Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-142-482/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
1-142-482/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-0-00030-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Advokatai
Audronė Neniškienė
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 142-482/2018proceso Nr. 1-04-0-00030-2017-8procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.26.2.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 19 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorams Nerijui Brundzai, Eglei Privenienei, gynėjams advokatams Audronei Neniškienei, Dainiui Gudui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose adresu : Sporto 7, Marijampolė, Marijampolės sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)Lietuva, teistas:

1. 2008-01-29 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK ) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2. 2009-04-29 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ( du nusikaltimai), BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

3. 2009-05-13 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimu, BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2009-04-09 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

4. 2009-06-26 Plungės rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį ( trys nusikaltimai), BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

5. 2010-03-23 Plungės rajono apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį ( šeši nusikaltimai), BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2009-06-26 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė;

6. 2011-08-10 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( trys nusikaltimai), 180 straipsnio 1 dalį ( du nusikaltimai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė, BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2010-03-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė 6 m. 4 mėn. 17 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7. 2013-06-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies 3 metų 9 mėnesių 17 dienų, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, paskirta galutinė 4 m. 9 mėn. 17 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pabaiga 2018-03-20, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2017 m. birželio 26 d. apie 22 val. 43 min. viešoje vietoje - Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė, gyvenamoje zonoje, 22 būrio gyvenamoje patalpoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai, t. y. tyčia rankomis sudavė į veidą 4 smūgius nuteistajam M. Z., taip sukeldamas fizinį skausmą, bei padarydamas M. Z. kairio antakio žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodymus davė po visų ištirtų įrodymų, paaiškindamas, kad M. Z. buvo išvykęs ir etapu grįžęs iš ligoninės. Tarp jo ir M. Z. konflikto nebuvo. Jis gyveno kitoje sekcijoje nei M. Z.. Visi apklausti liudytojai yra vartojantys, tokių pataisos namuose 90 procentų. Jis neturi galimybės susisiekti su kitais nuteistaisiais ir daryti jiems poveikį. Birželio 26d. po pietų jau buvo išvežtas į baudos izoliatorių, kur buvo mėnesį laiko, po to buvo drausmės grupėje. Su kitais nuteistaisiais galėjo kontaktuoti tik per langą. Jam visas skyrius daro spaudimą, talpina į baudos izoliatorių. M. Z. yra konfliktavęs su kitais nuteistaisiais. Birželio 26 d. vakare jis rūkė ir mate, kaip M. Z. apsuptas kitų nuteistųjų, mate, kaip už drabužių tampėsi ir stumdėsi M. Z. ir D. M.. Jis nematė, kad būtų suduoti smūgiai. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais jis sutinka ( b.l. 72-73). Jis nenaudojo smurto M. Z. atžvilgiu. Jam tyrėjas liepė prisiimti kaltę dėl M. Z. sužalojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. 2017-07-05 apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad dėl pareikšto įtarimo kaltės nepripažįsta, nes nusikaltimo nepadarė. Atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose 22-ame būryje, kur 2017-06-26 apie 22 val. 40 min. jis buvo 22-ame būryje, koridoriuje, o durys į didelę sekcija Nr. 2 buvo praviros, matė, kaip nuteistasis D. M., trenkė du smūgius M. Z., dešine ir kaire ranka į galvą- veido sritį. Po to M. Z. praėjo pro jį į prausyklą, nes buvo kruvinas veidas, o D. M. toliau liko sekcijoje. Jis nuėjo į savo sekciją Nr. 3, kur gyvena, nes buvo miego metas. M. Z., kiek išgirdo, vėliau iš kitų nuteistųjų kalbų, jis išėjo iš būrio. Kai jis stovėjo koridoriuje, o D. M. mušė M. Z., šalia jų sekcijoje buvo R. P., R. D., D. A., M. Z.. Kodėl kilo konfliktas nežino, tik vėliau iš nuteistųjų kalbų išgirdo, kad susiginčino dėl kažkokių maisto produktų ( b. l. 72–73).

Liudytojas D. A. paaiškino, kad M. Ž. pažįsta, bausmę atliko viename būryje. Su M. Z. taip pat buvo viename būryje, piktumų nėra. Žino, kad buvo M. Z. sumuštas. Iš kalbų žino, kad jį sumušė D. M.. Muštynių metu buvo aplink daug žmonių. Kai atėjo, nukentėjęs jau gulėjo ant žemės, šalia jo buvo D., kaltinamasis buvo šone. Sakė, kad D. M. sumušė nukentėjusįjį. Pas D. M. ant rankos krumplių buvo žymės. Ant kitų nuteistųjų nematė kraujo. Datos, kada tai buvo, nepamena, tai buvo šiais metais 3-4 mėnesiai atgal, vasarą. Viskas vyko 22 būrio antroje sekcijoje, ten gyvena apie 40 žmonių. Buvo vėlus vakaras, laikas prieš metą eiti gulti. M. Z. buvo sužalotas, jam iš nosies bėgo kraujas, iš antakio lyg bėgo kraujas. Buvo kruvinas jo veidas. M. Z. gulėjo ant žemės. M. Z. gal konfliktavo su kitais nuteistaisiais, gal su D. M.. Tarp jų buvo kažkokių konfliktų, kokių -negali pasakyti. Nežino, ar M. Z. buvo kam skolingas.

