Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“, trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateikto šios teismo ekspertės atliktos ekspertizės akto matyti, kad ekspertė taikė lyginamąjį metodą, kurio taikymas apibrėžtas Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159. Teismo ekspertė, atsakydama į ekspertizės 1-ą klausimą (kokia buvo 1,9069 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. lapkričio 9 dieną) padarė išvadą, kad žemės sklypo 1,9069 ha ha bendro ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. lapkričio 9 d., kai ši žemė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1P-505-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ buvo paimta visuomenės poreikiams, buvo 136 000 Eur (712, 84 Eur už arą x 1, 9069 ha, pagal lentelėje Nr.1 pateiktą vertės skaičiavimo modelį-ekspertizės akto 21 lapas). Ši vertė nustatyta parenkant lyginamuosius objektus tik iš vertinamo objekto verčių zonos (16.5) (pirkimo-pardavimo sandoriai už 36 mėnesius įvykę iki vertės nustatymo - 2015 11 09).

Atsakydama į ekspertizės 2-ą klausimą (ar už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės kainą, nustatytą 2015 m. lapkričio 9 dienai, būtų galima įsigyti panašų žemės sklypą ne laisvojoje ekonominėje zonoje?) ekspertė padarė išvadą, kad išanalizavus didesnio ploto žemės sklypų sandorius gyvenvietėse prie A1 ir A5 kelių Kauno rajone, bei apskaičiavus vertę remiantis šiais sandoriais, ekspertė mano, kad įsigyti panašų žemės sklypą ne laisvoje zonoje už tą pačią kainą būtų negalimą dėl dviejų priežasčių: 1) didelių žemės sklypų parduota nebuvo daug, vadinasi galima teigti, jog tokių žemės sklypų pasiūla nėra didelė; 2) panašių žemės sklypų kainų intervalas svyruoja nuo 600 Eur iki 2000 Eur per arą. Vertinamo žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, 2015 11 09 dienai, kai lyginamieji objektai parenkami tik iš kitų nei vertinamo objekto verčių zonų gali būti 247 000 Eur (1295, 79 Eur už arą x 1, 9069 ha, pagal lentelėje Nr.2 pateiktą vertės skaičiavimo modelį-ekspertizės akto 22 lapas). Ši vertė nustatyta parenkant lyginamuosius objektus ne iš vertinamo objekto verčių zonos (16.5), bet iš kitų Kauno rajono žemės ūkio paskirties žemės sklypų zonų (16.3, 16.4, 16.7, 16.8, 16.9, 16.10, 16.17, 16.18, 16.24, 16.28 pirkimo-pardavimo sandoriai už 36 mėnesius įvykę iki vertės nustatymo- 2015 11 09.

Išplėstinė teisėjų kolegija formuodama vienodą praktiką analogiškose bylose yra konstatavusi, kad, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pateikti trys nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo ataskaita, atsakovės prašymu atlikta ginčo turto įvertinimo ataskaita bei teismo paskirta atlikta turto vertinimo ekspertizė. Tai yra, byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų, tačiau atsakovės pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės. Teismo ekspertės atliktoje ekspertizėje – atsakymas į 1-ą klausimą ir ieškovės užsakymu atliktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo turto vertė yra artima, o atsakyme į 2-ą ekspertizės klausimą yra didesnė (247 000 Eur). Be to, pažymėtina, kad tik teismo paskirtos vienintelės teismo ekspertizės išvadoje ginčo turto vertė yra nustatyta būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną –2015 m. lapkričio 9 dienai. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovės ir atsakovės pateiktomis vertinimo ataskaitomis. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197str.). Teismas pažymi tą aplinkybę, kad viena iš trijų išvadų apie žemės rinkos vertę yra gauta CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Kiti gi dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertė J. B., kadangi dėl ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacijos, jos išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, neprašė kviesti ekspertės papildomiems klausimams užduoti. Ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Pažymėtina, kad esminis nesutikimas tarp šalių dėl ekspertizės akte nurodytų turto verčių kyla dėl to, jog atsakovei priimtina ir prašoma nustatyti kaip teisinga kompensacija - 381 380 Eur, skaičiuojant maksimalią rinkos vertę po 2000 Eur už 1 arą, kuri buvo paimta iš ekspertizės akto 2-o klausimo išvadoje nurodytų panašių žemės sklypų kainų intervalo nuo 600 Eur iki 2000 Eur per arą kitose žemės verčių zonose.

