- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- I-5347-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03870-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Limedika“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Erika Jurgutytė
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Erikai Jurgutytei, atsakovės atstovei Jūratei Sutkutei-Ambrazienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ atstovui avokadui Povilui Karlonui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui Pauliui Snukiškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Limedika“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Limedika“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2014-07-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ Nr. 1P-(1.3)-268 (toliau – ir Įsakymas).
Nors pareiškėja prašė naikinti visą Įsakymą, kuris priimtas ne tik pareiškėjos, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėja faktiškai prašo panaikinti tik tą šio įsakymo aktų dalį, kuri priimta pareiškėjos atžvilgiu.
Skunde nurodė, kad esminį žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) bei šį įstatymą lydintis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Žemės įstatymo 45 straipsnyje, reglamentuojančiame žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejus, nustatyta, jog žemė visuomenės poreikiams iš žemės savininkų gali būti paimama išimtiniais atvejais, kai pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus ši žemė reikalinga visuomenės poreikiams, nurodytiems Žemės įstatyme, tenkinti. Pabrėžė, kad ginčijamu Įsakymu pradėta žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo procedūra neatitinka Žemės įstatymo 46 str. 1 dalies ir Taisyklių 2 punkte nurodytų sąlygų, t. y. nėra pagrindimo, kad visuomenės poreikis negalės būti patenkintas, jei nebus paimtas konkretus pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, neužtenka vien fakto, jog žemės sklypas patenka į Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) teritoriją ir tai nesuteikia pagrindo besąlygiškai bet kuriuo atveju paimti privačios žemės savininkų žemę valstybės poreikiams. Būtina pagrįsti, jog šis poreikis negalės būti patenkintas, jei nebus paimtas konkretus žemės sklypas.
Atkreipė dėmesį, kad Kauno LEZ teritorija nuo pat jos įsteigimo momento jau du kartus buvo mažinama ir nuo pradinio ploto (1053,99 ha) šiuo metu yra sumažėjusi praktiškai perpus (534 ha). Todėl, pareiškėjos teigimu, kyla pagrįstas pagrindas manyti, jog Kauno LEZ teritorija ir toliau ateityje mažės, ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas galimai nebepateks į Kauno LEZ teritoriją.
Kitas argumentas, kuris, pareiškėjos teigimu, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą įsakymą – žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia (toliau – ir Procedūra) nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu. Nurodė, kad Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog žemės sklypas visuomenės poreikiams gali būti paimamas pagal detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, tačiau pažymėjo, kad Įsakyme nėra nurodyta, jog žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams pradedamas vadovaujantis Kauno LEZ detaliuoju planu.
Nurodė, kad Žemės paėmimo procedūra atliekama pažeidžiant procedūrinius teisės aktų reikalavimus, nes visi veiksmai, susiję su žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), kas, nagrinėjamu atveju, padaryta nebuvo. Tvirtino, kad priimtas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad NŽT direktorius ginčijamą įsakymą priėmė teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjos teisių nepažeidė, o Įsakymo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Pažymėjo, kad Kauno LEZ zona yra valstybei svarbus ekonominis projektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-09 nutarimu Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Šios teritorijos tikslai yra efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ teritorija nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 580 „D. K. laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“. Darė išvadą, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu. Kauno LEZ veikimas negalimas be teritorijos, kuri reikalinga laisvosios ekonominės zonos veiklai, šis visuomenės poreikis negalėtų būti patenkintas, jeigu nebūtų paimtas į Kauno LEZ zonos teritoriją patenkantis pareiškėjos UAB „Limedika“ žemės sklypas. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė laisvosios ekonominės zonos veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, būtų pažeisti visuomenės, o kartu ir valstybės, ekonominiai interesai.
Tvirtino, kad pareiškėjos argumentai, jog suinteresuota institucija privalėjo pagrįsti atskirai konkretaus, t. y. pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, visuomenės poreikį yra pagrįsti, nes pagal nustatytus teisės aktus Lietuvos valstybė įsipareigojo visą Kauno LEZ ne aukciono būdu išnuomoti Kauno LEZ bendrovei bei tai, kad visa Kauno LEZ teritorija turi priklausyti valstybei nuosavybės teise.