Liudytojas R. D. paaiškino, kad M. Ž., M. Z. pažįsta, atliko bausmę viename būryje, nesutarimų nėra. M. Z. apkaltino M. Ž., kad jis jį sumušė, taip kalba visas būrys. M. Z. yra narkomanas, jis prisidaro nesamonių, paskui gauna į galvą. Bausmę atliko su jais 22 būryje. Matė, kad M. Z. krito, jis tada ėjo pro šalį. Po to M. Z. atsikėlė ir nuėjo į med. punktą. M. Z. bėgo paslydo ir griuvo prie laiptų. Jis krito ant alkūnės ir jam lūžo ranka. M. Z. konfliktiška asmenybė, yra skolos. M. Z. trenkė D. M., tada M. Z. išėjo iš būrio. Visi taip kalba būryje. Kas matė, tas ir kalba, kad Donatas sumušė M. Z.. Dėl skolų M. Z. gal buvo sumuštas.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad M. Ž. ir M. Z. žino iš matymo, nesutarimų nėra. Atliko su jais bausmę viename būryje 22. Jis įvykio nematė. M. Z. sužalotą matė, jam buvo sugipsuota ranka, kada tai buvo, nepamena. Iš kur pas jį atsirado sužalojimai, pasakyti negali, nes nežino. Apie incidentą tarp kaltinamojo ir nukentėjusio nieko nežino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l. 19) nesutinka, neprisimena, kad būtų davęs tokius parodymus. Šie parodymai yra ne jo. Jis to įvykio nematė ir nieko nežino. Apklausos protokolą davė jam paskaityti pareigūnas. Parašas apklausos protokole yra jo. Negalėjo duoti tokių parodymų kokie surašyti. Negali taip liudyti ir po to gyventi tame pačiame būryje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. kaip liudytojas paaiškino, kad atlieka bausmę 22- būryje. M. Ž. ir M. Z. pažįsta, kaip nuteistuosius, kurie gyveno 22-ame būryje, bet su jais nebendravo. Datos jau neprisimena, M. Z. buvo grįžęs iš ligoninės su sugipsuota ranka. Buvo vakaras, po nuteistųjų signalo miegoti. Jis gyveno didelėje sekcijoje kartu gyveno ir M. Z., o M. Ž.- mažoje sekcijoje. Tą vakarą, po signalo miegui, kažkas iš nuteistųjų kalbėjo, kad M. Z. bando iš kažkokių nuteistųjų gauti narkotinių medžiagų, bet tiksliai nežino ir tada į sekciją atėjęs M. Ž., nieko nesakęs, trenkė su viena ir su kita ranka M. Z. į veidą ir viskas tuo baidėsi. M. Z. išėjo iš būrio, pas pareigūnus ( b. l. 19).

Liudytojas M. Z. paaiškino, kad M. Ž. ir M. Z. pažįsta atlieka bausmę viename būryje, nesutarimų nėra. Žino, kad tarp M. Z. su D. M. buvo konfliktas. Nesidomėjo, kodėl jie konfliktavo. M. Z. buvo sužalotas po konflikto su D. M., tačiau jis nematė. Per visą konfliktą jis su M. Ž. rūkė koridoriuje ir nieko nematė. Kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju konfliktavo, nieko nežino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.31-32) sutinka. Nematė sužalojimų nei ant M. Ž., nei ant D. M.. Bausmę M. Ž. neatlieka 22 būryje gal du mėnesiai, buvo pervestas dėl M. Z., nes jis pradėjo M. Ž. kaltinti. M. Ž. buvo sugrąžintas su pasižadėjimu, kad sėdės tyliai ramiai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Z. kaip liudytojas paaiškino, kad atlieka bausmę 22- ame būryje. Buvo maždaug 2017 m. birželio mėnesio pabaiga, prisimena, kad M. Z. grįžo iš ligoninės į didelę sekciją. Buvo praėję kelios dienos, kai jis grįžo iš ligoninės ir gyveno įprastai, kai vieną dieną pasigirdo kalbos jog M. Z. susiorganizavo ir suvartojo kito nuteistojo vardu narkotikų dozę, tačiau jokių šio įvykio aplinkybių jis nežino. Minimos dienos vakare, buvo po signalo miegoti, kai jis su M. Ž., su kuriuo gyveno vienoje gyvenamoje patalpoje, koridoriuje rūkė, kai per atidarytas didelės sekcijos duris netoli durų sekcijos pusėje pamatė, kaip susistumdė M. Z. ir D. M.. Kad suduotų smūgius kuris nors, tuo momentu jis nematė, šalia jų buvo ir kitų nuteistųjų, kurių neįsidėmėjo. Kodėl jie susistumdė- nežino. Stumdymasis pasireiškė pasitampymu už drabužių. Nuo jų buvo maždaug už trijų metrų. Kad kas atsitiktų M. Z.- nematė, jis praėjo užsidengęs veidą ir išėjo į koridorių- išėjo iš būrio ir nebegrįžo. Minimo konflikto metu M. Ž. buvo šalia jo ir niekur nesikišo. Kad minimi nuteistieji M. Ž., D. M. ar M. Z. anksčiau dėl ko nors konfliktuotų, nesutartų nebuvo matęs (b. l. 31-32).

