Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, UAB „General Financing“, BAB bankas „SNORAS“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“, institucijai teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui. Atsižvelgiant į tai, jog 2014-04-23 pateikta išvada dėl ginčo, byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant. 2014-04-23 išvadoje Nr.A104-1604/14 (2.13.2.6-AD15) dėl ginčo nurodyta, jog Vaikų teisių apsaugos tarnyba neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei priteistas ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui (b.l.75-76).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2013-04-14, nes atsakovas nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, ieškovė su nepilnamete dukra buvo priversta išeiti į savo tėvų namus, nes jis girtas kėlė konfliktus vaiko akivaizdoje, dėl to ieškovė iškvietė policiją ir atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nuo gyvenimo skyrium atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, neteikė vaikui jokio išlaikymo, nesirūpino dukros auklėjimu, ugdymu, visiškai jos nelankė ir nesidomėjo ja. Iki santuokos sudarymo, maždaug prieš mėnesį, ieškovė iš UAB „General Finansing“ paėmė paskolą automobilio Ranaul Megane Scenic įsigijimui. Iš UAB „Snoro lizingas“ paimta paskola buvo naudojama šeimos reikmėms, nes atsakovas niekur nedirbo arba dirbo periodiškai, todėl trūko lėšų pragyvenimui. AB „Lesto“ skola atsirado, kai šalys kartu gyveno jos tėvui priklausančiame bute. UAB „Bitė Lietuva“ skola atsirado, nes sutartys buvo sudarytos ieškovės vardu, kurių vienu iš telefonų naudojosi atsakovas. Prievoles AB „Lesto“, UAB „Bitė Lietuva“ ieškovė yra pilnai padengusi, tačiau įrodymų pateikti negalinti, nes neturėjo laiko kreiptis į minėtus kreditorius, kadangi dirba ir viena augina vaiką. Visi kreditai buvo paimti jos vardu, nes atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nepilnametė dukra Polina specialių poreikių neturi, tačiau lanko mokamą šokių būrelį, už kurį ieškovė moka po 52 Lt, anglų kalbos būrelį-60 Lt per mėnesį. Jos darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius sudaro apie 1300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007-09-01 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3530), įregistravo santuoką (b.l.9). Santuokoje 2010-05-28 gimė dukra P. S. (b.l.10).

Sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 1, 3 d.d.). Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, viso to nebuvo šioje šeimoje. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeimos materialine gerove, savo dukros auklėjimu ir išlaikymu, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nors ir buvo darbingas, tačiau nuo santuokos sudarymo dirbo tik dvejus metus ir 3 mėnesius (b.l. 55). Jo elgesys neigiamai vertinamas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, keldavo konfliktines situacijas, dėl ko ieškovė buvo priversta palikti šeimos namus ir su nepilnamečiu vaiku išeiti pas savo tėvus. Būdamas girtas, nepilnametės dukros akivaizdoje, prie šeimos narių priekabiaudavo, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovo polinkį į alkoholinių gėrimų vartojimą ir agresyvų elgesį įrodo ir byloje pateiktas rašytinis įrodymas 2013-04-10 administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn už vaiko teisių pažeidimus (b.l. 17-18).

Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas (CK 3.27 str.), nes vartojo alkoholinius gėrimus, nustojo rūpintis šeima, remti ją moraliai ir materialiai. Nesirūpino vaiko auklėjimu ir priežiūra, palikdamas visas sutuoktinio pareigas ieškovei. Esant šioms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. S. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė- S. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Ieškovė nurodė, kad nereikalauja išlaikymo sau, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą nepilnametės P. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. J. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S.v.M.S. Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje D.G. ir V.G.v. K.G. Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 1035 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Polinos tėvas A. S. visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nors ir nėra byloje duomenų apie atsakovo darbą, tačiau atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą vaikui, yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, duomenų, jog jis yra nedarbingas ar turi kitų vaikų ar išlaikytinių byloje nėra. Teismas konstatuoja, jog prašoma priteisti 500 Lt dydžio išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui yra minimali ir priteistina iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2014-03-07, iki dukters P. S. pilnametystės (LR CK 3.200 str., 3.201 str. 1 d.).

Vaikui išlaikyti priteistos sumos periodinėmis išmokomis indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nuo 2013-04-14 atsakovas faktiškai paliko šeimą ir nuo tada nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia, todėl išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 10 mėnesių ir sudaro 5000 Lt, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovo nepilnametės dukters P. S. naudai priteistinas 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėn. iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 11). Iš pateiktos VĮ „Regitra" pažymos apie įregistruotas transporto priemones, matyti, jog santuokos metu J. S. vardu įregistruota transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

