Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1122-614/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-12
Bylos Nr.
e2A-1122-614/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22271-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
E. Š., J. S.
Kategorijos
  • 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1122-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22271-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - E. Š. ir J. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 266,62 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2014-07-26 apie 04.18 val. Vilniaus rajone, E. Š., būdamas neblaivus, artėdamas automobiliu prie sankryžos su pagrindiniu keliu, laiku nemažino važiavimo greičio, įvažiavęs į ją nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, kurį vairavo J. S., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo J. S. ir šio automobilio keleiviai (J. S. žmona ir vaikas). Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-389-834/2015 E. Š. pripažintas kaltu dėl minėto eismo įvykio. Po eismo įvykio J. S. buvo laikinai nedarbingas t.y. nuo 2014-07-28 iki 2014-08-22. Ieškovas sprendimais už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2014-07-30 iki 2014-08-22 skyrė trečiajam asmeniui ligos pašalpas (iš viso 920,58 Lt (266,62 Eur)). Kreipusis į atsakovą dėl žalo atlyginimo, šis prašymo netenkino, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2015-04-01 pateiktoje pažymoje nuryta, kad J. S. nenukentėjo eismo įvykio metu. Šiuo atveju, atsakovo veiksmai buvo nepagrįsti, nes minėtoje policijos komisariato pažymoje nurodyta, jog eismo įvykio metu nukentėjo trečiojo asmens vairuojamo automobilio keleiviai, bei pats vairuotojas. J. S. paaiškino ir jo žmona patvirtino, kad asmuo eismo įvykio metu buvo sužalotas, patyrė kojų, rankų, kitų kūno dalių ir krūtinės ląstos stiprius sumušimus. VTMT Vilniaus skyriaus specialistas patvirtino, kad 2014-07-28 J. S. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, dėl kurio jis buvo gydomas iki 2014-08-22. Pagal gydytojų įrašus medicininiuose dokumentuose, J. S. dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų 2014-07-28 kreipėsi į VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Rudaminos ambulatoriją nurodydamas, kad susitrenkė krūtinės ląstą. Po gydytojo apžiūros įtarus XI šonkaulio lūžį, pacientui buvo paskirti tyrimai, traumatologo ortopedo konsultacija, nuo 2014-07-28 iki 2014-08-01 išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant diagnozę - krūtinės ląstos sumušimas. Akivaizdu, kad visą tolesnio gydymosi laikotarpį nuo 2014-08-02 iki 2014-08-22 J. S. buvo gydomas dėl 2014-07-26 eismo įvykio metu patirtos traumos: apsilankymų pas gydytoją metu skundėsi dėl išliekančio skausmo krūtinės ląstos srityje, sunkumu kvėpuojant. Trečiasis asmuo visą gydymo laiką skundėsi tais pačiais negalavimais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 266,62 Eur žalą (e. b. l. 1-7, 1 t.).