Liudytojas M. L. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip nuteistąjį, jis dirba jaunesniuoju specialistu Marijampolės pataisos namuose. Jis rado sumuštą M. Z.. Dirbo drausminėje zonoje, kur trečias aukštas yra rakinamas. Laiptinėje išgirdo kažką krebždant, užlipo į trečią aukštą, ten rado nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad gavo mušti. Tai buvo šiais metais, datos nepamena - gal pavasarį ar vasarą. Tada buvo vakaras. Nukentėjęs nesakė, kas jį sumušė, jis nukentėjusiojo to ir neklausė, tai ne jo darbas. Nukentėjusiajam bėgo iš nosies kraujas, daugiau nepamena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l. 15) sutinka. 22:45 val. nuteistieji jau turėjo miegoti. Nukentėjęs buvo savo gyvenamoje vietoje, galima išeiti į koridorių, tualetą. Nukentėjęs buvo išėjęs į laiptinę, gal jis bėgo nuo pavojaus. Jo klausė, ką jis ten veikia, jis atsakė, kad gavo mušti. Kitų nuteistųjų prie jo nebuvo. Jis padarė patikrinimą, apėjo patalpas, nuteistieji miegojo savo vietose. M. Z. minimaliai žino, jis toks kaip ir visi. M. Ž. taip pat toks nuteistasis kaip ir visi. Jo darbo funkcijos yra apsauga, priežiūra. Laiptinėje yra grotos, kurios rakinamos 21 val., grotas jis rakina, tada taip pat užrakino. Tai kaip bendrabučio tipo patalpa. Gyvenamųjų patalpų yra trys. Jose gyvena dvejose patalpose iki 10 asmenų, trečioje apie 30-40 asmenų. M. Z. gyveno mažesnėje patalpoje, M. Ž. atrodo taip pat. M. Ž. dabar būna baudos izoliatoriuje. M. Z. gal bandė atidaryti grotas ir jos subarškėjo. Triukšmo daugiau nesigirdėjo jokio. Nukentėjusio neklausiau, nuo ko sužalojimai. Aplinkybes aiškintis ne jo darbas. Dauguma nuteistųjų su jais net nekalba. Į patalpas nuėjo pasižiūrėti, apėjo visas tris patalpas, ar nėra kraujo, mušimo įrankio, visi nuteistieji ramiai miegojo, nieko nerado.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. L. kaip liudytojas paaiškino, kad 2017-06-26 dirbo Marijampolės pataisos namuose, Apsaugos ir priežiūros skyriuje, buvo Kontrolės praleidimo poste Nr. 7, apie 22 val. 45 min. jis lipo laiptais iš pirmo drausmės grupės aukšto į antrą, kai pasigirdo beldimas į laiptinės duris iš 22 būrio, kuris yra pastato trečiame aukšte. Atrakinus duris už jų stovėjo 22 būrio nuteistasis M. Z., kuriam ant veido matėsi užtinusi dešinė akis ir iš nosies bėgo kraujas. M. Z. pasakė, kad jį sumušė, tačiau nepasakė kas. Todėl apie įvykį informavo direktoriaus budintį ir su pareigūnais apžiūrėjo 22 būrio gyvenamas ir pagalbines patalpas, tačiau kažkokių galimo konflikto pėdsakų nesimatė, nuteistieji miegojo savo vietose. Nuteistasis M. Z. buvo palydėtas į sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta būtinoji pagalba, kadangi buvo nakties metas, nuteistasis buvo izoliuotas 24 valandoms. Su kuo kilo konfliktas ir dėl ko jis nežino, nes toliau tarnybą atliko 7-ame poste (b. l. 15).