Minėta, teismas nesivadovauja nei atsakovės, nei ieškovės pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis ir vadovaujasi teismo ekspertizės duomenimis, kadangi teismo paskirtas ekspertas ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 9 d. Nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui lyginamuoju metodu, lyginamieji objektai turi būti toje pačioje vietovėje esantys, panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas, žemės sklypai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016)

Pažymėtina, kad teismo ekspertė atlikdama turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, surinko informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius tiek toje pačioje verčių zonoje (atsakymas į 1 klausimą), tiek iš kitų nei vertinamo objekto verčių zonų (ekspertizės akto priedas-sandorių kitose zonose suvestinė) pagal Metodikos 58.1p. reikalavimus. Ekspertė atsakydama į 2-ą ekspertizės klausimą vienu iš lyginamųjų objektų Nr. 1 parinko Kauno rajono žemės ūkio paskirties žemės sklypų zonoje 16. 8 esantį objektą ((duomenys neskelbtini)), kuris gerokai nutolęs nuo vertinamojo objekto bei lyginamąjį objektą Nr. 2, esantį Kauno rajono žemės ūkio paskirties žemės sklypų zonoje 16. 4 ((duomenys neskelbtini)), todėl sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens atstovų argumentais, kad didesnės vidutinės kainos nustatymui (skaičiuojant 1295, 79 Eur už arą) galėjo turėti įtakos lyginamojo objekto Nr. 1 (16. 8 zonoje) ir objekto Nr. 2 (16.4 verčių zonoje) buvusi didesnė pardavimo kaina (atitinkamai 2000 Eur už arą ir 1044 Eur už arą).

Kaip minėta, vadovaujantis teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principu, siekiama, kad sumokamas atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Dėl to svarbu įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus žemės kainų pokyčius atlyginimo priteisimo metu.

EŽTT yra pažymėjęs, kad siekiant įvertinti valstybės veiksmų suderinamumą su Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimais, teismas turi atlikti bendrą įvairių interesų išnagrinėjimą, atsižvelgdamas į faktą, kad Konvencijos tikslas – užtikrinti teises, „praktines ir veiksmingas“, o ne teorines ir iliuzines. Teismas privalo į situaciją pažvelgti iš esmės, atkreipdamas dėmesį į visas svarbias aplinkybes, įskaitant proceso šalių elgesį, valstybės įtvirtintas priemones ir jų įgyvendinimą. Kai svarstomas bendrojo intereso klausimas, valdžios institucijos turi veikti laiku, tinkamai ir nuosekliai (žr. Fener Rum Erkek Lisesi Vakf? prieš Turkiją, no. 34478/97, § 46, 9 January 2007, Bistrović prieš Kroatiją, no. 25774/05, § 35, 31 May 2007).

Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo žemės sklypą įgijo 2006 m. birželio 12d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Ginčo sklypo naudojimo pobūdis jo įsigijimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios – žemės ūkio paskirties žemė. Atsakovė UAB “LIMEDIKA” skundė 2014 07 11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą “Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)procedūros pradžios Nr.1P-(1.3)-268, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 01 05 sprendimu (admin. bylos Nr.I-5347-561/2015 skundą atmetė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 03 23 nutartimi (admin. bylos Nr. A-1732-858/2015) sprendimas paliktas nepakeistas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad 1996-10-22 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas) bei įsteigta Kauno LEZ. Šio įstatymo 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad zonos teritoriją sudarantys žemės sklypai yra išnuomojami zonos valdymo bendrovei. 1999-10-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ Kauno LEZ buvo pripažintas kaip valstybei svarbus ekonominis projektas, turintis valstybinę svarbą ir esantis svarbus visuomenės poreikiams. 2000-08-31 Kauno rajono savivaldybės sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas, kuris galioja ir nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės sprendimu Nr. 44 patvirtintu Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribas. Teisėjų kolegija sprendime konstatavo, kad dabartinis Kauno LEZ teritorijos dydis (534 ha) buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3,4,6,7 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (įsigaliojo 2005 m. liepos 12 d.). Taigi vien ta aplinkybė, kad Kauno LEZ teritorija mažėjo, savaime nereiškia, kad ji ateityje turėjo mažėti ar mažės taip, kad ginčo sklypas nebepateks į Kauno LEZ teritoriją.

