- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- L2-17963-603/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Kreditorius
- UAB „Argentum lucrum“
- Skolininkas
- J. V.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Loreta Lipnickienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Argentum lucrum“ pareiškimą skolininkei J. V. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės 522 Lt skolos, 250,56 Lt delspinigių, 50 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Kreditorius savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės grindžia kreditoriaus ir skolininkės 2008-11-19 sudaryta kredito sutartimi (toliau – Sutartis). Sutarties 8.1 punktas nustato, kad visi iš Sutarties kylantys ginčai sprendžiami kreditoriaus registruotos buveinės teisme, todėl pareiškimas pateikiamas ne skolininkės gyvenamosios vietos teismui – Panevėžio miesto apylinkės teismui, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Byloje pateikta Sutartis, sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu (kreditoriaus), ir fizinio asmens (skolininkės), kuria kreditorius atlygintinai įsipareigojo suteikti skolininkei kreditą, o šis įsipareigojo gautą sumą grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal Sutarties dalyką, šalių ypatumus sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), o skolininkas – vartotojas (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
CK 188 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 193 straipsnio 4 dalis).
Byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo.
Nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Teisingumo teismui (toliau – ETT) formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. „Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“, 2009).
Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004-07-13 Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006-03-14, 2006-12-21, 2008-12-04 nutarimai).
Europos Teisingumo Teismas 2009-06-04 priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi. Šioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame pareiškime. Vengrijos teismo byloje nurodyta, kad 2004-05-12 Sustikné Gy?rfi sudarė su Pannon abonentinę sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono paslaugų teikimo. Sutartis buvo sudaryta naudojant Pannon pateiktą formuliarą, kuriame numatyta, kad pasirašydama sutartį Sustikné Gy?rfi susipažino su naudojimosi taisyklėmis, kuriose įtvirtintos bendrosios sutarties sąlygos ir kurios yra neatsiejama sutarties dalis, ir su jomis sutiko. Pagal šias naudojimosi taisykles abi pagrindinės bylos šalys pripažino teismo, kurio veiklos teritorijoje yra Pannon buveinė, jurisdikciją nagrinėti bet kokį dėl abonentinės sutarties kilusį ar su ja susijusį ginčą. Šios šalys nesiderėjo dėl šios jurisdikciją nustatančios sąlygos. Manydama, kad Sustikné Gy?rfi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, Pannon, remdamasi minėta sąlyga, pateikė Budaörsi V?rosi B?rós?g (teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pagrindinė jos buveinė) pareiškimą dėl įpareigojimo sumokėti. Minėtas teismas pažymėjo, kad Sustikné Gy?rfi neturėjo gyvenamosios vietos, kuri priklausytų jo teritorinei jurisdikcijai. Šiomis aplinkybėmis Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrijos teismas), turėdamas abejonių dėl to, ar jurisdikciją nustatanti sąlyga, įtraukta į ginčijamos sutarties bendrąsias sąlygas, yra sąžininga, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti ETT šiuos prejudicinius klausimus: „ 1. Ar direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos, naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, galima aiškinti taip, kad pardavėjo ar tiekėjo sutartyje nustatyta nesąžininga sąlyga vartotojui nelaikoma neprivaloma ipso iure, nebent jeigu vartotojas šią nesąžiningą sąlygą sėkmingai užginčijo pareikšdamas atitinkamą ieškinį? 2. Ar direktyva (93/13) užtikrinama vartotojų apsauga reikalauja, kad, nepaisant procedūros rūšies ir to, ar tai yra ginčo procedūra, nacionalinis teismas ex officio įvertintų, ar jo nagrinėjama sutarties sąlyga yra nesąžininga, net jei nebuvo pateiktas toks prašymas, t. y. nebuvo tvirtinama, kad sąlyga yra nesąžininga, ir atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą ex officio išnagrinėtų pardavėjo ar tiekėjo nustatytą sąlygą? 3. Teigiamai atsakius į antrąjį klausimą, į kokius kriterijus nacionalinis teismas turi atsižvelgti ir juos įvertinti vykdydamas šią kontrolę?“
Prejudiciniame sprendime ETT nusprendė, kad: 1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. 2. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. 3. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.
Minėta, Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ETT prejudicinį sprendimą, priimtą nagrinėjamu aspektu iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui; todėl byloje pateiktos Sutarties 8.1 punktas ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi ETT konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t. y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Konstitucijai.
Vadovaujantis Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalimi, CK 6.188 straipsnio 4 dalimi, 193 straipsnio 4. dalimi, kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 435 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Argentum lucrum“ pareiškimą skolininkei J. V. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.
Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti pareiškimą teismui pagal teismingumą – Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.