Kauno LEZ įstatymu įsteigus Kauno LEZ, teisės aktais nustačius jos ribas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pripažinus Kauno LEZ valstybei svarbiu ekonominiu projektu, galioja Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 1 punktas, kuris lemia pareiškėjos UAB „Limedika“ žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams būtinumą, todėl skundo argumentai, kad NŽT neįvykdė ir ginčijamame Įsakyme nenurodė konkretaus pareiškėjui UAB „Limedika“ priklausančio žemės sklypo poreikio pagrindimo, vertintini kaip nepagrįsti.
Pažymėjo, jog ginčijamas Įsakymas, priešingai nei nurodė pareiškėja, nepažeidė Žemės įstatymo 46 str. 1 dalies ir Taisyklių reikalavimų, nes atsakovei suinteresuota institucija kartu su prašymu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pateikė ir žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę.
Teisiškai nereikšmingais laikė pareiškėjos argumentus, kad Kauno LEZ teritorija nuo pat jos įsteigimo buvo mažinama, nes ginčijamo Įsakymo priėmimo metu pareiškėjos žemės sklypas pateko ir patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Nesutiko ir su kitu pareiškėjos argumentu, jog buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes pareiškėja įgyja teisę į teisingą atlyginimą už paimamą žemės sklypą visuomenės poreikiams, todėl tvirtino, kad pareiškėjos teisė nėra pažeidžiama.
Atsakovė pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek objektyviais faktais, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nepagrįstu laikė ir pareiškėjos argumentą, kad procedūros pradžia buvo pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, nes Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000-08-31 sprendimu patvirtintas Kauno LEZ detalus planas yra galiojantis. Nesutiko, kad žemės paėmimo procedūra atliekama pažeidžiant procedūrinius teisės aktų reikalavimus, o tai, kad procedūra buvo įvykdyta ne per ŽPDRIS, kuri šiuo metu net neveikia, nelaikė pagrindu panaikinti ginčijamą Įsakymą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, nurodydama, kad Įsakymas priimtas nepažeidžiant Žemės įstatymo 46 str. 1 dalies ir Taisyklių 2 punkto, nes Ministerija kartu su prašymu NŽT pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, įformintu Ministerijos 2014-06-13 raštu Nr. (23.10-71)-3-3122 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau – ir Ministerijos 2014-06-13 raštas) pateikė Eurokonsultantų grupės parengtą žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę (toliau – ir Analizė). Pabrėžė, kad Analizėje nurodyta, jog detaliai išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo projekto dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, grynąją esamąją vertę, įvertinus galimas projekto rizikas bei numačius jų valdymo veiksmus, atlikus projekto įgyvendinimo jautrumo analizę, daroma išvada, kad Analizėje įvardinti žemės sklypai (įskaitant ir pareiškėjos sklypą) yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos.
Nurodė, kad Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimas neturėjo įtakos pareiškėjos teisėtiems lūkesčiams ir toliau nuosavybės teise naudoti žemės sklypą, kadangi Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimas nepalietė pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, t. y. tiek iki Kauno LEZ teritorijos ribų pasikeitimo, tiek po to, pareiškėjai priklausantis žemės sklypas pateko į Kauno LEZ teritoriją. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2006-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. pareiškėja nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo ne prieš 18 metų (kaip ji nurodė), bet prieš 8 metus. Pažymėjo, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra sudėtinga, kompleksinė, iš daug įvairių veiksmų ir etapų susidedanti procedūra, kurios metu sprendimus priima įvairios institucijos, ir kuri paprastai trunka ilgą laiko tarpą. Todėl manė, kad yra visiškai pateisinama tai, kad šiuo metu dar ne visa žemė, esanti Kauno LEZ teritorijoje, yra paimta visuomenės poreikiams. Pareiškėjos argumentus dėl teisėtų lūkesčių toliau nuosavybės teise naudoti žemės sklypą, pasikeitus Kauno LEZ teritorijos riboms, laikė deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstais. Tvirtino, kad ginčijamas Įsakymas atitinka teisės aktų nuostatas, jame nurodyti teisės aktai ir kiti dokumentai, kuriuose nustatyti pagrindiniai faktai, pateikti argumentai, logiškai, nuosekliai, glaustai ir aiškiai išdėstyti motyvai ir priežastys, sąlygojusios sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią.
