Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2014-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1146-898/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-09-25
Bylos Nr.
1-1146-898/2014
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00487-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1146-898/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00487-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.10.1.; 2.10.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Joniškio rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: pagal 2007 m. gruodžio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta I. G. (buv. J.) ir A. J. 2007 m. gruodžio 13 d. taikos sutartis, ir A. J. įsipareigojo nuo 2007 m. lapkričio 20 d. mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymui po 225 litus kas mėnesį iki jo pilnametystės, pervesdamas šias lėšas į I. G. (buv. J.) nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 15 dienos mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį yra mokamas vaikui išlaikymas, nuo 2011-03-04 iki 2012-07-22, bei nuo 2013-07-08 iki 2014-04-01 visiškai nemokėjo išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. J., ir taip vengė pareigos išlaikyti vaiką.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su I. J. (darbar G.) susituokė 1998-09-12. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. 2004 metais išsituokė, Joniškio rajono apylinkės teismas priteisė mokėti sūnui M. J. po 150 litų į mėnesį iki jo pilnametystės. Priteistą sumą mokėjo. 2007 metais su buvusia žmona pasirašė taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti kas mėnesį sūnui po 225 litus. 2007 metais dirbo UAB „C.“, po to – UAB „L.“ ir skirdavo sūnui po 225 litus kas mėnesį. Pinigus pervesdavo į I. G. sąskaitą. 2008 metais gavo pranešimą iš antstolio G. D., kad jis neteikia vaikui išlaikymo. Antstoliui pateikė keletą čekių (to laikotarpio, kurį jis nurodė). UAB „L.“ dirbo iki 2009 m. rugsėjo mėnesio pradžios. Tuo laikotarpiu, kai dirbo šioje įmonėje, mokėdavo kas mėnesį po 225 litus, pinigus pervesdavo į I. G. sąskaitą. UAB „L.“ nebedirbo savo noru. Pradėjo ieškotis kito darbo, užsiregistravo Šiaulių darbo biržoje. Nedirbdamas už vieną mėnesį I. G. pervedė 225 Lt. Be to, 2008 metų liepos mėnesį, po patirtos avarijos, pablogėjo sveikata, kreipėsi į medikus, gulėjo ligoninėje, buvo mokama ligos pašalpa. Nuo 2008 metų spalio mėnesio skirta netekto darbingumo pensija. Sūnui M. išlaikymo nebeteikė maždaug nuo 2009 metų lapkričio mėnesio iki šios dienos. Nuo 2009 metų pabaigos pajamos buvo mažos, pragyveno iš gaunamos netekto darbingumo pensijos. Darbingumas buvo 40 procentų. Darbo ieškojo tiek savo iniciatyva, tiek padedamas darbo biržos. 2013 metų sausio mėn. bandė dirbti „N.“, tačiau darbas buvo fizinis, o be to, parduotuvė užsidarė remontui. Bandė dirbti ir „Litsofoje“, tačiau nepraėjo bandomojo laikotarpio, buvo dideli krūviai. Netekto darbingumo pensija buvo mokama iki 2011 metų. Norint prasitęsti reikėjo gydytis ligoninėje, tačiau to atsisakė. Dabar apie pusę metų gyvena pas savo tetą Joniškio rajone, kuriai padeda namų ūkyje. Iki to laiko gyveno Šiauliuose. Tikslaus laiko nurodyti negali, gaudavo 350 litų socialinę pašalpą. Su sūnumi bendrauja, palaiko tarpusavio ryšius, kol gyveno Šiauliuose, sūnus atvykdavo į svečius savaitgaliais, būdavo keletą dienų, kartu leisdavo laisvalaikį. Nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio M. su savo mama ir jos sutuoktiniu išvyko į Norvegiją. Su juo ryšius palaiko telefonu, „skaipu“. Dėl to, kad neteikė sūnui išlaikymo nuo 2009 metų pabaigos iki šios dienos, nuoširdžiai gailisi, jei būtų buvęs darbingas, išlaikymą būtų teikęs. I. G. telefonu buvo sakiusi, kad kreipsis į Vaikų išlaikymo fondą, jei jis neteiks vaikui išlaikymo. Lėšas sūnaus M. išlaikymui visada pervesdavo banke po 225 litus į I. G. sąskaitą, pinigų grynaisiais nėra davęs. 2008 metų liepos mėnesį gulėjo ligoninėje ir galėjo nesumokėti 225 litų už rugsėjo mėnesį, nes gydėsi, reikėjo pirkti vaistus, pablogėjo materialinė padėtis. Galėjo išlaikymo sūnui neteikti nuo 2010 metų vasario mėnesio iki šios dienos. Tapo nedarbingas (darbingumas 40 proc.), sunku susirasti darbą. Dabar pragyventi padeda teta, kuriai jis padeda namų ūkyje. Socialinės pašalpos negauna. Artimiausiu metu žada gydytis ligoninėje, o po to kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Nuo 2014-09-08 registruotas darbo biržoje. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (148-150, 156-157, 161-162 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

- nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog su A. J. susituokė 1998 metais, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. 2004 metais išsituokė ir Joniškio rajono apylinkės teismas priteisė A. J. mokėti kas mėnesį sūnaus išlaikymui po 150 litų. Priteistą sumą A. J. mokėdavo nereguliariai, su sūnumi bendraudavo labai mažai. 2007 metais pasirašė taikos sutartį, kurią patvirtino Joniškio rajono apylinkės teismas ir A. J. įsipareigojo teikti kas mėnesį vaikui išlaikymui po 225 Lt ir šią sumą pervesti į jos sąskaitą. A. J. žinojo sąskaitos numerį, teismo posėdyje dalyvavo. 2008 metais su A. J. nebendravo, nežinojo ar jis dirba. Negali pasakyti, ar A. J. nuo 2008 metų liepos mėnesio iki 2009 metų pabaigos teikė sūnui išlaikymą, bet grynųjų pinigų tikrai nedavė. Nežino ar A. J. dirbo nuo 2009 metų pabaigos, nes su juo ryšių nepalaikė. Ar sūnus M. palaiko ryšius telefonu ar elektroninėmis priemonėmis su tėvu, nežino. Ji kreipdavosi į antstolį dėl pažymų apie teikiamą išlaikymą. Į Vaikų išlaikymo fondas, kreipėsi su prašymu išmokai gauti ir nuo 2010 metų vasario mėnesio iki šiol Fondas moka po 195 litus kas mėnesį. 2007 metais ji ištekėjo, sukūrė kitą šeimą. 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje kartu su visa šeima, bei sūnumi M. išvyko į Norvegiją. Pati išsideklaravo iš savo tuometinės gyvenamosios vietos, o sūnus liko deklaruotas (duomenys neskelbtini) Joniškyje, kur yra jų šeimai priklausantis namas. Žino, kad A. J. turi sveikatos problemų, buvo patyręs avariją. M. nukentėjo, nes tėvas sūnui skyrė mažai dėmesio. Civilinio ieškinio nereiškia. Pageidauja, kad A. J. būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Neprieštarauja, jei ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (19-20 b. l.).

Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-12-13 nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp I. J. ir A. J., kuria pastarasis įsipareigojo sūnaus M. J. išlaikymui nuo 2007-11-20 kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės mokėti po 225 litų, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos pervesti iki I. J. sąskaitą (27-28 b. l.).

Antstolės Vaivos Šimkienės pateikta A. J. vykdomoji byla, kurioje užfiksuota, jog įsiskolinimas iki 2014-04-01 yra 18995,25 litų (30-98 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys apie A. J. darbovietes, paskirtą ir mokėtą netekto darbingumo pensiją nuo 2007-10-30 iki 2011-04-30 ir kompensaciją transporto išlaidoms nuo 2007-10-30 iki 2010-04-27 (101-102, 104, 106-113 b. l.).

VĮ R. Š. l. pažyma apie A. J. gydymosi laikotarpius nuo 2008-06-30 iki 2013-03-13 (115 b. l.)

L. d. b. Šiaulių skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog A. J. buvo registruotas darbo biržoje 3 kartus: 2009-10-30-2011-03-03 (darbo paieška nutraukta neatvykus nustatytu laiku), 2012-07-23-2013-01-18 ir 2013-02-18-2013-07-07 (darbo paieška nutraukta įsidarbinus) ir duomenys apie gautas nedarbo draudimo išmokas (117, 118 b. l.).

AB „S.“ pateiktas I. G. sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuoti A. J. sumokėti alimentai ir pervesti į I. G. sąskaitą (121-133 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. I. 2014-08-22 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atlikus duomenų analizę, nustatyta, jog A. J. pinigus sūnaus išlaikymui pervedė nuo 2008-07-01 iki 2010-01-16 (135 b. l.).

2014-07-04 Vaikų išlaikymo fondo administracijos raštas Nr. (4.2)D2-16846, kad nėra pagrindo nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą M. J. (178 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje. Tačiau jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti priteistą išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-65/2007). Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas vaiko išlaikymas iki vaiko pilnametystės, ir tai žinodamas be pateisinamų priežasčių priteistų alimentų nemokėjo. Dėl šios priežasties A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. J. Lietuvos darbo biržoje registravosi nuo 2009-10-30 iki 2011-03-03, nuo 2012-07-23 iki 2013-01-18 ir nuo 2013-02-18 iki 2013-07-07, t.y. šiuo laikotarpiu jis neturėjo darbo ir siekė įsidarbinti, todėl teismas pripažįsta, kad pareiga išlaikyti savo sūnaus anksčiau paminėtais laikotarpiais nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. J. suformuluotas kaltinimas atitinkamai tikslintinas, nurodant, kad A. J. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ne nuo 2010-02-01 iki 2012-07-24, bet nuo 2011-03-04 iki 2012-07-22. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia esminių faktinių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamojo padėties.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, skirti bausmę 9 mėnesius laisvės apribojimo, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu įpareigoti A. J. per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje ir per laisvės apribojimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje, o įsidarbinus be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje ir per laisvės apribojimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje, o įsidarbinus be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Kaltinamasis A. J. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (177 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

A. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdamas neteistu (163 b. l.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (164 b. l.), 2014-09-05 duomenimis buvo registruotas darbo biržoje nuo 2013-02-18 iki 2013-07-07, darbo paieška nutraukta įsidarbinus per darbo biržą (166 b. l.), naujai užsiregistravęs nuo 2014-09-08 (174 b. l.), nedirbantis (167 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (BK 41 str.), už nusikalstamos veikos padarymą A. J., skirtina laisvės apribojimo bausmė, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (151-152 b. l.) – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. J. per visą bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba įsidarbinti ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę A. J. paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant A. J. per visą bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba įsidarbinti ir tęsti darbą.

A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeista.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Kolyčienė