Ieškovė minėtą transporto priemonę prašo asmeninės nuosavybės teise palikti jai, kadangi pastaroji buvo įsigyta už jos asmenines lėšas, be jokio atsakovo materialinio indėlio. Minėtų aplinkybių ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji, likus vienam mėnesiui iki santuokos sudarymo, yra paėmusi kreditą iš UAB „General Finansing“ minėtos transporto priemonės įsigijimui. Prievolę dengė viena, iš savo darbo užmokesčio, nes atsakovas niekur nedirbo. Teismas pažymi, jog , transporto priemonę šalys įsigijo 2007-10-05, t.y. santuokos metu (santuoka sudaryta 2007-09-01), nors, kaip ieškovė teigė kreditoriui įmokas ji mokėjo viena iš savo uždirbamų pajamų, tačiau šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1d. 1p., 5p.). Atsižvelgiant į ieškovės prašymą bei į tai, kad automobilis registruotas jos vardu jis paliktinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Kompensacija atsakovui nepriteisiama, nes ieškovė automobilį įvertino 3000 Lt, o skolinis įsipareigojimas UAB “General Financing” sudaro 9130 Lt skolos, t.y. skola viršija automobilio vertę (CK 3.118 str.4d.). Iš ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog prievolė kreditoriui UAB “General Financing” atsirado iki santuokos sudarymo, kreditas buvo paimtas be atsakovo sutikimo (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), todėl ši prievolė pripažįstama asmenine ieškovės prievole (CK 3.110 str.1d).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su AB banku „SNORAS“ 2008-02-15 sudarė pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr.SL071026V995624 (toliau- Sutartis). Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, Kreditorius nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį prieš terminą. Ieškovė 2010-04-07 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo užtikrino sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą. Kreditoriui skolos suma sudaro 6294,15 Lt (b.l.145). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiliepimo į ieškovės ieškinį nustatyta, jog antstolė Inga Karalienė vykdo išieškojimą iš skolininkės J. S. kreditoriaus AB “Lesto” naudai, skolos suma sudaro 367,80 Lt (b.l.48-49). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-23 įsakymu iš J. S. išieškota UAB “Bitė Lietuva” naudai 1055,04 Lt skolos, 5 procentai palūkanų už priteistą sdumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-22 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.19). Ieškovė prašo BAB banko „SNORAS“ prievolę pripažinti jos asmenine prievole, kreditorius taip pat prašė šią prievolę pripažinti ieškovės asmenine prievole. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš BAB banko „SNORAS“ paimta paskola buvo naudojama šeimos reikmėms, nes atsakovas niekur nedirbo arba dirbo periodiškai, todėl trūko lėšų pragyvenimui. AB „Lesto“ skola atsirado, kai šalys kartu gyveno jos tėvui priklausančiame bute. UAB „Bitė Lietuva“ skola atsirado, nes sutartys buvo sudarytos ieškovės vardu, kurių vienu iš telefonų naudojosi atsakovas. Ieškovė patvirtino, jog su kreditoriais AB „Lesto“, UAB „Bitė Lietuva“ ji yra pilnai atsiskaičiusi, tačiau nesant byloje įrodymų apie prievolių įvykdymą (CPK 178 str.) teismas, šių prievolių padalijimo klausimą nutraukdamas santuoką, išsprendžia.

Prievolės, kylančios iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str.2d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtos prievolės aukščiau nurodytiems kreditoriams atsirado šeimos poreikių tenkinimui bei šalims vedant bendrą ūkį. Tokiu būdu teismas prievoles kreditoriams BAB bankui „SNORAS“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“ pripažįsta abiejų sutuoktinių solidariomis prievolėmis (CK 3.109 str. 2d.).

Prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos sudaro 300 Lt suma, ji yra atsiradusi už atsakovo padarytus teisės pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad ši prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole.

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (b.l.22), likusi žyminio mokesčio dalis-84 Lt jai buvo atidėta iki sprendimo priėmimo (b.l.60) . Pateikė 12,10 Lt išlaidas už Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ieškinio išsiuntimą bei 12,10 Lt išlaidas už AB “Lesto” ieškinio išsiuntimą (b.l.37-39, 101-103). Įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. sumokėtas 150 Lt žyminis mokestis, bei 24,20 Lt išlaidos, susijusios su kreditorių informavimu apie bylos iškėlimą (CPK 93 str. 1 d.), o taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamas 84 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo bei 330 Lt žyminio mokesčio (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc .+5000x3 proc.), nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), ir 61,06 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), tai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos.

Sprendimas išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2007-09-01 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3530), tarp J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę S. .

Nustatyti nepilnametės dukros P. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. S., a/k (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo dienos 2014-03-07, iki dukros pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukros atstovei – motinai I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai P. S., a/k (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Ieškovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe pripažinti transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst.Nr.(duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB “General Financing” asmenine J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos asmenine A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievoles kreditoriams BAB bankui SNORAS, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“ solidariomis ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 174,20 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 20 cnt.).

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 414 Lt (keturis šimtus keturiolika litų) žyminį mokestį ir 61,06 Lt (šešiasdešimt vieną litą 06cnt.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.