Pabrėžė, kad Procedūra buvo visiškai teisėtai pradėta vadovaujantis detaliuoju planu ir nebuvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, nes galiojantis detalusis planas pilnai apima dabartinės Kauno LEZ teritorijos ribas, o detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš svarbiausių Kauno LEZ detaliojo planavimo tikslų, be kita ko, buvo apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams. Ministerijos teigimu, pareiškėja yra akivaizdžiai neteisi, skunde nurodydama, kad detaliajame plane nenumatyti jokie konkretūs Kauno LEZ ir Žemės sklypo sprendiniai, kurių pagrindu būtų galima pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir, kad pareiškėjai nuosavybės teisė žemės sklypo atžvilgiu nepagrįstai apribota vadovaujantis detaliuoju planu, tokiu būdu neva pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo metu daromų procedūrinių teisės aktų reikalavimus pažeidimų yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad Ministerija prašymą NŽT pradėti Procedūrą pateikė Ministerijos 2014-06-13 raštu. Prašymo pateikimo dieną (t. y. 2014-06-13) galiojusi Taisyklių 1 punkto redakcija nenustatė žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareigos teikti NŽT prašymus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams per ŽPDRIS. Ministerijos teigimu, tokia pareiga atsirado vėliau, t. y. 2014-07-02 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-25 nutarimui Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Taisyklių 1 punktas ir nustatyta, kad prašymai paimti žemę visuomenės poreikiams teikiami per ŽPDRIS. Faktą, kad šiuo metu techniškai neveikia ŽPDRIS, vertino kaip nesudarantį pagrindo nepradėti ar stabdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pagrindiniai teisės aktai, detalizuojantys žemės paėmimą visuomenės poreikiams, yra Žemės įstatymas bei Taisyklės, kuriuose nustatyti atvejai, kuomet žemė iš privačių savininkų gali būti paimama visuomenės poreikiams, taip pat nustatyti reikalavimai bei normos kurių laikantis, esant nustatytiems atvejams, žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams. Pažymėjo, kad Kauno LEZ yra Vyriausybės nutarimu pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, todėl, Bendrovės teigimu, negalima paneigti, kad šis projektas skirtas skatinti tiesiogines užsienio investicijas, darbo vietų kūrimą, prekybos ir pramonės plėtrą, yra dar 1999 metais pripažintas svarbiu visos valstybės ekonomikai ir jis atitinka Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 1punkte nustatytą pagrindą žemės paėmimui visuomenės poreikiams.
Rėmėsi Žemės įstatymo 45 ir 46 straipsniais, pabrėždama, kad tam tikro ekonominio projekto pripažinimas valstybinės svarbos ir poreikio jo įgyvendinimui paimti žemę visuomenės poreikiams nurodymas bei pagrindimas teritorijų planavimo dokumente (specialiojo teritorijų planavimo dokumente ar detaliajame plane) yra pakankamas ir aiškus pagrindimas žemės paėmimui visuomenės poreikiams. Bendrovės teigimu, šie dokumentai jau patys savaime patvirtina žemės paėmimo poreikio buvimą.
Pažymėjo, kad objektyvus pagrindimas ir visuomenės poreikio egzistavimas yra aiškiai išreikštas tiek 1999-10-04 Vyriausybės nutarime Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, tiek Kauno LEZ detaliajame plane, tiek Kauno LEZ įstatyme, tiek kituose Vyriausybės teisės aktuose. Visas reikiamas pagrindimas, Bendrovės teigimu, yra aiškus ir nurodytas. Atmestinais laikė ir pareiškėjos argumentus, kad Kauno LEZ teritorijos mažėjimas suformavo jai teisėtą lūkestį, jog ir toliau galės nuosavybės teise naudoti žemės sklypą. Nurodė, kad pareiškėja dar 2006 metais įsigydama žemės sklypą žinojo, kad jis patenka į Kauno LEZ teritoriją ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Pabrėžė, kad pareiškėjai bus sąžiningai ir teisingai atlyginta už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, kaip tai nustato teisės aktai, o kilus nesutarimams atlygį už žemės sklypą nustatys teismas.
