedė derybas su kitu pirkėju, nes jau 2008-07-01, praėjus vos porai dienų, buvo sudarytas preliminarus susitarimas ir 2008-07-09 turtas parduotas kitam asmeniui.
Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju turi būti atlyginama tiesioginė žala ir dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas, negautos pajamos, kurių kreditorius negavo dėl neteisėtų skolininkų veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos sprendžiama pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai jas tikėtasi gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
Ieškovai, reikalaudami netesybų dėl preliminarios sutarties nevykdymo, numatytų jos 5.1 p., turi įrodyti ne tik atsakovų kaltę, bet ir patirtų nuostolių dydį. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme patirtų nuostolių dydžio jie neįrodinėjo, todėl šios ieškinio dalies tenkinti nebuvo pagrindo. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovų nuostolių atlyginimui priteisti nėra faktinės nei teisinės situacijos (patirtų nuotolių paties fakto, duomenų apie jų dydį, priežastinį ryšį su atsakovų neteisėtais veiksmais).
Atsakovai byloje savo nuostolius įrodinėjo atsikirtimuose į ieškinį, savarankiškų reikalavimų priešieškiniu nereiškė, todėl šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti jų nuostolių dydį ir pagrįstumą, nebuvo procesinės galimybės įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Be to, atsakovų nuostoliais buvo pripažintos jų sumokėtos palūkanos pagal kredito sutartį su banku neįvertinus jų pagrįsto dydžio, t.y. skaičiavimo trukmės. Net jei tokios atsakovų išlaidos būtų pripažintos nuostoliais, reikėtų įvertinti, kelias dienas realiai dėl nesudarytos su ieškovais pagrindinės sutarties (2008-06-28) atsakovai uždelsė grąžinti kreditą bankui, nes pirkimo – pardavimo sutartis su kitu pirkėju buvo sudaryta po kelių dienų; ar apskritai patyrė tokio pobūdžio nuostolius, nes kitam pirkėjui turtas buvo parduotas 10 000 Lt brangiau. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t.y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovai net nepasidomėjo, ar ieškovai gerai suprato, kad 2008-06-26 turėjo atvykti pas notarą, kodėl neatvyko, toks atsakovų elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijaus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų nuostolių įskaitymo į ieškovų reikalaujamą priteisti avansą, kai nebuvo pareikštas priešieškinis, peržengė nagrinėjamos civilinės bylos ribas, nepagrįstai atmetė visą ieškinį. Netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės – CK 6.165 str. – normas, bei pažeidus civilinio proceso teisės normas – CPK 265 str. – normas, buvo nepagrįstai atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 20 000 Lt avansinės įmokos (be pagrindo įgyto turto) priteisimo. Remiantis CPK 326 str. 3 p., 330 str., 329 str., 1 d., sprendimas keistinas, ir ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovams iš atsakovų solidariai priteistina 20 000 Lt.
Keičiant teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tenkintą ieškinio dalį, ieškovams iš atsakovų priteistina 1 200 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą išlaidų, 1 500 Lt advokato pagalbos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos baigtį ir tai, kad ieškovams priteisiama dalis atstovavimo išlaidų, atsakovų patirtos advokato pagalbos išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str., CK 1.5 str. 4 d.). Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 27,08 Lt procesinių dokumentų siuntimo pirmoje apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovų S. V. ir D. V. naudai iš atsakovų T. N. ir J. N. solidariai priteisti 20 000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 1 200 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų T. N. ir J. N. 27,08 Lt, iš kiekvieno po 13,54 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.