Atsakovė teigia, kad 2006 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šį žemės sklypą įsigijo už 2 850 000 Lt (825 417 Eur), siekdama atsakovės plėtros-naujų didmeninių sandėlių, skirtų farmacijos produktams sandėliuoti ir paskirstyti statybai. Įsigydama šį žemės sklypą ir sutikdama mokėti nurodytą sumą, atsakovė įvertino tai, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 176 buvo nuspręsta rengti šio sklypo detalųjį planą pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai keisti iš žemės ūkio veiklos į kitą (komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijos). Sklypo detalusis planas buvo parengtas ir suderintas 2005m. lapkričio 18 d. Kauno r. savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 195, tačiau detaliojo plano tvirtinimas buvo pradėtas vilkinti. Tačiau teismo vertinimu, atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad būtent dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo (dėl vilkinimo) atsakovės nurodytas detalusis planas nebuvo patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178, 185 str.). Kaip minėta 2006 m. birželio 12 d. atsakovė įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o ne komercinės paskirties, faktinės aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės sprendimu Nr. 44 patvirtintu Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotos teritorijos (1000 ha) ribas bei 2005 m. birželio 21 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3,4,6,7 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymu (įsigaliojo 2005 m. liepos 12 d.) nustatytas Kauno LEZ teritorijos (534 ha) ribas nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 01 05 sprendimu (admin. bylos Nr.I-5347-561/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 03 23 nutartimi (admin. bylos Nr. A-1732-858/2015. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovė – juridinis asmuo, verslininkas įsigydama ginčo sklypą turėjo žinoti, kad jokia statyba žemės ūkio paskirties žemėje negalima, kad sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, todėl atsakovės elgesys, įsigyjant ginčo sklypą tikslu vykdyti naujų didmeninių sandėlių, skirtų farmacijos produktams sandėliuoti ir paskirstyti - statybą, neatitiko apdairaus ir rūpestingo asmens kriterijų.

Pažymėtina, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 17.2. pap. nurodyta, kad Lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles. Jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Turto vertinimo metodikoje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakant į 2-ą ekspertizės klausimą lyginamieji objektai paimti iš kitų verčių zonų, o 16.8 verčių zonoje esantis lyginamasis objektas Nr. 1 pernelyg nutolęs nuo vertinamojo objekto. Atsakant į 1-ą ekspertizės klausimą 3 lyginamieji objektai paimti iš tos pačios verčių zonos 16.5 (į kurią patenka ir vertinamas ginčo sklypas), dėl parinktų lyginamųjų objektų 16. 5 verčių zonoje šalys neišreiškė jokių pastabų ar abejonių, todėl teismas vadovaujasi ekspertės nustatyta rinkos verte – 136 000 Eur – nustatyta būtent iš tos pačios verčių zonos (16.5).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nustatytinas atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr.lP-505-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,9069 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 136 000 Eur.

Atsakovė, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo iš ieškovės atsakovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnygos direktoriaus įsakymo Nr.1P-505-(1.3) priėmimo iki 2016 m. sausio 13 d. apskaičiuotas nuo 135 000 Eur sumos, kas sudaro - 1202 Eur, ir nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamas nuo 246 380 Eur sumos (381 380 Eur-135 000 Eur) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Teismas pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalį prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. lP-505-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ (toliau - ir NŽT), kuriuo Žemės sklypą paėmė visuomenės poreikiams ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį – 135 000 Eur (NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo 2 punktas) ieškovė Ūkio ministerija 2015 m. lapkričio 19 d. į AB DNB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo 2 punkte nurodytą atlyginimo sumą (135 000 Eur), skirtą sumokėti atsakovei atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr.lP-505-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytą 1,9069 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei UAB “LIMEDIKA” Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr.lP-505-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 29 d., ir atsakovei 2016 m. sausio 13 d. pervesta 135 000 Eur suma.