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra atsakingas už ieškovo patirtą žalą, kadangi trečiasis asmuo eismo įvykio metu nepatyrė jokių objektyvių sužalojimų. Medicininiuose dokumentuose nurodyti trečiojo asmens sveikatos sutrikimai pagrįsti tik subjektyviais asmens nusiskundimais, neatlikti tyrimai, kurie patvirtintų objektyviai egzistuojančius asmens sužalojimus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio pažymoje dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad trečiajam asmeniui sužalojimas nekvalifikuotas, 2015-04-28 pažymoje nukentėjusiaisiais įvardinti tik T. S. ir J. S.. Atsakovas, nustatydamas žalos faktą ir dydį, vadovaujasi medicininiais dokumentais, kuriais nukentėjusiam asmeniui objektyvių tyrimų ir apžiūrų pagalba aiškiai nustatomi konkretūs sveikatos sutrikimai arba jų nebuvimas. Trečiajam asmeniui po 2014-07-26 eismo įvykio objektyvių sužalojimų požymių nebuvo nustatyta, taip pat nenustatytas sužalojimo mastas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendyje taip pat pažymėta, jog VTMT Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokolo išvadoje objektyvių medicininių krūtinės ląstos sumušimo požymių nekonstatuota, todėl sužalojimas nenustatomas ir nekvalifikuojamas. Vien tai, kad asmuo praėjus kelioms dienoms po įvykio skundžiasi krūtinės ląstos skausmais, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog laikinas nedarbingumas jam nustatytas bei ligos pašalpa skirta pagrįstai. Pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu, trečiajam asmeniui buvo paskirti atlikti tyrimai, susiję su jo nurodomais sveikatos sutrikimais, tačiau jie nebuvo atlikti, kadangi trečiasis asmuo pats atsisakė juos atlikti. Nesant objektyvių įrodymų apie tai, kad trečiasis asmuo nukentėjo eismo įvykio metu, atsakovas pagrįstai atsisakė atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl išmokėtos ligos pašalpos (e. b.l. 66-68, 1 t.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-14 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 266,62 Eur žalos atlyginimo bei 16,74 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymas atlyginti žalą yra nepagrįstas. Teismo įsitikinimu, visos bylos medžiagos pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, kad J. S. dėl 2014-07-26 patirto krūtinės ląstos sumušimo eismo įvykio metu buvo laikinai nedarbingas nuo 2014-07-28 iki 2014-08-22, o jam dėl eismo įvykio pagrįstai buvo išmokėta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-389-834/2015 nurodytos aplinkybės, VSDFV Vilniaus skyriaus J. S. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės, J. S. asmens sveikatos istorijoje fiksuoti duomenys, J. S. 2015-01-15 Medicininių dokumentų apžiūros protokole taip pat konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas. Įrodymų visuma sudarė pagrindą išvadai, kad nedarbingumas trečiajam asmeniui nustatytas pagrįstai. Vien atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo nepatyrė krūtinės ląstos sumušimo. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina visas įstatyme numatytas sąlygas civilinės atsakomybės taikymui, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su E. Š. sukeltu eismo įvykiu ir jo metu J. S. sužalojimu; dėl J. S. sužalojimų kaltas yra E. Š.; žala siejama su ieškovo J. S. išmokėta ligos pašalpa; tarp žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Šiuo atveju atsakovas neįrodė aplinkybės, kad J. S. byloje minimu laikotarpiu buvo darbingas, kad jam nebuvo pagrindo nustatyti nedarbingumo bei skirti ligos pašalpą. Nedarbingumo pažymėjimai, kurių pagrindu paskirta ligos pašalpa, nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Teismo posėdžio metu J. S. paaiškino aplinkybes dėl ko jis nenuvyko atlikti paskirtų tyrimų, nes turėjo rūpintis sūnumi ir žmona. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimo teisės faktą patvirtina ieškovo išmokėtos ligos pašalpos faktas. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 15 Eur žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo. Taip pat, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos 1,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (e.b.l. 148-153, 1 t.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ skunde nesutiko su priimtu sprendimu, prašė pakeisti jį, atmetant ieškovo reikalavimą visa apimtimi. Nurodė, kad teismas priimto sprendimo tinkamai nemotyvavo, neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, o tai lėmė netinkamo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė įtikinančių ir pagrįstų motyvų, kurie nulėmė priimtą sprendimą, nevertino apelianto pateiktų duomenų. Toks teismo neįsigilinimas į bylos aplinkybes ir šalių teikiamus įrodymus, jų nevertinimas ir neanalizavimas pažeidžia CPK bei teismų praktikoje numatytą teismo pareigą motyvuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą. Teismas savo sprendime remiasi išimtinai medicininiais dokumentais ir jų įrašų vertinimu, tačiau nevertina 2015-01-15 J. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolo. Būtent apžiūros protokole, pažymėta, kad „objektyvių medicininių krūtinės ląstos sumušimo požymių nekonstatuota, todėl sužalojimo nenustatoma ir nekvalifikuojama“. 2016-10-24 vykusio teismo posėdžio metu, komentuodamas apžiūros protokolą, J. M. P. nurodė, kad protokolo tikslas yra įvertinti sužalojimą. Specialistas taip pat nurodė, kad objektyviais krūtinės ląstos sumušimo požymiais galima laikyti kraujosruvas, nubrozdinimus, patinimus ir paraudimus. Atsakydamas į klausimą, ar įmanomas krūtinės ląstos sumušimas bei po to lydintys skausmai be objektyvių kūno sužalojimų, specialistas pažymėjo, kad vis tiek turi būti pažeidimas – morfologinis ar funkcinis. Jei tokio pažeidimo nėra, gali būti, kad skausmus sukelia kita priežastis. Apeliantas nuomone, tarp eismo įvykio ir trečiojo asmens skausmų nėra priežastinio ryšio, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apelianto atsakomybę. Trečiojo asmens medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti jokie specialisto minėti objektyvūs požymiai (kraujosruvos, patinimas, paraudimas), krūtinės ląstos srityje, gydytojai nepastebėjo. Taigi, trečiasis asmuo eismo įvykio metu nebuvo sužalotas ir laikinas nedarbingumas buvo paskirtas ne dėl eismo įvykio metu sukeltų sužalojimų. Kadangi trečiajam asmeniui nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, nėra aišku kokiu pagrindu tris savaites buvo tęsiamas nedarbingumas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nedarbingumo laikotarpiu, už kurį asmeniui buvo mokama ligos pašalpa, jis gydėsi sutrikimus, kurie atsirado būtent eismo įvykio metu. Pirmą kartą į gydymo įstaigą trečiasis asmuo kreipėsi praėjus 2 dienoms po eismo įvykio, tačiau apie žaizdas medicininiuose įrašuose nėra kalbama. Teismas neįvertino aplinkybės, kad visą nedarbingumo laikotarpį, trečiasis asmuo vengė atlikti tyrimus ir konsultuotis su specialistais, o pas gydytojus atvykdavo tik prasitęsti nedarbingumo pažymėjimų. Toks elgesys turėtų būti vertinamas kaip neatsakingas, trukdantis gydytojams nustatyti tikruosius sužalojimus, užtęsiantis gydymo trukmę. Pažymėtina, kad įrašai medicininiuose dokumentuose neįrodo, kad trečiasis asmuo tikrai patyrė kokius nors sužalojimus – krūtinės ląstos sumušimus. Trečiasis asmuo nurodė, kad negalėjo atlikti tyrimų, nes turėjo rūpintis sūnumi ir žmona. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo negalėjo eiti į darbą, tačiau rūpintis artimaisiais nedarbingumo laikotarpiu galėjo. Akivaizdu, kad turimu atveju trečiasis asmuo pažeidė elgesio laikinojo nedarbingumo metu taisykles ir dėl šios priežasties jam nepriklausė ligos pašalpa, tačiau ji vis tiek buvo paskirta ir mokama. Ieškovas iš esmės savo ieškinį įrodinėjo nedarbingumo pažymėjimų išdavimo faktu ir jame konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau visiškai nevertino (ir nenurodė dėl kokių priežasčių), jog tuose pačiuose nedarbingumo pažymėjimuose skiltyje „Elgesio taisyklių pažeidimai“ apie tai yra įrašai. Tokia nenuosekli ieškovo pozicija yra visiškai nesuprantama ir nepateisinama. Įstatymų leidėjas yra įpareigojęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei jos teritorinius skyrius užtikrinti, jog asmenys socialiniu draudimu ir pagal jį mokamomis išmokomis naudotųsi tinkamai bei jomis nepiktnaudžiautų. Manytina, kad tokios pareigos nevykdymas lemia žalos atsiradimo rizikos prisiėmimą. Tai taikytina ir turimu atveju. Iš pateiktų nuostatų akivaizdu, kad ieškovas pats galėjo ir turėjo būti aktyvus šioje situacijoje. Ieškovas savo iniciatyva turėjo tikrinti trečiojo asmens sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus bei laikino nedarbingumo pažymėjo išdavimų pagrįstumą ir tik įsitikinus, kad laikinas nedarbingumas trečiajam asmeniui tęstas daugiau nei tris savaites pagrįstai ir teisėtai priimti sprendimą dėl laikino nedarbingumo pašalpos skyrimo. Ieškovas, elgdamasis atsakingai ir apdairiai bei įvertinęs ne tik medicininius įrašus trečiojo asmens medicininiuose dokumentuose, bet ir apžiūros protokolą bei trečiojo asmens elgesį laikinojo nedarbingumo metu, būtų įsitikinęs, jog trečiasis asmuo laikinai nedarbingu buvo pripažintas visiškai nepagrįstai ir jam ligos pašalpa nepriklauso. Toks ieškovo neatsakingumas jokiais būdais nesuteikia teisės reikalauti iš atsakovo žalos, kuri buvo patirta dėl paties ieškovo neveikimo, atlyginimo. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad trečiasis asmuo dėl tam tikrų priežasčių ir buvo nedarbingas, niekas šioje byloje nepatvirtina priežastinio ryšio tarp nedarbingumo ir eismo įvykio. Tokius įrodymus turėjo pateikti ieškovas, tačiau to nepadarė. Kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Apelianto prašymu teismas į bylą išreikalavo 2015-01-15 J. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolą, kuriame nurodyta, kad „objektyvių medicininių krūtinės ląstos sumušimo požymių nekonstatuota, todėl sužalojimo nenustatoma ir nekvalifikuojama“. Apeliantui pateikus tokius patikimus argumentus ir įrodymus byloje kilo prieštaravimų dėl ginčo aplinkybių. Tačiau teismas tokių kilusių prieštaravimų nepašalino, neįpareigojo ieškovo pateikti papildomus įrodymus, o ir pats ieškovas savo iniciatyva duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų reiškiamą reikalavimą, pakartotinai nepateikė. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismo įvardytos išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi visiškai skiriasi. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas neprašė vertinti apžiūros protokolo kaip didesnę įrodomąją galią turinčio dokumento. Atsakovas prašė teismą tai vertinti kaip rašytinį dokumentą, patvirtinantį, jog sužalojimo trečiasis asmuo nepatyrė. Taigi, trečiajam asmeniui po 2014-07-26 eismo įvykio nebuvo nustatyti jokie objektyvūs sužalojimai ar jų mastas. Krūtinės ląstos sužalojimai nekonstatuoti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-16 nuosprendyje. Todėl vien tai, kad asmuo, praėjus kelioms dienoms po įvykio, skundėsi krūtinės ląstos skausmais, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog laikinas nedarbingumas jam nustatytas bei ligos pašalpa skirta pagrįstai ir priežastiniu ryšiu yra susijusi su eismo įvykiu (e.b.l. 156-162, 1 t.).

