Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-02-27 · Civilinė byla Nr. A2-3962-877/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
A2-3962-877/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
A. P., V. P.
Civilinė byla Nr.: A2-3962-877/2017;Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07439-2015-1;Procesinio sprendimo kategorija: (S)
3.2.7.1; 3.3.4.3 (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovams A. P. ir V. P. dėl įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12299-451/2015 ir 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės A. N. ieškinį atsakovams A. P. ir V. P. atmetė, priteisė iš A. N. 3,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 768 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad ieškovė A. N. 2014 m. gegužės 10 d. pasirašė įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo, nutraukus santuoką su buvusiu sutuoktiniu, iširus šeimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grąžinti savo motinai A. P. ir jos vyrui V. P. po 14 481,00 Eur (50 000 Lt) už jų paramą Norvidų šeimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu). Byloje ieškovė pateikė mokėjimo nurodymus 50 000 Lt (14 481,00 Eur) ir 4 000 Lt (1 158,48 Eur) sumoms, kurios buvo pervestos 2007-04-12 ir 2008-05-12 V. P., mokėjimo paskirtyje, nurodant „už žemę“ ir „skola“. Teismo posėdžio metu ieškovė neneigė tos aplinkybės, kad atsakovai jai nupirko butą, vėliau ieškovei sudarius šeimą iš lėšų, gautų už parduotą butą, ir ieškovės bei jos buvusio sutuoktinio santaupų, ieškovės šeima įsigijo 3 kambarių butą. 2008 m. butą ieškovė pardavė ir su buvusiu sutuoktiniu ant atsakovams priklausančio žemės sklypo pradėjo statytis namą. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovei būtų buvęs daromas psichologinis spaudimas ir dėl tokio atsakovės daromo spaudimo ieškovė kur nors būtų kreipusis (nėra pažymų iš medikų, policijos). Teismo posėdžio metu ieškovės parodymai buvo nenuoseklūs. Ieškovė nurodė, kad pagal įsipareigojimą grąžinti pinigus už atsakovų paramą Norvidų šeimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu) yra įvykdžiusi dar 2007 – 2008 metais, į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovei įvykdžius prievolę už paramą namo statybai atsakovams, 2014 m. gegužės 10 d. nebuvo jokio poreikio pasirašyti ginčijamą įsipareigojimą. Įvertinęs šalių paaiškinus, įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė faktinės aplinkybės, kad buvo verčiama pasirašyti vienašalį įsipareigojimą atsakovams. Ieškovė dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistu.

2017 m. sausio 2 d. teisme gautas pareiškėjos (ieškovės) A. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėja (ieškovė) prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015; panaikinti 2015 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, jog buvo verčiama pasirašyti ginčijamą įsipareigojimą atsakovams ar jie naudojo psichologinį spaudimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apylinkės teismo tokia konstatuota aplinkybė yra pagrįsta. Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. spalio 3 d. atsitiktinai sutiko buvusią kaimynę G. Ž., su kuria bendravo gyvendama (duomenys neskelbtini), kuriai pareiškėja pasipasakojo, jog santykiai su motina A. P. yra blogi, ji padavusi ieškinį teisme, reikalauja grąžinti pinigus už dovanotą turtą. Tuomet G. Ž. papasakojo, kad 2014 m. gegužės 10 dieną buvo atėjusi pas pareiškėją į namus, tačiau išgirdusi triukšmą į vidų neužėjo. Kaimynė G. Ž. girdėjo, kaip pareiškėja pykosi su savo motina A. P. ir tai, jog ši privertė ją pasirašyti kažkokį dokumentą. Pareiškėja nurodo, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės akivaizdžiai buvo nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą, t. y., kad G. Ž. gali paliudyti, jog 2014 m. gegužės 10 d. Įsipareigojimas buvo pasirašytas teroro, spaudimo, grasinimų bei streso įtakoje. Pareiškėjai šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi šias aplinkybes liudytoja G. Ž. papasakojo tik 2016 m. spalio 3 d. Dėl šios priežasties civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, pareiškėjai buvo žinoma tik viena liudytoja – dukra A. N., tuo tarpu, aplinkybė jog buvo dar viena liudytoja, G. Ž., pareiškėjai nebuvo žinoma. Ši aplinkybė pareiškėjai tapo žinoma tik įsiteisėjus teismų sprendimams. Pareiškėja nurodo, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. liudytojos G. Ž. parodymai pagrindžia, kad ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas, pasirašant 2014 m. gegužės 10 d. Įsipareigojimą. Liudytojos parodymai paneigia atsakovų byloje teiktus paaiškinimus, kad pareiškėjai (ieškovei) nebuvo daromas jokio pobūdžio spaudimas, įsipareigojimas sudarytas laisva valia, šalim susitarus. Šiais liudytojos parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi jie duoti notaro akivaizdoje, supažindinus liudytoją su atsakomybe už melagingus parodymus. Liudytojos G. Ž. parodymai turi esminės reikšmės byloje, kadangi pirmosios instancijos teismui atsisakius apklausti liudytoja ieškovės dukrą A. N., byloje nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų pagrindžiančių, kad ieškovė pasirašė ginčijamą įsipareigojimą atsakovės daryto spaudimo ir dėl to patiriamo streso įtakoje.

Pažymėtina, jog sutarties sudarymas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti įrodinėjami liudytojų parodymais netaikant jokių apribojimų.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą nepagrįstai netenkino ieškovės A. N. pateikto prašymo pakviesti liudyti už teismo salės durų laukiančią liudytoją A. N., galinčią paliudyti svarbias byloje aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad liudytoja yra nepilnametė ir byla nesusijusi su nepilnamečio asmens interesais, tuo pažeisdamas CPK 189 straipsnio nuostatas, ieškovės procesines teises, užkirsdamas kelią ieškovei įgyvendinti savo teisę į tinkamą teisminę gynybą, o taip pat pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

Remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovei turint pareigą įrodyti, kad sandorio sudarymo metu jos valia formavosi ydingai dėl atsakovų daromo psichologinio spaudimo, grasinimo bei terorizavimo, teismo užkirsta galimybė remtis šios liudytojos parodymais, taip pat turėjo esminės reikšmės priimant neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovai 2017 m. vasario 8 d. atsiliepimu į pareiškėjos (ieškovės) prašymą prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tik viena aplinkybe — ieškovės surastos naujos liudininkės G. Ž. parodymais. Atsakovai nesutinka su prašymu dėl proceso atnaujinimo, jį vertina kaip ieškovės piktnaudžiavimą jai įstatymo teikiamomis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.), nes prašymas yra nepagrįstas ir juo ieškovė akivaizdžiai siekia išvengti savo turtinės prievolės atsakovams.

Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, todėl bet kuris proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste. Ieškovė remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, konkrečiai ieškovė, tikėtina, siekdama išvengti turtinės prievolės atsakovams pagal įsiteisėjusį Teismo sprendimą, susirado liudytoją, kuri neva tai girdėjo visą pokalbį tarp ieškovės ir atsakovės A. P. būtent tuo metu, kai ieškovė išdavė 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimą dėl skolos sumokėjimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015 padarytos išvados, kad: „įvertinus šalių paaiškinimus, įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė faktinės aplinkybės, kad buvo verčiama pasirašyti vienašalį įsipareigojimą atsakovams“, yra visapusiškai pagrįstos ir teisingos, nes tokio savo nurodymo ieškovė niekada ir negalėtų įrodyti, kadangi to nebuvo – prieš ieškovę nebuvo naudojama jokia prievarta, nei psichologinė nei fizinė, pasirašydama 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimą ji puikiai suvokė savo veiksmus ir teisines jų pasekmes.

Atsakovai yra absoliučiai garantuoti, kad tariama liudytoja niekaip negalėjo patekti prie namo laukinių durų. Toliau bandant analizuoti tariamus liudytojos ir ieškovės naujus parodymus, kurių pagrindu ieškovė teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymima, kad net jei ir ieškovės liudytoja būtų galėjusi tik jai vienai žinomu būdu patekti į ieškovės kiemą ir net jei tuo metu name būtų vykęs kažkoks konfliktas ir šūkavimas, to prie laukinių namo durų tikrai nebūtų girdėti ir juolab pažodžiui, kaip savo liudijime nurodo G. Ž., nes patalpa, kurioje buvo pasirašytas 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimas buvo visai kitoje namo dalyje, o ir namo techniniai sprendimai garso pralaidumui to tikrai negalėtų leisti. Preziumuojama, kad tiek ieškovė, tiek jos tariama liudytoja G. Ž., meluoja – ieškovė bet kokiomis priemonėmis siekia laimėti teisinį ginčą, tačiau toks piktnaudžiavimas jai suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.) yra ypač grubus, o atsakovams, kaip ieškovės tėvams – labai skaudus. Ieškovė bet kokiomis priemonėmis stengiasi apšmeižti savo motiną, atsakovę A. P., kuri niekada prieš ieškovę, savo dukrą, nenaudojo nei fizinės, nei psichinės prievartos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar įrodymai, kurių pagrindu pareiškėja (ieškovė) prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjos kaltės. Šioje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai privertė ieškovę pasirašyti 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimą naudodami psichologinį smurtą, grasinimus, terorą, ir visa tai girdėjo šalia namų stovėjusi liudytoja G. Ž.. Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja (ieškovė) pateikė notaro akivaizdoje duotus A. N. ir G. Ž. parodymus. A. N. 2016 m. spalio 3 d. parodymuose nurodoma, kad A. P. grasindavo A. N., kad skyrybų atveju ji liks be nieko, iš jos bus atimtas turtas, A. N. keikdavo, vadindavo negražiais žodžiais. A. N. tuo laikotarpiu nuolat buvo prislėgta, verkdavo, dažnai gerdavo vaistus. 2014 metų gegužės 10 d. močiutė A. P. atsinešė ant vieno popieriaus lapo surašytą dokumentą – įsipareigojimą, kurį reikalavo tuoj pat pasirašyti. A. N. pradėjo verkti. Liudytoja nurodo, kad buvo labai išsigandusi, taip pat apsiverkė. A. N. pamačiusi, kad A. N. apsiverkė, pati verkdama pasirašė močiutės A. P. atneštą dokumentą. Močiutė išgavusi parašą ant dokumento, dar pagrasino, kad mama jai sumokės visą 100 000 litų už močiutės A. P. dovanotą mamai A. N. turtą (žemės sklypą ir butą), išėjo.

G. Ž. 2016 m. spalio 24 d. liudytojo parodymuose nurodoma, kad 2014 metų gegužės 10 d. ji nuėjo pas A. N.. Kadangi varteliai buvo neužrakinti, kieme nieko nesimatė, o skambutis buvo įrengtas ne prie vartelių, o prie namo durų, nusprendė užeiti ir pabandyti paskambinti į duris. Priėjus prie namo, išgirdo riksmus. Išgirdusi tokį triukšmą, pasimetė, pasiliko klausyti, nes pagalvojo, kad galbūt reikės iškviesti pagalbą. Besiklausydama pažino A. N. ir jos mamos A. P. balsus. Girdėjo, kad A. N. kartu verkė, ir kartu rėkė, kad paliktų ją ramybėje, nustotų terorizuoti, verkė ir rėkė, kad daugiau nebegali kentėti. A. P. įpykusiu balsu rėkė ir liepė rašytis kažkokį dokumentą, grasino, kad A. N. pasigailės išdraskiusi šeimą, grasino, kad atsiims viską, ką yra dovanojusi. A. P. riksmams įsismarkavus, o A. N. balsu raudojant, išgirdo A. N. dukters Austėjos balsą, mergaitė pradėjo klykti, kad močiutė išeitų ir paliktų mamą ramybėje.

Pareiškėjos (ieškovės) kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujino pateikti liudytojų parodymai pakartoja ieškovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog atsakovai prieš ieškovę naudojo psichologinį smurtą, tačiau liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojai yra artimai susiję su pareiškėja (ieškove) – A. N. yra A. N. duktė, kuri yra nepilnametė, o G. Ž. – draugė. Taip pat pažymėtina, kad G. Ž. nedalyvavo pareiškėjai (ieškovei) pasirašant 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimą, tačiau tai, kad pareiškėja (ieškovė) konfliktavo su savo motina bei pasirašė kažkokį dokumentą, girdėjo būdama lauke, todėl konstatuotina, kad negali būti visiškai tikra dėl gyvenamojo namo viduje vykusių įvykių.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Ieškovės pateikti įrodymai vertintini kritiškai bei nesudaro pagrindo konstatuoti paaiškėjus naujoms aplinkybėms Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pažymėtina, kad civilinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovei buvo žinoma, kad jos duktė A. N. galėjo paliudyti, jog atsakovai prieš A. N. naudojo psichologinį smurtą, todėl negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjos (ieškovės) A. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290-291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Liukaitytė