Nors teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 136 000 Eur, tačiau ši suma neženkliai didesnė, nei prieš nustatyta minėtu įsakymu, todėl šis reikalavimas nagrinėjamoje byloje negali būti tenkinamas. Visų pirma, pažymėtina, kad turto paėmimą visuomenės poreikiams tiek ginčo teisinių santykių metu, tiek ir dabar reglamentuoja specialūs teisės aktai (Žemės įstatymas), kurie nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas. Be to, ginčo santykiai – žemės paėmimas visuomenės poreikiams priskirtini viešajai teisei, todėl dėl jų specifikos taikyti jiems privatinius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog teigti, kad nagrinėjamuoju atveju valstybė (savivaldybė) yra praleidusi tam tikrų prievolių įvykdymo terminą, kol tiksliai nenustatyta pati prievolės apimtis, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų priteista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė Ūkio ministerija ieškinyje prašė nustatyti, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,9069 ha ploto žemės sklypą dydis yra 135 000 Eur. Atsakovė siekė –381 380 Eur. Tai reiškia, kad ginčo suma yra 246 380 Eur. Teismas prieš tai nusprendė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą minėtą žemės sklypą dydis yra 136 000 Eur, t. y. padidintas dydis nuo 135 000 Eur iki 136 000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovės prašymas patenkintas 1 000 Eur suma, todėl patenkintų ieškovės Ūkio ministerijos reikalavimų proporcija sudaro 99, 60 procentų (100 % –(1000 Eur x 100 % / 246 380 Eur).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė šioje byloje turėjo 5000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl ekspertizės skyrimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 val.. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija) yra šie: 8.2 p.- už atsiliepimą į ieškinį – 2,5 koeficientas, maksimalus dydis 1 892,25 Eur (756,90 x 2,5 = 1 892,25 Eur), 8.16 p.- už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas, maksimalus dydis 302,76 Eur (756,90 x 0,4 = 302,76 Eur), 8.19 p.- už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, – 0,1 koeficientas, maksimalus dydis 75,69 Eur/val. (756,90 x 0,1 = 75,69 Eur). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų apimtį, Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 3 000 Eur išlaidos už atsakovės advokato teiktas teisines paslaugas. Todėl atsakovei iš ieškovės Ūkio ministerijos turėtų būti priteista 12 Eur (3000 Eur x 0, 40 % / 100 %) už advokatės pagalbą. Kadangi teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta ginčo sklypo vertė (136 000 Eur) artima ieškovės ieškiniu prašomam nustatyti atlyginimo dydžiui, todėl atsakovės ekspertizės atlikimo išlaidų kompensuotina suma yra 12, 10 Eur (3025 :100x0, 40 proc.). Ieškovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir byloje jų neprašė priteisti, todėl teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti ir vertinti.

Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalį žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma yra 135 000 Eur, todėl mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis yra 2508 Eur, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškinys teismui pateiktas elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 1881 Eur (CPK 80 str. 7 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 5, 33 Eur. Teismui nusprendus ieškinį patenkinti 99, 60 procentų, iš atsakovės valstybei priteistina 1881 Eur žyminio mokesčio ir 5, 30 Eur (5, 33 Eur x 99, 60 % / 100 % ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 80 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “LIMEDIKA” (juridinio asmens kodas 134056779, buveinės adresas Gedimino gt. 13, Kaunas) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr.lP-505-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,9069 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 136 000 Eur.

Priteisti iš atsakovės UAB “LIMEDIKA” 1881 Eur žyminio mokesčio ir 5, 30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“ arba „bylinėjimosi išlaidos“.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas-134056779, buveinės adresas Gedimino pr. 38, Vilnius) 24, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB “LIMEDIKA” .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.