Liudytojas Gintaras Žičkis paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip nuteistąjį, dirba kriminalinės žvalgybos vyresniuoju inspektoriumi Marijampolės pataisos namuose. Datos nepamenu, bet M. Z. kreipėsi su protokolu pareiškimu, kad jį sumušė M. Ž.. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, apklausinėjo liudytojus, rinko medžiagą. M. Ž. apklausė įtariamuoju. Jį informavo, kad galima bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, kokius jis davė parodymus tokius ir užrašė. Tuo metu jis atliko bausmę 22 būryje. Jis tame būryje buvo autoritetas, turėjo savo draugų ratą, kiti nuteistieji jo bijojo. Kolegos gavo duomenų, kad jis daro poveikį liudytojams, tada kaltinamasis buvo pervestas į kitą būrį. Šiuo atveju kaltinamojo nurodyti liudytojai bijojo duoti parodymus. Visi liudytojai juos apklausus perskaito parodymus, po to pasirašo, taip darau visada. IBPS sistemoje taip pat duoda paskaityti, nes po to jau nebepataisysi. A. R. nepamena, tačiau aplamai visi liudytojai savo parodymus skaito. Kiek pamena, A. R. nurodė, kad jis matė, kaip M. Ž. sudavė vieną smūgį M. Z.. Pats M. Z. parašė pareiškimą, kad M. Ž. jam sudavė vieną smūgį, po kurio jis patyrė sužalojimus. M. Z. aiškino, kad buvo be pagrindo užsipultas, jis jautėsi įžeistas daugiau moraliai. M. Ž. artimesnės aplinkos žmonės kuriuos jis nurodė kad matė aplinkybes nurodė, kad negali nurodyti visos tiesos. Jautėsi iš jų apklausų, kad bijo kaltinamojo poveikio. Iš apklausų ir pokalbių galima buvo suprasti, kad daug asmenų dar nemiegojo nors jau buvo laikas miegoti, taigi tvarka buvo sutrikdyta. M. Z. pamatė tikrai ne tą pačią dieną, kai buvo sumuštas. Jis nėra atsakingas už 22 būrį, jo žiniomis, M. Z. vienu metu jame buvo autoritetas. Po ligos jis perėjo gyventi į didesnę patalpą ir lyderiu tapo M. Ž.. Yra bendrosios praktikos slaugytoja, jei asmuo turi nusiskundimų, ji bendrauja su asmeniu ir kaip suprato taip ir užrašo, kuo jis skundžiasi. Reikia sesutės klausti, kaip buvo, ar M. Z. sumušė nuteistieji ar nuteistasis. Tiesiog užrašyta sesutės nuomonė, kad asmuo buvo sumuštas. Nepamena, ar turėjo šią pažymą, pradėdamas ikiteisminį tyrimą. Jam nebuvo žinoma apie nesutarimus tarp M. Z. ir kaltinamojo. Jei būtų buvę nesutarimų, M. Z. būtų negrįžęs į 22 būrį, jis matyt jautėsi saugus. Smulkmenų nežino, tačiau buvo atėjęs A. T. pas kolegas ir skundėsi, kad jam daromas poveikis iš kaltinamojo pusės per kitus nuteistuosius. A. T. bijo duoti parodymus. Jis apklausė liudytoju A. T., jis davė parodymus, perskaitė ir pasirašė. Jis apklausė M. Z., surašė jo apklausos protokolą, kurį M. Z. perskaitė ir pasirašė. M. Z. nurodė, kad M. Ž. prasilenkdamas su M. Z., sudavė M. Z. į veidą, M. Z. iš nosies bėgo kraujas. Apklausos metu M. Z. buvo sugipsuota ranka, jis buvo grįžęs iš ligoninės. M. Z. noriai davė parodymus, nes jautėsi nepagrįstai nukentėjęs, nebuvo pagrindo konfliktui. Taip pat jis apklausė liudytoju D. M., kuris davė parodymus, perskaitė apklausos protokolą ir pasirašė. Minėto liudytojo parodymų turinio jis neprisimena.

Liudytojas A. T. paaiškino, kad M. Ž. žino iš matymo. M. Z. nepažįsta. M. Z. sužaloto nematė. Nematė, kaip jis buvo sumuštas. Nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Lietuviškai skaityti ir rašyti moka. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.17) nesutinka, tai ne jo parodymai. Jis nedavė parodymų, tuo metu buvo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių. Jam niekas nedaro jokio poveikio. Nepažįsta jokio M. Z.. Tai yra ne jo parodymai ir viskas. Jis šioje byloje nebuvo apklaustas. Buvo kažkas pasirašyta, kada -nepamena, pasirašė neskaitęs ir viskas. Neprisimena, ką pasirašė. Atlieka bausmę 22 būryje Marijampolės pataisos namuose. Nežino, ar M. Ž. turi įtakos kitiems, mano, kad neturi, ar turi jis daug draugų pasakyti negali, nes nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. T. kaip liudytojas paaiškino, kad atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, 22-ame būryje. Tikslaus laiko neprisimena, nuteistasis M. Z. buvo grįžęs iš ligoninės su lūžusia ranka ir gyveno kartu didelėje sekcijoje. Buvo po signalo miegoti, link 23 valandos, 22 būrio aukštas buvo jau užrakintas. M. Ž. buvo pasportavęs, ir ruošėsi praustis, todėl pas kažką iš nuteistųjų atėjo pasiskolinti dubens ir tuo metu prie durų sutiko M. Z., pareiškė kažkokias pretenzijas M. Z. dėl narkotikų vartojimo ir kiek matė- vieną kartą trenkė dešine ranka M. Z. į veidą. Ėjo per didelę sekciją link durų, praustis. Sekcijoje dienos lempos jau nedegė, degė tik naktinis apšvietimas prie durų, bei degė šviesos koridoriuje. Po smūgio M. Ž. sulaikė (sugriebė ir liepė nelįsti) M. Z., kad šis daugiau nepultų. Po smūgio, M. Z. pradėjo bėgti kraujas iš antakio, todėl jis nuėjo į tualetą, nusiprausė ir išėjo per duris pas pareigūnus ir į būrį negrįžo (b. l. 17).

