- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2-915/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2616-585/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų Tarybos 2009 m. vasario 26 d. posėdžio sprendimo laikinai išbraukti A. B. iš praktikuojančių advokatų sąrašo pripažinimo negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Ieškovas A. B. dėl šio teismo sprendimo 2010 m. kovo 17 d. išsiuntė apeliacinį skundą, kuris teisme buvo gautas 2010 m. kovo 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad šis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti (CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad teismui sprendimą paskelbus 2010 m. vasario 10 d., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2010 m. kovo 15 d. teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog teismui elektroniniu paštu 2010 m. kovo 15 d. buvo atsiųstas pranešimas su prisegtu apeliacinio skundo elektroniniu variantu, nekeičia teismo nustatytų aplinkybių dėl termino skundui paduoti praleidimo, nes tokiu būdu atsiųstas dokumentas negali būti prilyginamas trūkumus turinčiam procesiniam dokumentui, nes toks dokumentas turi būti pateikiamas raštu (CPK 111 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundui pagrįsti apeliantas nurodo tokius argumentus:
CPK 74 straipsnio 7 dalis numato, kad jei skundas, pateiktas paštu arba telegrafu iki paskutinės termino dienos, terminas nelaikomas praleistu. Pažymėtina, kad, kitaip nei teigia teismas, pateikti apeliacinį skundą ieškovas išreiškė valią 2010 m. kovo 12 d. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundas nepasirašytas, nes ieškovas siuntė pasirašytą skundą. Galimai, parašas buvo nutrintas jau gavus dokumentą teisme, kas prilyginama dokumentų klastojimui. Teisėjas V. Zelianka laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi. Nesuinteresuotas teisėjas, matydamas apelianto valią, būtų nustatęs terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nors nurodyto protokolo 2 straipsnio nuostata yra dėl asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teisių, ji taikoma ir civilinėse bylose. Tokią išvadą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R(95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 straipsnis, kuriame pažymėta, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007; kt.).
Taigi, viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, praleido CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, kuris yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, ir nesikreipė į teismą su prašymu dėl šio termino atnaujinimo.
Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Nagrinėjamu atveju, nors byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliantas elektroniniu laišku Vilniaus apygardos teismui 2010 m. kovo 15 d., t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto trisdešimties dienų termino, išsiuntė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo, o apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 111, 306 straipsnių reikalavimus, apeliantas įteikė paštui 2010 m. kovo 17 d., t. y., kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, praleidęs įstatymo nustatytą terminą dviem dienom. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtais principais, daro išvadą, jog toks termino praleidimas, juo labiau – teisme esant elektroniniu laišku gautam apeliaciniam skundui, neduoda pagrindo spręsti, kad ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis proceso teisėmis ar veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas minėtą terminą atnaujinti (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina, kadangi apygardos teismas nesprendė kitų su apeliacinio skundo priėmimu susijusių klausimų, apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str., 320 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo ieškovo A. B. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo priėmimo klausimą.