Nurodė, kad realų, egzistuojantį ir akivaizdų pareiškėjos žemės sklypo poreikį Kauno LEZ plėtrai ir investuotojams patvirtina tai, kad greta pareiškėjos žemės sklypo esantys žemės sklypai jau yra subnuomoti Fortum Kaunas, o pareiškėjos žemės sklypas bus reikalingas Fortum Elektrinės statybai ir infrastruktūros įrengimui. Aplinkos apsaugos agentūra 2014-04-07 sprendimu Nr. (2.6.)-A4-1395 „D. K. kogeneracinės jėgainės statybos ir galimybių“ patvirtino Fortum Elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ir PAV Ataskaita). Pagal patvirtintos PAV Ataskaitos 6 grafinį priedą „Transporto srautų organizavimo schema“ sprendinius, pareiškėjos žemės sklypas bus naudojamas įvažiavimo/išvažiavimo kelių į Fortum Elektrinę įrengimui.
Pažymėjo, kad nepaisant to, jog Kauno LEZ teritorija nebeapima tokio ploto, koks jis buvo rengiant Kauno LEZ detalųjį planą, tačiau šio plano sprendiniai yra aktualūs ir šiai dienai, o pats planas yra galiojantis bei taikytinas. Rengiant šį planą, vienas iš jo tikslų buvo nustatyti, kurie žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams ir Kauno LEZ detaliajame plane nustatyta, kad visus į Kauno LEZ teritoriją patenkančius sklypus yra numatoma paimti visuomenės poreikiams. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, todėl tvirtino, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad detalusis planas nenustato ir būtent šio pareiškėjai priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sprendinių. Darė išvadą, kad būtent Kauno LEZ detalusis planas, kuris aiškia nurodomas Žemės įstatyme kaip teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį žemė paimama visuomenės poreikiams.
Pabrėžė, kad Ministerija, pateikdama prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, nepažeidė Taisyklių 1 punkto nuostatų, nes reikalavimas, jog visi veiksmai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams atliekami per ŽPDRIS, įsigaliojo tik nuo 2014-07-02, o Ministerija prašymą pateikė 2014-06-13 raštu. Atkreipė dėmesį į tai, kad techninės kliūtys (neveikianti ŽPDRIS sistema) negali būti laikoma faktoriumi, kuris galėtų riboti valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą ir imperatyvių normų vykdymą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Bendrovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Ministerija 2014-06-13 raštu Nr. (23.10-71)-3-3122 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ kreipėsi į NŽT, prašydama pradėti žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kartu su prašymu pateikė Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą, prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukas su privačių žemės sklypų ribomis bei Aiškinamąjį raštą ir jo priedą (Sąnaudų ir naudos analizę) (t. 1, b. l. 132–173).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2014-07-11 įsakymu „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ Nr. 1P-(1.3.)-268 pradėjo žemės sklypų, nurodytų šiuo įsakymu patvirtintame Žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąraše, visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą (t. 1, b. l. 129–131).
Byloje ginčas kilęs dėl Įsakymo dalies, kuri priimta pareiškėjos atžvilgiu, teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš skundo turinio bei pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėja reikalingumą panaikinti Įsakymo dalį grindžia trimis pagrindiniais argumentais, t. y. kad Įsakymu nepagrįsta, jog visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šį konkretų pareiškėjos sklypą – Kauno r. sav. Karmėlavos sen., Biruliškių k. (kadastrinis Nr. 5233/0010:18) (toliau – ir ginčo sklypas, pareiškėjos sklypas); kad procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu; kad pareiškėjos žemės sklypo Procedūra atliekama pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (su vėlesniais pakeitimais).
Žemės įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, be kita ko, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams.
Žemės įstatymo 46 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
Žemės įstatymo 46 str. 2 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
Vadovaujantis Taisyklių 5.1 punktu, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos prašymu.