Liudytojas R. P. paaiškino, kad katinamąjį pažįsta, konfliktų nėra. Nukentėjusįjį M. Z. pažįsta, su juo yra buvę konfliktų. Tuo metu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose 22 būryje. Jis gyveno antroje patalpoje, o M. Ž.- trečioje. Nukentėjęs su D. M. konfliktavo apie mėnesį liko. Tą dieną viskas prasidėjo iš pat ryto, jie abu susimušė. M. Z. ir D. M. tarpusavyje mušėsi, aplink buvo daug žmonių. D. M. buvo rankos nudaužytos, o M. Z. buvo kruvinas. Buvo juos apstoję žmonės ratu. Matė, kaip nuėjo praustis D. M. į prausyklą, o M. Z. išėjo į lauką. Viskas vyko gal rugpjūčio mėnesį, vakare apie 22:30 val. M. Z. veidas buvo kruvinas. Jis koridoriuje rūkė, kai M. Z. išėjo lauk iš gyvenamosios patalpos. Kai M. Z. su D. M. susimušė, jis laiptinėje rūkė su kitais nuteistaisiais. M. Z. ir D. M. yra abu narkomanai. Negali pasakyti, ar buvo tuo metu M. Ž.. Kiek žino, tarp M. Ž. ir nukentėjusiojo konflikto nebuvo. M. Z. buvo anksčiau konfliktavęs su kitais nuteistaisiais, jis buvo sužalotas. Jo rankai kažkas buvo padaryta. M. Z. į 22 būrį buvo perketas iš darbo zonos. Jis viename būryje su M. Z. buvo apie metus laiko. M. Z. buvo konflitiškas, konfliktavo dėl narkotikų. Atliko 22 būryje bausmę, ten būdavo apie 60 žmonių. 22:30 val. yra miego laikas. Pareigūnai ateidavo apie tą laiką, padarydavo patikrinimą ir užrakindavo duris. Matė konfliktą, buvo naktinės lempos. Jis nuo konfliktuojančių buvo už dviejų metrų. Konfliktas įvyko gyvenamoje patalpoje, jam įvykus jis išėjo į koridorių parūkyti. D. M. po konflikto nuėjo praustis. 22:30 val. nuteistieji jau turi būti lovose. Konflitas vyko prieš patikrinimą. Rūkė ir skubėjo, kad neateitų pareigūnas, nes kai randa ne lovoje, rašo tarnybinus pranešimus, o to niekas nenori. D. M. kairė ranka buvo sužalota, kur ją susižalojo - nežino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, pareigūnas paklausė, kas buvo patalpoje, jo neklausė, ar M. Z. konfliktavo su D. M., pareigūnas klausė tik apie M. Ž., ar jis ten dalyvavo, ar ne. Šiandien duoda teisingus parodymus.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad ji dirba Marijampolės pataisos namuose bendrosios praktikos slaugytoja. Ji prisimena, kad vėlai vakare ji apžiūrėjo nuteistąjį M. Z.. Kokie jam buvo nustatyti sužalojimai, ji šiuo metu neprisimena, bet traumos pobūdis atitiko nuteistojo pasakojimą. M. Z. nurodė, kad jį sumušė kiti nuteistieji, tačiau kas tokie nekonkretizavo. Esančios byloje pažymos duomenys paimti iš nuteistojo M. Z. medicininės kortelės, kurią ji surašė nuteistojo apžiūros metu. Pažymoje nurodyti duomenys yra kaip išrašas iš M. Z. medicininės kortelės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti M. Z. ir D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu :

M. Z., pripažintas byloje nukentėjusiuoju, apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2017-06-26 po signalo miegoti, buvo apie 22 val. 43 min iš didelės gyvenamos patalpos ėjo į tualetą, kuris yra koridoriuje. Priėjus prie sekcijos durų, buvo likę apie du metrai, iš kairio šono prie jo priėjo M. Ž., kuris bausmę atlieka 22 būryje, bet gyvena kitoje sekcijoje. Jis priėjęs iš karto sudavė ranka M. Z. į veidą. Kuria ranka sudavė, nematė, pataikė į kairį antakį. Trenkdamas jis pasakė, kad "eik iš būrio, nori kad vėl išvežtų". Jam atsakė, kad nereikia ir M. Ž. tada sudavė dar nemažiau keturių smūgių abejomis rankomis. Iš karto po smūgių M. Z. atsitūpė, nes iš prakirstų žaizdų pradėjo bėgti kraujas- kairio smilkinio, dešinio antakio, nosies. Iš karto jis nuėjo prie koridoriaus metalinių durų, vedančių į laiptinę, kur už 1-2 minučių atėjo pareigūnai ir jį išvedė. Apsiginti negalėjo, nes grįžus iš ligoninės, buvo sugipsuota kairė ranka, buvo po plaučio operacijos. Kodėl taip pasielgė M. Ž., nežino, jis save būryje laiko kaip ir autoritetu. Dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą (b.l. 10–11).

Šalies argumentai

D. M. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad atlieka bausmę 22-ame būryje. Tikslaus laiko neprisimena, M. Z. buvo grįžęs iš ligoninės į būrį ir gyveno didelėje sekcijoje. Įvykio vakarą buvo savo gyvenamoje patalpoje, kai kažkas iš nuteistųjų pasakė, kad M. Z. išėjo iš būrio. Kad su kuo nors konfliktuotų ar turėtų problemų M. Z. jis negirdėjo, juo labiau, kad konfliktuotų su M. Ž.. 2017-07-04 su juo kalbėjosi M. Ž. ir klausė, ar negali prisiimti kaltės, nes kažkas sudavė smūgį M. Z., kai jis išėjo iš būrio. Iš pradžių sutiko, nes galvojo, jog tai bus tik drausminė atsakomybė, o kai sužinojo, kad už tą smūgį yra pradėta byla, jis nenori melagingai liudyti, nes už poros mėnesių išeina į laisvę. Kas ir kodėl sužalojo M. Z.- jokių aplinkybių nežino (b. l. 28–29).

2017-06-26 Marijampolės pataisos namų APS vyresniojo prižiūrėtojo M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-06-26 apie 22 val. 45 min., budint KPP-7, išgirdo durų trenksmą 3-ame aukšte, kur nuėjęs prie 22 būrio durų, pastebėjo 22 būrio nuteistąjį M. Z., kurio dešinė akis buvo sutinusi, iš nosies bėgo kraujas. Nuteistasis palydėtas į Sveikatos priežiūros tarnybą (b. l. 13).

2017-06-27 M. Z. protokole- pareiškime nurodė, kad 2017-06-26 apie 22 val. 43 min. Marijampolės pataisos namuose, 22-ame būryje gyvenamoje patalpoje jį sumušė nuteistasis M. Ž.. Dėl šių sužalojimų M. Ž. neatleis, prašo, kad būtų iškelta baudžiamoji byla ir jis būtų nubaustas pagal įstatymus (b. l. 6–7).

2017-06-30 specialisto išvadoje Nr. G498/2017(09) nurodyta, kad M. Z. klinikiniais duomenimis konstatuota kirstinė kairio antakio žaizda, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu (b. l. 37).

2017-06-27 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, kurioje užfiksuota medicininės data ir laikas : 2017-06-16 22.45 val., sužalotas asmuo - M. Z., jo kūno sužalojimų pobūdis : kairio antakio srities žaizda, dešinės akies sumušimas, dešinio poakio srities žaizda, nosies sumušimas; sužaloto asmens nurodytos aplinkybės : birželio 26d. vakare būryje sumušė kiti nuteistieji (b.l. 33).

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas.

Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. birželio 26 d. apie 22 val. 43 min. Marijampolės pataisos namuose, viešoje vietoje - gyvenamoje zonoje, 22 būrio gyvenamoje patalpoje kaltinamasis M. Ž. sudavė smūgius nukentėjusiajam M. Z., padarydamas M. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tokiomis aplinkybėmis padaryta kaltinamojo veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis). Tai, kad smurto veiksmai atlikti laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje prieš kitą nuteistąjį, nereiškia, kad jie atlikti ne viešoje vietoje ir kad vieno nuteistojo veiksmai prieš kitą negali pažeisti viešosios tvarkos. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009, 2K-27/2013, 2K-116-895/2015). Laisvės atėmimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 straipsnyje nurodytais būdais.