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nesutiko su apeliacinio skundo motyvais, prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Apeliantas siūlo remtis tik jo į bylą pateiktais įrodymais, t.y. ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto 2015-01-15 J. S. medicininių dokumentų apžiūros protokole pateikta išvada. Tačiau ieškovo nuomone, teismas nuosekliai pagrindė motyvus, kuriais vadovaudamasis sprendė, kad atsakovo atsisakymas atlyginti žalą yra nepagrįstas. Teismas nurodė kokie dokumentai patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykio metu J. S. patyrė sužalojimus dėl kurių buvo nedarbingas. Teismas įvertino ir atsakovo pateiktus įrodymus, tačiau įrodymų visuma nesudarė pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad nedarbingumas J. S. buvo nustatytas ir tęsiamas nepagrįstai. Tai, kad įrodymuose, kuriais remiasi atsakovas, nėra fiksuota, kad buvo sutrikdyta J. S. sveikata, nesudaro pagrindo teigti, kad J. S. dėl eismo įvykio nepatyrė krūtinės ląstos sumušimo. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo dėl 2014-07-26 patirto krūtinės ląstos sumušimo eismo įvykio metu buvo laikinai nedarbingas ir jam dėl eismo įvykio pagrįstai buvo išmokėta ligos pašalpa. Taigi, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog J. S. nukentėjo 2014-07-26 eismo įvykio metu, padarė ne vertindamas atskirus įrodymus, o byloje esančių įrodymų visumą, t.y. išanalizavęs byloje esančius įrodymus, šalių, trečiojo asmens, teismo medicinos eksperto J. M. P. paaiškinimų nuoseklumą ir suderinamumą su dokumentuose esančiais įrašais. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Iš 2015-01-15 pateiktos specialisto išvados matyti, kad teismo medicinos ekspertas J. M. P., ikiteisminio tyrimo metu vertindamas J. S. kūno sužalojimo mąstą, tyrė tik pateiktus dokumentus ir nukentėjusiojo neapžiūrėjo, tuo tarpu, gydytojas, išdavęs J. S. elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, apžiūrėjo nukentėjusįjį betarpiškai. Vadovaujantis pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, gydytojas, prieš išduodamas nedarbingumo pažymėjimus, nukentėjusįjį kiekvieną kartą apžiūri, išklauso jo nusiskundimus, aprašo juos medicininiuose dokumentuose ir tik tokiu atveju, jei yra pagrįsta priežastis, išduoda nedarbingumo pažymėjimus. Taigi paciento būklę ir laikinojo nedarbingumo trukmę, gali įvertinti tik jį gydantys gydytojai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas, todėl abejoti gydytojo išvada, kad J. S. 2014-07-26 eismo įvykio metu patyrė krūtinės ląstos sumušimą ir dėl to buvo nedarbingas, nėra pagrindo. Aplinkybę, kad 2014-07-26 eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo laikinai nedarbingas, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas pats nukentėjusysis J. S.. Nukentėjusysis paaiškino, kad eismo įvykio metu patyrė kojų, rankų, kitų kūno dalių, tame tarpe ir krūtinės ląstos stiprius sumušimus, eismo įvykio metu apvirtus automobiliui buvo priverstas iš jo išlipti pro langą, dėl ko patyrė ir pjautinių žaizdų. J. S. neneigė aplinkybės, kad kartu su žmona ir sūnumi greitosios medicininės pagalbos nugabentas į VšĮ Vilniaus Respublikinę ligoninę universitetinę ligoninę, dėl eismo įvykio patirtų sumušimų ir žaizdų, medikų apžiūrėtas nebuvo, ir paaiškino, kad dėl didelio streso bei baimės dėl savo neįgaliojo sūnaus ir žmonos eismo įvykio metu patirtų traumų, savimi nesirūpino, apie savo patirtus sužalojimus gydytojų neinformavo, tačiau netrukus pasijutęs labai blogai kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs eismo įvykio metu patirtas traumas, išdavė jam nedarbingumo pažymėjimą, kuris tęsėsi mėnesį. Tai, kad J. S. krūtinės ląstos sumušimą patyrė 2014-07-26 eismo įvykio metu patvirtina ir gydytojų įrašai J. S. medicininiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės specialistas patikrinęs J. S. nedarbingumo pažymėjimų laikotarpiu nuo 2014-07-28 iki 2016-08-22 išdavimo pagrįstumą, nustatė, kad pagal gydytojų įrašus medicininiuose dokumentuose J. S. dėl 2014-07-26 įvykusio eismo įvykio patirtų sužalojimų 2014-07-28 kreipėsi į VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Rudaminos ambulatoriją. Nukentėjusysis nurodė, kad eismo įvykio metu susitrenkė krūtinės ląstą. Po gydytojo apžiūros įtarus XI šonkaulio lūžį, pacientui buvo paskirti tyrimai, traumatologo - ortopedo konsultacija, laikotarpiu nuo 2014-07-28 iki 2014-08-01 išduotas nedarbingumo pažymėjimas nurodant diagnozę - krūtinės ląstos sumušimas. Nors nukentėjusysis nenuvyko pas specialistą konsultacijai, remiantis įrašais asmens sveikatos istorijoje, akivaizdu, kad visą tolimesnio gydymosi laikotarpį nuo 2014-08-02 iki 2014-08-22 J. S. buvo gydomas dėl 2014-07-26 eismo įvykio metu patirtos traumos, krūtinės ląstos sumušimo. Trečiasis asmuo kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu skundėsi dėl išliekančio skausmo krūtinės ląstos srityje, sunkumu kvėpuojant. Pažymėtina, kad J. S. gydęs gydytojas, kiekvieną kartą apžiūrėjęs ligonį ir išklausęs jo nusiskundimus, nedarbingumo pažymėjimus tęsė dėl tos pačios diagnozės t.y. dėl krūtinės ląstos sumušimo. Patikrinus J. S. medicininius dokumentus, buvo nustatyta, kad J. S. nedarbingumo pažymėjimai už laikotarpį nuo 2014-07-28 iki 2014-08-22 buvo išduoti nepažeidžiant jų išdavimo taisyklių reikalavimų dėl 2014-07-26 eismo įvykio metu patirtos traumos. Medicininiuose dokumentuose nedarbingumo pažymėjimų išdavimai pagrįsti įrašais asmens sveikatos istorijoje, paciento nusiskundimais ir objektyvių tyrimo duomenimis. Tiek J. S. gydęs gydytojas, tiek ieškovo pašalpų ir nedarbingumo kontrolės specialistas aplinkybę, kad J. S. gydytojo nukreiptas traumatologo - ortopedo konsultacijai pas jį nesikreipė, pagrįstai nevertino kaip elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimo, kadangi pagal praktikoje taikomą trauminių sužalojimų prognozuojamą gijimo trukmę, krūtinės ląstos sumušimas, dėl kurio buvo nedarbingas J. S., gydomas apie 4 savaites, o kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių J. S. nedarbingumas tęsėsi nuo 2014-07-28 iki 2014-08-22. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis J. S. pas specialistus konsultacijai nenuvyko dėl objektyvių priežasčių, t.y. jis negalėjo palikti be priežiūros eismo įvykio metu sužaloto neįgalaus sūnaus ir dėl eismo įvykio metu patirtų išgyvenimų, streso, bei baimės važiuoti transporto priemone (e.b.l. 165-171, 1 t.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas, taip pat, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š. 2014-07-26 04:18 val. būdamas neblaivus (kraujyje nustatytas 1,14 promilių, o šlapime 1,64 promilių etilo alkoholio), vairavo automobilį „VW Passat“ ir (duomenys neskelbtini)., sankryžoje į (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu judėjusio automobilio ,,VW Passat‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nukentėjo trys asmenys – automobilio vairuotojas J. S., jo žmona T. S. ir sūnus J. S..

Vilniaus miesto apylinkės tesimas baudžiamojoje byloje Nr.1-389-834/2015 2015-10-16 nuosprendžiu pripažino E. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., nes jis pažeidė tuo metu galiojusių KET 9; 14; 158; punktų reikalavimus, bei skyrė jam 60 parų arešto bausmę (e.b.l. 15-23, 1 t.). Nuosprendyje nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, vėliau vairavo automobilį ir dėl neblaivumo bei neatsargumo nepastebėjo sankryžoje pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „VW Passat“, dėl įvykio asmuo labai gailėjosi. Trečiasis asmuo J. S. 2014-07-26 parodymuose nurodė, kad jis su žmona ir sūnumi važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Jau švito, greitis buvo apie 70 km/h. Kai tik įvažiavo į sankryžą su keliu link (duomenys neskelbtini), pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinį šoną. Prieš smūgį dar spėjo pastebėti, kad dideliu greičiu į jį, iš dešinės pusės atjuda kitas automobilis. Nuo smūgio trečiojo asmens (J. S.) vairuojamas automobilis keletą kartų vertėsi, sustojo ant stogo. Trečiasis asmuo padėjo keleiviams išlipti, matė, kad žmonai stipriai sužalota galva. Jis iškvietė gelbėtojus ir medikus, kurie žmoną su sūnumi išvežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio metu patirtų žaizdų jis asmeniškai į medikus nesikreipė, ekspertizės nedarė, nors, kaip teigė, visas kūnas buvo perpjautas, sumušta galva. Vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris suteikė nedarbingumo pažymėjimą. Nuosprendis yra įsiteisėjęs (e.b.l. 15-23, 1 t.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai: serija ED Nr. 9866650 nuo 2014-07-28 iki 2014-08-01, serija ED Nr. 9894070 nuo 2014-08-02 iki 2014-08-08, serija ED Nr. 9938304 nuo 2014-08-09 iki 2014-08-13, serija ED Nr. 9962303 nuo 2014-08-14 iki 2014-08-20, serija ED Nr. 11152 nuo 2014-08-21 iki 2014-08-22. Ligos diagnoze, visuose išduotuose pažymėjimuose, nurodoma S20.0 (krūtinės sumušimas) (e.b.l. 25-28, 1 t.). Šių nedarbingumo pažymėjimų pagrindu Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-08-20 sprendimu Nr. 6-12-197293 J. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-07-30 iki 2014-08-01 paskyrė 89,09 Lt ligos pašalpą, 2014-08-21 sprendimu Nr. 6-12-198194 nuo 2014-08-02 iki 2014-08-13 paskyrė 475,14 Lt ligos pašalpą, 2014-08-27 sprendimu Nr. 6-12-201744 nuo 2014-08-14 iki 2014-08-20 paskyrė 237,57 Lt ligos pašalpą ir 2014-08-27 sprendimu Nr. 6-12-201757 nuo 2014-08-21 iki 2014-08-22 paskyrė 118,78 Lt ligos pašalpą (e.b.l. 30-35, 1 t.). Iš viso J. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-07-30 iki 2014-08-22 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 920,58 Lt (266,62 Eur) ligos pašalpa, kurią ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš atsakovo.

Šių nustatytų aplinkybių bylos dalyviai neginčija.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar būtent minimas autoįvykis sukėlė tokios trukmės trečiojo asmens nedarbingumą ir ar apeliantas turi pareigą atlyginti ieškovui jo sprendimu trečiajam asmeniui išmokėtas sumas.

Pažymėtina, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu būdu yra apribojama žalą padariusio asmens (ar jo draudiko civilinė atsakomybė). Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra – žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

Nagrinėjamu atveju, E. Š. įstatymo pažeidimo metu, transporto priemonę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos tesimas padarė išvadą, jog J. S. buvo laikinai nedarbingas būtent dėl eismo įvykio, kurį sukėlė E. Š., metu patirtos traumos. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad remiantis 2015-01-15 J. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, J. S. Rudaminos ambulatorijoje buvo gydomas, tačiau objektyvių medicininių krūtinės ląstos sumušimo požymių nebuvo galimybės konstatuoti, todėl sužalojimas nenustatomas ir nekvalifikuojamas. Diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, tačiau nebuvo atlikti jokie rentgeno tyrimai, dėl sumušimo nebuvo konsultuotasi su specialistais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Sprendžiant šalių ginčą taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Civilinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginė išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). CK nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiškai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą.

Minėta, jog byloje yra pateikti duomenys apie ligos pašalpos išmokėjimą. Taigi, žalos faktas ir dydis byloje yra įrodytas (CPK 178 str.).