Remiantis Taisyklių 6 punktu (redakcija iki 2014-07-02), suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui teikiamame prašyme paimti žemę visuomenės poreikiams nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Žemės įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu turi pateikti: 6.1. detalųjį arba specialųjį planą; 6.2. žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą; 6.3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; 6.4. aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą ir šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą; aiškinamajame rašte turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma naudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę, o Taisyklių 2 punkte nurodytame aiškinamojo rašto priede – Taisyklių 3 punkte nurodyta sąnaudų ir naudos analizė, taip pat pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas šios sąnaudų ir naudos analizės rezultatais ir visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, gali būti sudedamoji detaliojo ar specialiojo plano dalis; aiškinamasis raštas ir Taisyklių 2 punkte nurodytas jo priedas neteikiami, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia įstatymui tiesiogiai įgyvendinti.
Taisyklių, įsigaliojusių nuo 2014-07-02, patvirtintų Vyriausybės 2014-06-25 nutarimu Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 6 punkte nustatyta, kad suinteresuota institucija teritoriniam padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikia automatizuotai per ŽPDRIS, jame nurodo prašymą teikiančio subjekto pavadinimą ir duomenis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslą, trumpai apibūdina teritoriją, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams. Suinteresuota institucija kartu su prašymu turi pateikti: 6.1. detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; 6.2. žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą, kuriame turi būti nurodyta: 6.2.1. žemės sklypų savininkai ir (ar) kiti žemės naudotojai, jų gyvenamųjų vietų ar buveinių adresai; 6.2.2. žemės sklypų adresai, unikalūs ir (ar) kadastriniai numeriai, taip pat žemės sklypų bendras plotas ir visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalis (kai paimama tik dalis žemės sklypo); 6.3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; 6.4. aiškinamąjį raštą ir Taisyklių 2 punkte nurodytą ir šiame punkte nustatytu atveju parengtą jo priedą; aiškinamajame rašte turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma naudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę, o Taisyklių 2 punkte nurodytame aiškinamojo rašto priede – Taisyklių 3 punkte nurodyta sąnaudų ir naudos analizė, taip pat pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas šios sąnaudų ir naudos analizės rezultatais ir visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis; aiškinamasis raštas ir Taisyklių 2 punkte nurodytas jo priedas neteikiami, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia įstatymui tiesiogiai įgyvendinti.
Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 punktą (išskyrus Taisyklių 10.1 punkte nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Žemės įstatymo 45 str. 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: 8.1. pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 str. 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, drauge pateikia: 8.1.1. žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto, kuris turi būti rengiamas, kai paimami žemės sklypai nesuprojektuoti specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar detaliuosiuose planuose, teritorijos ribų planą, į kurį įtraukiami: 8.1.1.1. visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai; 8.1.1.2. žemės sklypai, kurių dalį reikia paimti visuomenės poreikiams, ir (ar) žemės sklypai, kurie jų arba jų dalies paėmimo visuomenės poreikiams tikslais turės būti pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti); 8.1.1.3. laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamais visuomenės poreikiams privačios žemės sklypais ar įsiterpusi tarp jų, plotai, kurių reikia visuomenės poreikiams tenkinti ir (ar) kuriuose gali būti formuojami už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus suteiktini valstybinės žemės sklypai; 8.1.2. dokumentus ir duomenis, nurodytus Taisyklių 6 punkte; 8.1.3. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios projektą.
Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gautus Taisyklių 8.1 arba 8.2 punkte nurodytus dokumentus per 10 darbo dienų išnagrinėja ir priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti.
Vyriausybės 2014-06-25 nutarimu Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad iki 2014-01-01 pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, dėl kurių priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimai pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, gali būti baigiamos pagal galiojusias iki šios datos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad suinteresuota institucija – Ministerija, teikdama atsakovei 2014-06-13 raštą pradėti žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neturėjo imperatyvios pareigos minėtą raštą pateikti per ŽPDRIS, nes toks reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2014-07-02, todėl pareiškėjos argumentas, kad buvo pažeisti minėti teisės aktų reikalavimai, atmestinas kaip nepagrįstas. Pati pareiškėja nurodė, jog realiai ŽPDRIS techniškai neveikia, todėl teismas pritaria atsakovės bei Bendrovės argumentams, kad vien tik techninės kliūtys informacinėse sistemose negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą Įsakymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kokią įtaką toks dokumentų pateikimas (nors buvo teisėtas) turėjo įtakos jos teisėms ar pareigoms.