Vertinant kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje be aiškios ir pateisinamos priežasties, matant kitiems nuteistiesiems, esant poilsio laikui, negalint nukentėjusiajam M. Z. dėl sugipsuotos rankos apsiginti, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Taip elgdamasis kaltinamasis priešpastatė save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms, savo veiksmais sutrikdė normalų pataisos namų pareigūnų darbą ir pataisos namų rimtį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis numato nuteistiesiems pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Liudytojas M. L. paaiškino, kad tokiu laiku nuteistieji privalėjo miegoti. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad apie 22 val. 45 min. jis lipo laiptais iš pirmo drausmės grupės aukšto į antrą, kai pasigirdo beldimas į laiptinės duris iš 22 būrio, kuris yra pastato trečiame aukšte. Atrakinus duris už jų stovėjo 22 būrio nuteistasis M. Z., kuriam veide matėsi užtinusi dešinė akis ir iš nosies bėgo kraujas. M. Z. pasakė, kad jį sumušė. M. Z. buvo palydėtas į sveikatos priežiūros tarnybą, nuteistasis buvo izoliuotas 24 valandoms ( b.l.15).

Pataisos namų pareigūnui M. L. suradus M. Z., pastarasis 2017-06-26 22.45 val. buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros tarnyboje, pažymoje nurodyti jo sužalojimai : kairio antakio srities žaizda, dešinės akies sumušimas, dešinio poakio srities žaizda, nosies sumušimas (b.l. 33).

Liudytojas G.Žičkis nurodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl M. Z. sužalojimo ir apklausė M. Z., surašė jo apklausos protokolą, kurį M. Z. perskaitė ir pasirašė. Apklausos metu M. Z. nurodė, kad M. Ž. prasilenkdamas su M. Z., sudavė M. Z. į veidą, M. Z. iš nosies bėgo kraujas. M. Z. noriai davė parodymus, nes jautėsi nepagrįstai nukentėjęs, nebuvo pagrindo konfliktui.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Z. 2017-06-27 protokole-pareiškime nurodė, kad po signalo miegoti, jis ėjo iš gyvenamosios patalpos į tualetą, kai prie jo priėjo M. Ž. ir ranka sudavė į veidą, liepdamas dingti iš būrio, po to rankomis sudavė apie keturis smūgius į veidą, pataikydamas į kairį smilkinį, dešinę akį, nosį ( b.l.6). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas M. Z. nurodė tas pačias jo sumušimo aplinkybes, kad prieš jį smurtavo kaltinamasis M. Ž. ( b.l.10–11). Toji aplinkybė, kad medicininės apžiūros metu bendrosios praktikos slaugytojai R. V. M. Z. nurodė, kad jį sumušė nuteistieji, neturi reikšmės, vertinant ir lyginant su kitais įrodymais.

Nors ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. Z. nebuvo apklaustas, kadangi pagal teismo šaukimus neatvyko (teismo šaukimas buvo įteiktas ( b.l. 95, 96), teismo šaukimas įteiktas šeimos nariui –tėvui ( b.l. 140), atvesdintas nebuvo : 2017-11-23 tarnybinio pranešimo duomenimis M. Z. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės, b.l. 122), 2018-02-14 tarnybinio pranešimo duomenimis M. Z. gyvenamoji vieta nežinoma ( b.l. 173), tačiau analizuojant jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, lyginant juos su kitais įrodymais, nenustatyta, kad nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų nenuoseklūs, nelogiški ar neatitiktų byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta objektyvių įrodymų, kad tarp M. Z. ir M. Ž. buvo kokių nors konfliktų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusysis jokio tikslo ar motyvo apkalbėti kaltinamąjį neturėjo ir neturi. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytą sužalojimą jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir specialisto išvada ( b.l.37), 2017-06-27 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma ( b.l.33), liudytojo M. L. parodymai, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. T. ir A. R. parodymai : matė, kaip M. Ž. sudavė smūgius ranka M. Z., nuo smūgio M. Z. iš antakio pradėjo bėgti kraujas ( b.l.17, 19).

Liudytojo M. Z. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nėra detalūs : nurodė, kad M. Z. buvo sužalotas po konflikto su D. M., nurodė, kad M. Z. konflikavo su D. M., tačiau pats konflikto nematė.

Liudytojas G.Žičkis nurodė, kad apklausė liudytoju D. M., apklausos turinio jis neprisimena, bet minėtas liudytojas davė parodymus, protokolą perskaitė, jį pasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. M. nurodė, kad M. Ž. klausė jo, ar negali prisiimti kaltės, nes kažkas sudavė smūgį M. Z., kai jis išėjo iš būrio. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. nebuvo apklaustas, kadangi teismo šaukimai nebuvo įteikti, jis nebuvo atvesdintas ( b.l. 162, 185).

Liudytojas G.Žičkis nurodė, kad A. T. skundėsi, kad jam daromas poveikis iš kaltinamojo pusės per kitus nuteistuosius. A. T. bijo duoti parodymus. Jis apklausė liudytoju A. T., kuris davė parodymus, juos perskaitė ir pasirašė.

Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, aiškindamas, kad jis tokių parodymų nedavė, negalėjo būti apklausiamas, nes buvo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių, tačiau vėliau atsakydamas į klausimus, pripažino, kad kažką pasirašė, neperskaitęs, todėl teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Bylos duomenimis A. T. buvo apklaustas 2017-07-10 Marijampolės pataisos namuose ( b.l.17), iš suimtojo ( nuteistojo) judėjimo registracijos kopijos seka, kad 2017-07-10 A. T. buvo Marijampolės pataisos namuose. Taip pat bylos duomenimis liudytojui A. T. buvo daromas poveikis dėl parodymų pakeitimo ( b.l. 152, 153, 152).

Teismas nenustatė, kad jog nukentėjusiojo M. Z., liudytojų A. T., A. R., D. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti neleistinai, pareigūnui veikiant prieš jų valią.

Kaltinamasis M. Ž. neigė smurtavęs prieš M. Z., tačiau jo parodymai nėra konkretūs, jis nenurodo savo žinių šaltinių. Duodamas parodymus, M. Ž. leidžia suprasti, kad M. Z. ir D. M. buvo vartojantys narkotines ar psichotropines medžiagas, dėl ko M. Z. buvo konfliktiškas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Ž. nurodė, kad vėliau iš nuteistųjų kalbų išgirdo, kad M. Z. ir D. M. susiginčino dėl kažkokių maisto produktų ( b. l. 72–73). Todėl kaip ir buvo paminėta, M. Ž. nenurodė savo žinių šaltinio, o nurodydamas konflikto priežastį, prieštarauja pats sau, kaltinamojo parodymų nepatvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai, todėl teismas nesivadovauja kaltinamojo parodymais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai D. A., R. D., M. Z., R. P. nurodė, kad iš kalbų žino, kad buvo konfliktas tarp nuteistųjų M. Z. ir D. M., o liudytojas R. P. matė, kaip susimušė M. Z. ir D. M.. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, jo parodymų esmė, jog buvo prie durų konfliktas, kurio nematė. Aiškinantis, dėl ko tokių aplinkybių R. P. nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas aiškino, kad jis buvo klausinėjamas tik dėl M. Ž., apie kraują niekas neklausė.

Atsižvelgus į liudytojo R. P. duotus teisiamojo posėdžio metu parodymus, jų logiškumą, lyginant juos su kitais liudytojų parodymais, teismas nesivadovauja ir atmeta liudytojo R. P. parodymus : teisiamojo posėdžio metu liudytojui taip pat nebuvo užduotas klausimas apie kraują, jam buvo suteikta teisė laisvai papasakoti, kas jam žinoma šioje byloje.

Liudytojų D. A., R. D., M. Z. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu teismas nesivadovauja dėl jų nekonkretumo, liudytojai nurodo, kad iš kalbų žino apie konfliktą tarp M. Z. ir D. M., tačiau nenurodo savo žinių šaltinio, liudytojai pakeitė savo duotus parodymus, kas leidžia daryti išvadą, kad praėjus ilgesniam laikui po įvykio, jų parodymui keitimui galėjo būti daroma įtaka. Ikiteisminio tyrimo metu minėti liudytojai buvo nurodę, kad nežino, kad M. Z. su kuo nors konfliktuotų.

Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad kaltinamasis M. Ž. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. Z. pataisos namų nuteistųjų gyvenamojoje zonoje, veikė viešoje vietoje ir įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnį, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas : būdamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, šiuo metu padarė tyčinį nusikaltimą ( BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas ).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis teistas, paskutinis nusikaltimas jo taip pat padarytas pataisos įstaigoje (b.l.42–52, 53–59). Pataisos namų administracija M. Ž. elgesį vertina neigiamai : nuo 2013-07-04 drausmine tvarka baustas 30 kartų, nuobaudos skirtos už pareigūnų nurodymų nevykdymą, atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje, nustatytos tvarkos nesilaikymą, narkotikų vartojimą, mobilaus ryšio telefono turėjimą, M. Ž. nesistengia laikytis nustatytos tvarkos, nedaro teigiamų išvadų, savo tikslų siekia kitų nuteistųjų pagalba, paskatinimų neturi, laikosi nuteistųjų subkultūros ( b.l.39–40). Tai leidžia teismui kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta didesnė nei vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmė ( BK 61 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kaltinamasis nusikaltimą padarė, neatlikęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios pabaiga 2018-03-20. BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina neatlikta bausmė 1 diena.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ( BPK 119 straipsnis).

Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaltinamajam bausmės laikas baigiasi 2018-03-20. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, šiuo metu vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, nusikaltimai padaryti pataisos įstaigose, kaltinamasis nėra dirbęs, LITEKO duomenimis kaltinamojo atžvilgiu teismuose nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdami laisvėje, darys naujus nusikaltimus, be to, siekdamas išvengti ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo gali pasislėpti, jam iki bausmės vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė - suėmimas ( BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti jį 1 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę 1 dieną ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių ir 1 dienos terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena 2018-03-19.

M. Ž. iki bus pradėtas bausmės vykdymas pagal šį nuosprendį, nuo 2018-03-19 skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos galima skųsti Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė