- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00901-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VL turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Santechnikos verslas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VL turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VL turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Santechnikos verslas“ dėl nuostolių priteisimo, kurioje trečiasis asmuo yra AB firma „VITI“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „VL turto valdymas“ pareiškė ieškiniu atsakovui UAB „Santechnikos verslas“ ir prašė priteisti ieškovo naudai 179 158,40 Lt nuostolių atlyginimo, 6% dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį 4 783 Lt. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso patalpos, unikalus Nr. 1098-4004-9045:0061, esančios Laisvės pr. 60, Vilniuje, Spaudos rūmų pastate. 2008 m. sausio 17 d. tarp ieškovo UAB „VL turto valdymas“ ir trečiojo asmens AB firma „VITI“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 0424-J-1740 dėl ieškovui priklausančių minėtų patalpų remonto. Trečiasis asmuo 2008 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį su atsakovu dėl 14 ir 15 aukštų šildymo ir vandentiekio sistemos rekonstrukcijos darbų. Rekonstrukcija buvo būtina tam, kad būtų galima minėtas patalpas išnuomoti. 2008 m. balandžio 7 d. papildomu susitarimu Nr. 1, atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl 14 aukšto šildymo sistemos rekonstrukcijos, o 2008 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 3 dėl 14 aukšto vandentiekio, nuotekų sistemų rekonstrukcijos papildomų rekonstrukcijos darbų. Pasak ieškovo, atsakovas minėtoje sutartyje ir papildomuose susitarimuose numatytus darbus turėjo atlikti iki 2008 m. gruodžio mėn. pabaigos, tačiau to nepadarė. 2009 m. gruodžio 11 d. antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 13-09-497 konstatuota, kad 14 aukšte, išskyrus liftų aikštelę, nėra šildymo prietaisų, per 14 aukšto patalpas neina ir šiose patalpose nėra šildymo stovų, 14 aukšte ir 15 aukšte liftų aikštelės nešildomos. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas neturėjo galimybės jau nuo 2009 m. sausio mėn. minėtų patalpų išnuomoti potencialiems nuomininkams ir taip gauti pajamų, be to, turėjo mokėti nuo patalpų ploto skaičiuojamus mokesčius Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“, kai tokius mokesčius, sudarius nuomos sutartis, apmoka nuomininkai. Dubliku ieškovas prašė atnaujinti praleistą 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarytų su trečiuoju asmeniu AB firma „VITI“ 2008 m. balandžio 2 d. sutarties ir 2008 m. balandžio 7 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu atsakovas atliko Laisvės pr. 60, Vilniuje esančio pastato 14 ir 15 aukšto šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus. Visi atsakovo atlikti darbai bei papildomai su trečiuoju asmeniu aptarti darbai trečiajam asmeniui buvo perduodami pasirašytinai, šalių parašais buvo tvirtinamos lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai. Nuo tinkamo darbų atlikimo ir jų perdavimo trečiajam asmeniui, atsakovas nei iš trečiojo asmens, nei iš atsakovo nėra gavęs jokios pretenzijos dėl netinkamo darbų atlikimo ar bet kurio iš sutartimi prisiimto įsipareigojimo netinkamo vykdymo. Ieškovo nurodyti darbai – šildymo radiatorių montavimo darbai 14- ajame aukšte nebuvo atlikti pačiam ieškovui to nepageidaujant, siekiant išvengti mokesčių už patalpų šildymą mokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra užsakovas, trečiasis asmuo – generalinis rangovas, o atsakovas – subrangovas, todėl šiuo atveju trečiasis asmuo, kaip rangovas, yra prisiėmęs įsipareigojimus atlikti ieškovui priklausančių patalpų, esančių Laisvės pr. 60, Vilniuje, remonto darbus. Tokį rangos teisiniuose santykiuose veikiančių asmenų prievolių ir atsakomybės pasiskirstymą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos CK 6.650 str. 4 d., kuris draudžia užsakovui reikšti tiesioginį reikalavimą subrangovui. Ieškovo reikalavimas šiuo atveju turi būti laikomas reikalavimu, kylančiu dėl atliktų darbų trūkumų, todėl jam taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors darbų atlikimo terminas sutartyje nurodytas nebuvo, tačiau ieškovui įrodinėjant, jog atsakovas privalėjo iki 2008 m. gruodžio mėn. pabaigos sumontuoti šildymo radiatorius, atsakovui šios pareigos neįvykdžius, ieškinio senaties terminas prasidėjo būtent 2009 m. sausio 1 d., kadangi šią dieną generalinis rangovas jau turėjo sužinoti apie tariamai netinkamai atsakovo atliktus darbus, todėl ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą. Net jei reikalavimą atsakovui reikštų tinkamas asmuo, t.y. generalinis rangovas AB firma „VITI“, tai ir pastarasis būtų praleidęs tokiam reikalavimui taikytiną 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1. 125 str. 8d. Dėl to atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį ir vien to pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos pajamas iš patalpų nuomos 2009 metais, nes tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje 2008 m. sausio 17 d. statybos rangos sutartyje nurodoma, kad trečiasis asmuo sutartimi sulygtus darbus turi pabaigti iki 2010 m. trečiojo ketvirčio pabaigos, todėl pajamos nebūtų tikėtinos nepriklausomai nuo atsakovo darbų. Be to, pajamų nuomos tikėtinumas šiuo atveju turėtų būti vertinamas atsižvelgiant ir į bendrą patalpų nuomos rinkos situaciją. Kadangi pats trečiasis asmuo nežinojo, kada paruoš darbų frontą, tai darbų atlikimo terminas sutartyje nebuvo nustatytas. Todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas negali būti konstatuotas ieškovui neįrodžius, jog jis atliko savo sutartinę pareigą ir perdavė darbų frontą atsakovui.
Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo vienintelis akcininkas yra trečiasis asmuo AB firma „VITI“, o ieškovo direktorius V. T. yra ir AB firmos „VITI“ infrastruktūros direktorius, todėl ieškovas ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, o tai svarbu vertinant ieškinio reikalavimo pagrįstumą šioje byloje, todėl teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą, o ieškovo prašymo dėl senaties termino atnaujinimo netenkinti. Trečiasis asmuo AB firma „VITI“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo UAB „VL turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Santechnikos verslas“ dėl nuostolių priteisimo, atmetė. Nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl sutarties pažeidimo, o dėl netinkamo rangovo pareigų įtvirtintų įstatyme vykdymo, nes vykdydamas sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, turėjo įsipareigojimų ir ieškovui. Apie atsakovo darbų atlikimo terminą ieškovas sužinojo iš trečiojo asmens, o apie tai, kad atsakovas neatliko darbų ieškovo naudai, sužinojo iš 2009 m. gruodžio mėnesio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, todėl prašo atnaujinti praleistą 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes terminą praleido nežymiai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovui apibrėžus bylos teisminio nagrinėjimo ribas, kurios privalomos teismui, teismas nagrinės ieškovo reikalavimą atsakovui dėl deliktinės atsakomybės ir neturi pagrindo nagrinėti atsakovo argumentų, susijusių su ieškovo teise reikšti reikalavimą dėl darbų trūkumų bei su atsakovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių vykdymu. Minėta, kad ieškovas pripažino faktą, kad praleido įstatymo nustatytą 3-jų metų senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo 2009 m. gruodžio 11 d. ir tą pačią dieną protokolas buvo pradėtas rašyti ir baigtas todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. gruodžio 11 d. ir tai yra ieškinio senaties termino pradžia. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), todėl ieškovas, pirmosios instancijos teismo nuomone, turėjo pareikšti ieškinį iki 2012 m. gruodžio 12 d. Teismas nurodė, jog ieškinys teismui paduotas 2012 m. balandžio 26 d. praleidus 3 metų senaties terminą.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog nuo termino pabaigos praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas, ieškovui reikėjo detaliai suskaičiuoti paturtus nuostolius, negautas pajamas, gauti sąskaitas už paslaugas, ieškovas bylinėjosi dėl suteiktų paslaugų mokesčių dydžio, negali būti laikomos svarbiomis, nes priešingai, negu teigia ieškovas, nuo termino pabaigos (turint omeny kad ieškovas yra juridinis asmuo, turintys bylinėjimosi patirties ir atstovaujamas advokato) praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – virš keturių mėnesių, per 3 metų laikotarpį ieškovas turėjo pakankamai laiko detaliai suskaičiuoti patirtus nuostolius ir negautas pajamas, nes sąskaitos už paslaugas pateikiamos kiekvieną mėnesį, o jeigu ieškovas bylinėjosi dėl suteiktų paslaugų mokesčių dydžių, tai ši aplinkybė netrukdė ieškovui laiku iškelti bylą teisme, nes ieškovas turėjo procesinę teisę padidinti ar sumažinti ieškinį vėliau, arba prašyti stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti be svarbių priežasčių, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1d.). Tačiau teismas taip pat pabrėžė, kad sutinka ir su atsakovo teiginiais, kad ieškovo reikalavimas visiškai neįrodytas, nes ieškovas nepagrindė privalomų kriterijų, tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti, o būtent: kad pajamos buvo numatomos gauti iš anksto, kad jų buvo pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai, ir kad šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas byloje Nr. 382/2006, LAT 2009-06-22 byloje Nr. 273/2009). Atsakovas, teismo vertinimu, teisingai teigė, kad ieškovas negalėjo numatyti pajamas iš anksto ir pagrįstai tikėtis gauti nuomos pajamas iš patalpų 2009 metais, nes tarp ieškovo ir trečiojo asmens AB firma „VITI“ sudarytoje 2008 m. sausio 17 d. statybos rangos sutartyje nurodoma, kad trečiasis asmuo sutartimi sulygtus darbus turi pabaigti iki 2010 m. trečiojo ketvirčio pabaigos, todėl ieškovo pajamos 2009 metais nebūtų tikėtinos nepriklausomai nuo atsakovo darbų atlikimo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, išskiriant nieko nepagrįstą ieškovo teiginį, kad atsakovas privalėjo darbus atlikti iki 2008 m. gruodžio mėn. pabaigos, nes nei atsakovo ir trečiojo asmens AB firma „VITI“ 2008 m. balandžio 2 d. subrangos sutartyje, nei šios sutarties prieduose darbų pabaigos terminas nėra numatytas, o tai reiškia, kad ieškovas neįrodė ir atsakovo neteisėtų veiksmų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas UAB „VL turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Teismui, pripažinus senaties termino pradžia 2009 m. gruodžio 11 d. ir taikius 3 metų ieškinio senaties terminą, nebuvo pagrindo atmesti ieškinio dėl senaties termino praleidimo, kadangi 2012 m. balandžio 26 d. ieškovui kreipiantis į teismą 3 metų ieškinio senaties terminas nebuvo prakleistas.
2. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi įstatymo nuostatomis ir iš esmės nevertino visų ieškovo pateiktų įrodymų, neanalizavo atsakovų atliktų darbų pobūdžio ir jų atlikimo terminų. Teigti, kad atsakovo pagal sutartis su trečiuoju asmeniu atliekamiems darbams taikytini tie patys terminai, kurie numatyti ieškovo ir trečiojo asmens statybos rangios sutartyje, nėra jokio pagrindo. Dėl darbų atlikimo terminų atsakovas ir trečiasis asmuo buvo susitarę žodžiu. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo atidėti paskirtos bylos nagrinėjimą, užkirto kelią ieškovui prašyti teismo apklausti liudytojus, kurie galėtų paliudyti apie susitarimus su atsakovo atstovais dėl atliekamų darbų terminų ir kitas šiai bylai svarbias aplinkybes bei apribojo ieškovo teisę būti atstovaujamam advokato, kuris buvo skubiai iškviestas į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą.
3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nesilaikydamas įstatyme numatytų rangovo pareigų, nesielgdamas rūpestingai ir profesionaliai, padarė žalos UAB „VL Turto valdymas“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Santechnikos verslas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantas, jo pareikštam ieškiniui yra taikytinas ne trijų, o vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors darbų atlikimo terminas sutartyje nebuvo nurodytas, ieškovui įrodinėjant, jog iki 2008 m. gruodžio pabaigos atsakovas privalėjo patalpų, esančių Laisvės pr. 60, Vilniuje, 14 aukšte sumontuoti šildymo radiatorius, atsakovui šios pareigos neįvykdžius, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tokių darbų trūkumų prasidėjo kitą dieną nuo tariamo ieškovo teisių pažeidimo, t.y. 2009 m. sausio 1 d., kadangi šią dieną generalinis rangovas jau turėjo sužinoti apie tariamai netinkamai atsakovo atliktus darbus. Taigi, terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2010 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2012 m. balandžio 26 d., t.y. ieškinio senaties terminą ieškovui praleidus daugiau kaip 2 metus. Antstolis 2009 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tik užfiksavo aplinkybę, su kuria ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, tačiau ši data nesutampa ir negali sutapti su ieškovo sužinojimo apie tariamą savo teisių pažeidimą momentu. Pažymėjo, kad byloje nėra jokio įrodymo, kad atsakovas pareigą šildymo sistemos montavimo darbus atlikti ir už-baigti turėjo iki 2008 m. pabaigos. Ieškovas negalėjo tikėtis gauti nuomos pajamas iš patalpų 2009 metais, žinodamas, jog šias patalpas generaliniam rangovui pavedė suremontuoti iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Atsakovo nuomone apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas apribojo ieškovo teisę būti atstovaujamam bei ieškovo teisminės gynybos principą. Ieškovo keliamas klausimas yra iš esmės ieškovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo, tačiau ne teisminės gynybos prieinamumo ar teisės būti atstovaujam klausimas. Pažymėtina tai, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog byloje jis bus atstovaujamas advokato R. M. ir/arba advokato padėjėjos S. A.. Tai reiškia, kad ieškovo interesams byloje atstovauti vienodas ir lygias teises turėjo net trys asmenys (įskaitant UAB „VL turto valdymas“ vadovą), iš kurių du buvo kvalifikuoti teisininkai. Šiuo atveju, į žodinį bylos nagrinėjimą neatvyko nei vienas iš jų. Pažymėtina, jog ieškovo atstovas advokatas R. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko dėl jo užimtumo kitoje byloje, o tuo tarpu advokato padėjėja S. A. nenurodė teismui jokio savo nedalyvavimo teismo posėdyje pagrindo, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, to neprašė ir pats ieškovas. Taigi, teismas visiškai pagrįstai bylą išnagrinėjo ieškovo atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. sausio 17 d. tarp ieškovo UAB „VL turto valdymas“ ir trečiojo asmens AB firma „VITI“ buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 0424-J-1740 dėl ieškovui priklausančių patalpų remonto. Trečiasis asmuo 2008 m. balandžio 2 d. sudarė sutartį su atsakovu dėl 14 ir 15 aukštų šildymo ir vandentiekio sistemos rekonstrukcijos darbų. 2008 m. balandžio 7 d. papildomu susitarimu Nr. 1, atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl 14 aukšto šildymo sistemos rekonstrukcijos, o 2008 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 3 dėl 14 aukšto vandentiekio, nuotekų sistemų rekonstrukcijos papildomų rekonstrukcijos darbų.
Apeliantas UAB „VL valdymas“, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, iš esmės įrodinėja, kad jo reikalavimas grindžiamas ne dėl sutarties pažeidimo, o dėl netinkamo rangovo pareigų, įtvirtintų įstatyme, vykdymo. (t.1. b.l. 148). Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad rangos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, todėl daro išvadą, kad ieškovas negali reikšti jam reikalavimų (t.1, b.l. 233).
Teisėjų kolegija pastebi, kad vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 2 dalimi civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Taigi, kokia atsakomybės rūšis konkrečiu atveju taikoma sprendžiama iš esmės iš to, ar prievolės kilo iš sutarties ar iš delikto.
Atsižvelgiant į faktus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui UAB „Santechnikos verslas“, ir į byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens bei atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytos rangos sutartys dėl rangos darbų ieškovo pastate atlikimo, materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinamas nagrinėjamas ginčas atsakovui UAB „Santechnikos verslas“, kvalifikuotinas sutartinės civilinės atsakomybės teisiniu santykiu.
Sprendžiant klausimą, ar atsakovas turi atlyginti nuostolius ieškovui būtina atkreipti dėmesį į tai, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad materialiniai teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, atsirado iš 2008 m. sausio 17d. statybos rangos sutarties, kurios tiesioginiais subjektais yra ieškovas ir trečiasis asmuo. Atsakovas UAB „Santechnikos verslas“ nebuvo šios sutarties tiesioginis subjektas. Jis 2008 m. sausio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį su trečiuoju asmeniu ABF „VITI“(t.1, b.l. 13). Taigi atsakovui susitarus su trečiuoju asmeniu (generaliniu rangovu) dėl statybos darbų atlikimo ieškovo objekte, atsakovas laikytinas subrangovu.
Vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 3 d. generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą. Užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.650 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, ieškovas, būdamas užsakovu, kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovui, kuris yra subrangovu, nors užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovas jų sudarytose sutartyse nebuvo numatę galimybės užsakovui ir subrangovui reikšti vienas kitam reikalavimų, susijusių su sutarčių pažeidimu.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 4 dalimi ieškovas, būdamas užsakovu, neturi reikalavimo teisės į atsakovą (subrangovą), todėl apeliacinis skundas, atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu, paliktinas nepakeistas.
Atmetus ieškovo reikalavimus dėl to, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iš ieškovo atsakovo naudai turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas UAB „Santechnikos verslas“ už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2395,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, bylos sudėtingumą, į tai, kad atsakovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustato, kad yra pagrindas atsakovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 1620 Lt (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VL turto valdymas“ (j.a.k. 301091536) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ Santechnikos verslas“ (j.a.k. 123171157) priteisti 1620 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.