Kitas pareiškėjos argumentas, kodėl Įsakymas turi būti panaikintas yra tai, kad ginčijamu Įsakymu nepagrįsta, kad visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šį konkretų pareiškėjos žemės sklypą.
Pažymėtina, kad 1996-10-22 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas (toliau – ir Kauno LEZ įstatymas) bei įsteigta Kauno LEZ. Šio įstatymo 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad zonos teritoriją sudarantys žemės sklypai yra išnuomojami zonos valdymo bendrovei. 1999-10-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ Kauno LEZ buvo pripažintas kaip valstybei svarbus ekonominis projektas, turintis valstybinę svarbą ir esantis svarbus visuomenės poreikiams. 2000-08-31 Kauno rajono savivaldybės sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas (t. 1, b. l. 15, 16). Taigi, Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Zonos įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti (Kauno LEZ įstatymo 1 str. 2 dalis).
Pagrindinis žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo įvertinimo kriterijus yra nustatytas Žemės įstatymo 45 str. 1 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama išmintinais atvejais, kai žemė reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti. Vienas iš atvejų, kuomet vadovaujantis Žemės įstatymu iš privačios žemės savininkų žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams yra tuomet, kai ši žemė reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 1 punktas). Iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra paimamas valstybei svarbiam ekonominiam projektui, kurio svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu yra pripažinusi Vyriausybė, pareiškėjos žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, žemės sklypą yra numatyta paimti visuomenės poreikiams pagal detalųjį planą. Pabrėžtina, kad pareiškėjos žemės sklypą visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas.
Taigi, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymasis yra laikytinas visuomenės poreikiu, todėl pareiškėjos argumentai, kad nėra pagrįsta, jog visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šį konkretų pareiškėjos sklypą, atmestini. Pažymėtina, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2014 m. atlikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize (t. 1, b. l. 141–161).
Pareiškėja tvirtino, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, nes kuomet šis planas buvo patvirtintas, Kauno LEZ apėmė 1000 ha teritoriją, o šiuo metu Kauno LEZ teritorija apima beveik perpus mažesnę – tik 534 ha teritoriją (tačiau neteigia, kad detalusis planas yra negaliojantis). Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad nors Kauno LEZ detalusis planas apima 1000 ha Kauno LEZ teritoriją, tačiau jis pilnai apima dabartinės Kauno LEZ teritorijos ribas, į kurias taip pat patenka pareiškėjos žemės sklypas (t. 1, b. l. 137, 138, 173). Atkreiptinas dėmesys, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams (t. 1, b. l. 172). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to pateis lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad minėtas detalusis planas būtų panaikintas ar pakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja nurodė, kad Kauno LEZ teritorijos mažėjimas suformavo teisėtą lūkestį manyti, jog Kauno LEZ teritorija ir toliau ateityje mažės, ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas galimai nebepateks į Kauno LEZ teritoriją. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pritartina Ministerijos pastebėjimui, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra sudėtinga, kompleksinė, iš daug įvairių veiksmų ir etapų susidedanti procedūra, kurios metu sprendimus priima įvairios institucijos, ir kuri paprastai trunka ilgą laiko tarpą, todėl visiškai pateisinama, kad ne visa žemė esanti Kauno LEZ teritorijoje, yra paimta visuomenės poreikiams, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jog ateityje Kauno LEZ teritorijos plotas galimai mažės, o pareiškėjos sklypas į šią teritoriją nebepateks.
Pareiškėja taip pat tvirtino, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra neteisėtas.
VAĮ 8 str. 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Iš byloje esančio ginčijamo Įsakymo turinio matyti, kad jis iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, t. y. atsakovė nurodė, kokiu pagrindu jis buvo priimtas, nurodytos konkrečios aplinkybės, faktiniai duomenys, teisinis reglamentavimas bei pateikti įrodymai, reikalingi priimti sprendimą dėl pareiškėjos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pradžios, todėl pareiškėjos argumentai, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, atmestini.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NŽT skundžiamo Įsakymo dalis yra priimta tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos UAB „Limedika“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Limedika“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.