Byloje, taip pat, nustatyta, kad E. Š. atliko neteisėtą veiką – vairavo neblaivus, jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, asmuo nesilaikė kelių eismo taisyklių ir sankryžoje nepraleido pagrindiniu keliu judėjusio trečiojo asmens automobilio, todėl automobiliai susidūrė. E. Š. kaltė CK 6.248 str. preziumuojama. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu jis, atsižvelgiant į aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Apeliacinio teismo vertinimu, byloje įrodytas ir priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos per procesą, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 str. 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformavo įsitikinimas, kad faktas, jog E. Š. veiksmai – o būtent jo 2016-07-26 sukeltas autoįvykis nulėmė trečiojo asmens nedarbingumą ir yra akivaizdi jo pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, jog nedarbingumas asmeniui nustatytas negalėjo būti nustatytas. Atliktas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus nedarbingumo patikrinimas parodė, jog gydytojai nedarbingumą pacientui nustatė pagrįstai. Apeliantas teigia, kad 2015-01-15 J. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolas įrodo priešingas aplinkybes, tačiau teismas pažymi, jog 2015-01-15 atliktos J. S. medicininių duomenų apžiūros metu buvo konstatuota, kad J. S. Rudaminos ambulatorijoje 2014-07-28 buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas. Dėl krūtinės ląstos sumušimo asmuo buvo ambulatoriškai gydomas. Medicininių dokumentų apžiūra buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto įvardijamas įrodymas – 2015-01-15 medicininių dokumentų apžiūros protokolas neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, protokolas turi būti vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Aplinkybė, kad posėdžio metu specialistas Jonas M. P. nurodė, jog sužeidimas (morfologinis ar funkcinis) turi būti matomas, o jei jo nėra, gali būti, kad skausmą sukelia kita priežastis, neįrodo, jog asmuo eismo įvykio metu nebuvo sužeistas ir kad tuo metu kai pacientas buvo apžiūrimas Rudaminos ambulatorijoje sužeidimas buvo matomas. Šiuo atveju svarbu tai, kad specialistas Jonas M. P. tyrė tik J. S. medicininiuose dokumentuose esančią informaciją/įrašus, jis neapžiūrėjo nukentėjusiojo asmens, neatliko Ro nuotraukos (kuri galimai patvirtintų ar paneigtų įtariamą šonkaulio lūžį), neapklausė gydytojo, t.y. jo užduotis ikiteisminiame tyrime buvo siauresnės apimties, nei sprendžiant ar apeliantas už kilusią žalą atsakingas pagal civilinę teisę. Tyrimo užduotimi nebuvo klausimas ar trečiojo asmens J. S. nedarbingumas buvo 2016-07-26 eismo įvykio pasekmė. Tuo tarpu, išdavę trečiajam asmeniui laikino nedarbingumo pažymėjimą gydytojai, apžiūrėjo jį ir, atsižvelgdami į J. S. buvusią būklę, nustatė, jog jam yra būtinas gydymas. Pažymėtina, kad gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti asmenys, kurie nėra specialistai, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; gydytojo kaip specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus bylos rašytinius dokumentus, liudytojų ir trečiojo asmens parodymus, nesant duomenų, kad nedarbingumo pažymėjimai būtų išduoti neteisėtai, nesant įrodymų apie tai, kad krūtinės ląstos sumušimas J. S. galėjo įvykti kitomis aplinkybėmis, byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog J. S. krūtinės ląstos sumušimas ir jo nedarbingumas 2014-07-28 – 2014-08-22 laikotarpiu buvo 2016-07-26 įvykusio eismo įvykio pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už autoįvykį atsakingo asmens E. Š. draudikas AB „Lietuvos draudimas“ turi pareigą atlyginti eismo įvykio metu J. S. patirtą žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog pacientas nedarbingumo laikotarpiu galimai pažeidė elgesio taisykles neatlikdamas jam paskirto tyrimo, nešalina jo nedarbingumo ar sužeidimo autoįvykio metu fakto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė